Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes teisejos Reginos Cemnolonskienes, teiseju Romo Aikeviciaus, Kestucio Dargužio, sekretoriaujant Aušrelei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šeckuvienei, gynejui advokatui Vladui Incui, nuteistajam R. A., teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. A. apeliacini skunda del Jurbarko rajono apylinkes teismo 2006 m. rugsejo 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 242 str. laisves atemimo bausme 4 menesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 2d. paskirtoji bausme subendrinta su 2005m. gegužes 20 d. Jurbarko rajono apylinkes teismo nuosprendžiu paskirtaja bausme visiškai jas sudedant ir paskirta galutine subendrinta bausme- laisves atemimas 1 metams 2 menesiams.

Aprašomoji dalis

nustate:

R. A. nuteistas pagal LR BK 242 str. už tai, kad jis, budamas teistas 2005-05-20 Jurbarko rajono apylinkes teismo nuosprendžiu bausme laisves atemimu 10 menesiu, ir nesuimtas, tycia, žinodamas apie jam paskirta bausme, venge atlikti ja.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyviu nuomones: nuteistojo ir jo gynejo, prašiusiu skunda patenkinti del jame išdestytu motyvu, prokurores, prašiusios skunda atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi buti atmestas.

Nuteistasis kaltes del padaryto nusikaltimo negincija, todel apeliacines instancijos teismas vadovaujasi LR BPK 320 str. 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribu, patikrina baudžiamaja byla tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

LR BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skirdamas bausme atsižvelgia i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybe, atsakomybe sunkinancias ir lengvinancias aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. A. anksciau teistas 2 kartus už tycinius nusikaltimus. Teistumai neišnyke ir nepanaikinti, todel, remiantis LR BK 27 str.1 d., jis yra recidyvistas. LR BK 56 str. numatyta, kad recidyvistui už tycinio nusikaltimo padaryma teismas paprastai skiria laisves atemimo bausme. Pirmosios instancijos teismas ,parinkdamas bausmes ruši atsižvelge i tai, kad R. A. teisiamas eilini karta. Jo padarytas nusikaltimas tycinis, nesunkus, padarytas neišnykus ankstesniems teistumams. Šiuo nusikaltimu nuteistasis venge atlikti nuosprendžiu jam paskirta bausme. Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis išvadu del savo elgesio nedaro, padarytas nusikalstamas veikas vertina neadekvaciai, nesistengia pakeisti gyvenimo budo ir yra linkes nusikalsti. Esant šioms aplinkybems, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tik laisves atemimo bausme gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje išdestytus bausmes tikslus. R. A. laisves atemimo bausme paskirta pagristai.

Nustatydamas bausmes trukme, teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmiu skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelge, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tycinis, baigtas. R. A. kaltu prisipažino, gailisi, atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Teismas ivertino visas šias aplinkybes, ju tarpusavi santyki ir skyre nuteistajam laisves atemimo bausme 4 menesiams.

LR BK 242 str. nustatyta, kad už ši nusikaltima gali buti skiriama bauda arba laisves atemimas iki 2 metu. R. A. paskirtoji bausme (4 menesiai) yra mažesne už sankcijoje numatyta šios bausmes rušies vidurki ir artima minimaliam šios rušies bausmes dydžiui (3 menesiai). Vadovaujantis LR BK 61 str. 4 dalimi, jei kaltininkas savo noru prisipažino padares nusikaltima, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padejo išaiškinti nusikaltima ir nera atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, teismas skiria jam ne didesne kaip straipsnio sankcijoje už padaryta nusikaltima numatytos bausmes vidurkis laisves atemimo bausme. R. A. paskirta bausme žymiai mažesne nei sankcijoje numatytas laisves atemimo bausmes vidurkis, todel kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme, atsižvelge i LR BK 59 straipsnyje numatytas aplinkybes, o butent tai, jog jis prisipažino padares nusikaltima, nuoširdžiai gailisi, todel apeliacinio skundo argumentai nepagristi ir yra atmetami.

Ivertinusi aptartus motyvus teiseju kolegija konstatuoja, kad nuteistajam R. A. paskirta teisinga bausme.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija daro išvada, kad R. A. paskirtoji bausme nei rušimi nei dydžiu nera aiškiai per griežta, yra tinkama ir teisinga realizuoti bausmes tikslus bei igyvendinti teisingumo principa. Teisinio pagrindo ja keisti nera.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo R. A. apeliacini skunda atmesti.