Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio direktorių, V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarimo D. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Įvertinus tai, kad D. G. yra Bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas, spręstina, jog jis ATPK 14 straipsnio prasme laikytinas pareigūnu, todėl ir traukiant jį administracinėn atsakomybėn įvertinta ši aplinkybė. Apelianto nuomone, šioje byloje teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis įrodyta ir pagrįsta įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir byloje pateiktais įrodymais: 2015 m. gruodžio 15 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. SAVAD-19AN-46248633-15, patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, kuriais jis pripažįsta, kad reikalaujamų dokumentų neturėjo, todėl ir nepateikė, susirašinėjimo ir kitų dokumentų kopijomis, kurie sutinkamai su ATPK 256 straipsniu, pripažintini tinkamais įrodymais. Pažymima, D. G., būdamas Bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininku, nevykdė konkrečiai ATPK 158² straipsnio 1 dalyje numatytų daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigų, nustatytų teisės aktuose, t. y. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – Įstatymas), šio Įstatymo įgyvendinime ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015-04-02 sprendimu Nr. T-163 patvirtintose taisyklėse. Kauno miesto savivaldybės administracijos priežiūros ir kontrolės vykdytojui jis nepateikė jo reikalautų dokumentų ir informacijos, kadangi nebuvo atlikęs metinio namo priežiūros ūkinio-finansinio plano; ilgalaikio namo atnaujinimo plano; informacijos (išrašo) apie sukauptų lėšų naudojimą einamaisiais metais; informacijos ar dokumentų apie einamaisiais metais vykdytus pirkimus; informacijos apie interneto svetainę, skelbimų lentas, taikomas informacijos pateikimo butų ir kitų patalpų savininkams priemones ir metinės veiklos ataskaitos (už 2014 m.), jos pateikimo butų ir kitų patalpų savininkams duomenų. Taip pat nebuvo pakeisti ir užregistruoti bendrijos įstatai. D. G. kaip Bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas privalėjo laiku imtis veiksmų ir priemonių, kad bendrijos administravimas vyktų pagal teisės aktuose numatytus reikalavimus. Nevykdydamas šių pareigų ir neatlikdamas minėtų veiksmų, jis padarė trunkamąjį administracinį teisės pažeidimą, kuris Kauno miesto savivaldybės administracijos priežiūros ir kontrolės pareigūno buvo konstatuotas 2015 m. spalio 13 d. Nustatyta tvarka nevykdant bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimo ir ūkinių reikalų tvarkymo yra tęstinio pobūdžio pažeidimas.

Akcentuotina, kad Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas ir, vadovaudamasis ATPK, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėti teismui. Atitinkamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinių taisyklių 8 punkte numatyta priežiūros ir kontrolės vykdytojo teisė ATPK nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir pateikti juos savivaldybės Administracinei komisijai <...>. Taigi specialiomis teisės normomis nustatyta bendrijų valdymo organų administracinė atsakomybė už daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigų, nustatytų teisės aktuose, nevykdymą, taip pat nepateikimą reikalaujamų dokumentų ir informacijos apie administravimo pareigų įvykdymą. ATPK yra vienintelė norma, numatanti sankcijas bendrijų valdymo organams už minėtų pareigų nevykdymą, t. y. ATPK 158² straipsnis. Siaurai laikantis pirmosios instancijos teismo aiškinimo, savivaldybių vykdomosios institucijos neturėtų teisinio poveikio priemonių bendrijų valdymo organams, nevykdantiems teisės aktuose nustatytų administravimo pareigų, nepateikiantiems reikalaujamų dokumentų ir informacijos, tokiu būdu leidžiant šiems piktnaudžiauti ir toliau nevykdyti teisės aktuose nustatytų pareigų. Savivaldybių vykdomosios institucijos prarastų galimybę tinkamai vykdyti teisės aktais jai priskirtą daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų, paskirtų administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio direktorių, V. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas, ar daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas D. G. gali atsakyti administracine tvarka pagal ATPK 158² straipsnio 1 dalį, jei jis Kauno miesto savivaldybės administracijos priežiūros ir kontrolės vykdytojui nepateikė šio reikalaujamų dokumentų bei informacijos, taip pat nepakeitė ir neperregistravo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų. Taigi apygardos teismas patikrina, ar D. G. veiksmuose yra ATPK 158² straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, jog Kauno miesto savivaldybės administracija turėjo teisę atlikti bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko veiklos kompleksinį patikrinimą ir reikalauti pateikti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-163 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Kauno miesto savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose taisyklėse numatytus dokumentus: metinį namo (-ų) priežiūros ūkinį-finansinį planą (-us), ilgalaikį namo (-ų) atnaujinimo planą (-us), informaciją (išrašą) apie sukauptų lėšų naudojimą einamaisiais metais, paslaugų ir rangos darbų pirkimo taisykles, informaciją ar dokumentus apie einamaisiais metais vykdytus pirkimus, informaciją apie interneto svetainę, skelbimų lentas, taikomas informacijos pateikimo butų ir kitų patalpų savininkams priemones, metinę veiklos ataskaitą, jos pateikimo butų ir kitų patalpų savininkams duomenis. Tačiau kyla klausimas, ar šios pareigos nevykdymas užtraukia bendrijos pirmininkui administracinę atsakomybę pagal ATPK 158² straipsnio 1 dalį.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išaiškinimu, jog pagal ATPK 158² straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali atsakyti tik tada, kai nesilaiko teisės aktų nustatytų reikalavimų dėl informacijos teikimo ir (ar) administravimo veiklos metinės ataskaitos pateikimo bendrojo naudojimo objektų savininkams. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 punktą bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – tai pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektai atitinkamos savivaldybės administracijai nepriklauso jokia nuosavybės forma, todėl už aukščiau minėtų duomenų bei informacijos nepateikimą ar netinkamą pateikimą Kauno miesto savivaldybės administracijos priežiūros ir kontrolės vykdytojui bendrijos pirmininkui negali kilti atsakomybė pagal ATPK 158² straipsnio 1 dalį. Administracinė komisija pažeidimą galėjo konstatuoti tik tokiu atveju, jei D. G. atitinkamos informacijos ir (ar) administravimo veiklos metinės ataskaitos nebūtų pateikęs bendrijos butų savininkams. Taip pat jei dėl savo netinkamo, kaip bendrijos pirmininko, pareigų atlikimo būtų padaryta žala administruojamiems objektams ar aplinkai, tačiau tokių duomenų bylos medžiagoje nėra. Pažymėtina, kad dėl gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklių pažeidimo, neūkiško jų prižiūrėjimo, naudojimo ne pagal paskirtį bendrijos pirmininkas gali atsakyti pagal ATPK 158 straipsnį. Taigi bendrijos pirmininko veiklos patikrinimą atliekantis organas turi galimybių patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, tačiau visais atvejais būtina nustatyti konkretaus pažeidimo sudėtį.

Kaip teisingai išaiškino apylinkės teismas, laiku neatliktas bendrijos įstatų neperregistravimas taip pat nepatenka į ATPK 158² straipsnio 1 dalies sudėtį, kadangi šių įstatų tvarkymas nėra susijęs su gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigų vykdymu. Tuo tarpu, ar laiku neperregistravus įstatų bendrija patyrė kokios nors žalos, Administracinė komisija nenustatė. Apelianto prašymas analizuojamo straipsnio dispoziciją aiškinti plečiamai nėra suderinamas su teisinio reglamentavimo paskirtimi ir tikslais. Atkreiptinas dėmesys, kad visuomeniniai santykiai yra platus ir sudėtingas reiškinys, todėl įstatymų leidėjas objektyviai negali kiekvieno šių santykių pažeidimo įtvirtinti konkrečiose teisės normose. Ne kiekvienas pažeidimas yra toks pavojingas, kad galėtų užtraukti atitinkamas teisines pasekmes. Pažymėtina, jog teisės aiškinimas - tai visada teisės normos tikrosios prasmės atskleidimas arba tokios numanymas. Taigi plečiamasis aiškinimas galimas tik tuomet, kai yra tikrojo teisės normos turinio ir teisės normos tekstinės išraiškos neatitikimas. Šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas tokio neatitikimo nenustatė, kadangi bendrijos pirmininkas pirmiausia yra atskaitingas bendrijos nariams ir privalo veikti paisydamas jų interesų bei gerovės.

Remiantis išdėstytu, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ATPK 158² straipsnio 1 dalyje įtvirtino pažeidimo sudėtį išaiškino tinkamai, todėl pagrįstai tenkino D. G. skundą. Išplėstos įstatymo aiškinimo ribos reikštų teisės pažeidimą, kadangi asmuo negalėtų tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą. Todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio direktorių, V. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.