Utenos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. N. pareiškimą dėl termino palikimui priimti nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė B2KAPITAL, biudžetinė įstaiga Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikiantį išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą. Išvadoje nurodoma, kad praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas ir palikimo priėmimas nepilnametės vardu pagal turto apyrašą nepažeis nepilnametės A. Č. teisių ir teisėtų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja prašo atnaujinti trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą priimti palikimą nepilnametės dukros A. Č. vardu, atsiradusį po jos tėvo D. Č. mirties.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 straipsnis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba gauti kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimą ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576—578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra teismo diskrecinė teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja L. N. ir D. Č. yra A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, kurie santuokos nebuvo sudarę. Nepilnametės A. Č. tėvas D. Č. (duomenys neskelbtini) mirė, palikėjas daugiau vaikų neturėjo, testamento nebuvo sudaręs. Iš Utenos rajono 4 – ojo notaro biuro notarės Daivos Sabaliauskienės 2023 m. balandžio 7 d. rašto matyti, kad pareiškėja buvo informuota apie tai, jog mirusysis D. Č. turi ne tik 799,30 Eur kreditorinį įsipareigojimą suinteresuotam asmeniui UAB B2KAPITAL, bet ir žemės sklypą, kurio vertė, VĮ Registrų centras duomenimis, yra 8 930 Eur. Iš byloje esančių pareiškėjos medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėja nuo 2023 m. gegužės 16 d. sirgo. Teismui pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo bei teismo leidimo išdavimo pateiktas 2023 m. gegužės 31 d.

Minėtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad L. N., būdama įstatyminė A. Č. atstovė, po nepilnametės dukros tėvo D. Č. mirties, susidariusioje situacijoje (sužinojusi apie palikėjo turimą turtą) buvo aktyvi ir visus reikiamus veiksmus atliko savalaikiai. Kadangi D. Č. mirė (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas priimti palikimą nepilnametės dukros vardu pareiškėjai baigėsi (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas įvertiną faktines aplinkybes, jog pareiškėja ir nepilnametės tėvas santuokos nebuvo sudarę, ryšių nebepalaikė nuo 2018 metų, todėl paneigti pareiškėjos versiją, kad ji apie D. Č. mirtį bei jo turimus įsipareigojimus ir turtą sužinojo vėliau, objektyvių duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad pareiškėja terminą palikimui nepilnametės dukters vardu priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujintinas.

CPK 582 straipsnio 4 dalis numato, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Sprendžiant klausimą dėl teismo leidimo tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, teismas privalo atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

Institucija, teikiantį išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad palikimo priėmimas nepilnametės vardu pagal turto apyrašą nepažeis nepilnametės A. Č. teisių ir teisėtų interesų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad palikėjo turimo turto vertė viršija jo turimus įsipareigojimus, todėl, teismo vertinimu, palikimo priėmimas nepažeis vaiko teisių ir teisėtų interesų. Tačiau siekiant maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, palikimas turėtų būti priimamas pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnio 2 dalis, 5.53 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad palikimo priėmimas pagal turto apyrašą nepažeis nepilnamečio vaiko turtinių interesų, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas ir išduotinas teismo leidimas kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo nepilnamečio vaiko vardu priėmimo pagal turto apyrašą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais, 582 straipsniu,

nutaria:

Tenkinti pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjai L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą nepilnametės A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, atsiradusį po jos tėvo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių palikimo atsiradimo terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti pareiškėjai L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą savo nepilnametės dukros A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą, atsiradusį po vaiko tėvo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Nutarties dalis dėl teismo leidimo išdavimo neskundžiama.