Panevėžio apygardos teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė E. F. ir jos gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – E. F. (toliau – ir Pareiškėja), skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. birželio 14 d. nutarties, kuria pratęsta Pareiškėjai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartimi E. F., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri to paties teismo 2007 m. gegužės 14 d. nutartimi buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. To paties teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartimi ši priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, o 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą. Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartimi ambulatorinis stebėjimas pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. 2014 m. gegužės 20 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į priverstinį ambulatorinį stebėjimą, kuris Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutartimi pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi E. F. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuris to paties teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis ir tęsiamas iki šiol, paskutinį kartą pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi.

2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. birželio 14 d. nutartimi, patenkinus VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą, dar kartą pratęsta Pareiškėjai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė– stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis.

4. Teismo posėdyje Pareiškėja, jos gynėjas advokatas ir suinteresuotas asmuo E. R. prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas tenkinamas.

6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi nepagrįstai pratęsta E. F. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

7. Kaip matyti, skundžiama nutartimi apylinkės teismas tenkino VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą ir E. F.pratęsė priverstinį gydymą. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas padarė išvadą, kad E. F. psichinė būklė nėra stabili, o socialinis pavojingumas nepakankamai sumažėjęs, kadangi stebėtas jos susirgimo paūmėjimas, pati savarankiškai tęsti gydymo negalėtų, o artimųjų, kurie galėtų pasirūpinti ja nėra, taip pat dar negautas ir siuntimas į globos namus.

8. Pareiškėja pateiktame skunde nurodo, kad stacionare yra gydoma jau gana ilgą laiko tarpą, šiuo metu jaučiasi gerai, turi draugą E. R., kuris neabejotinai užtikrins jos priverstinio gydymo ambulatorinėmis sąlygomis tęstinumą bei veiksmingumą. Pareiškėjos nuomone, tai sudaro pagrindą pakeisti jai taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį į švelnesnę.

9. Šiuo atveju, skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad vertinant asmens pavojingumą, būtina atsižvelgti į gydymo trukmę, jo veiksmingumą, sveikatos pokyčius, paties asmens savo ligos vertinimą ir motyvaciją tęsti gydymą. Vertindamas E. F.psichikos būklę ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, apylinkės teismas priėmė bylos duomenimis nepagrįstą nutartį, pernelyg sureikšminęs E. F. ligos paūmėjimą, kuris buvo stebėtas 2022-11-12, taip pat psichikos būklėje išlikusį jos psichikos ligai būdingą elgesį ir neįsitikinęs ar iš tiesų nėra artimųjų, kurie sutiktų pasirūpinti E. F. priežiūra. Visa tai lėmė apylinkės teismo netinkamą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalies taikymą bei nepagrįstos nutarties priėmimą.

10. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą yra pažymėjęs, kad iš asmens negali būti atimta laisvė vien dėl to, jog jis „psichiškai nesveikas“. Tam turi būti išpildytos trys sąlygos: turi būti aišku, jog asmuo turi psichikos negalią, t. y. kad asmuo aiškiai serga psichikos liga, kuri nustatyta objektyvia medicinos išvada; psichikos negalia turi būti tokio pobūdžio ar laipsnio, kad pateisintų priverstinį izoliavimą; priverstinio izoliavimo pratęsimo teisėtumas priklauso nuo to, ar psichikos sutrikimas išlieka (W. prieš Nyderlandus, Series A. no 33, § 37, 1979 m. spalio 24 d.; S. prieš Bulgariją, Nr. 36760/06, § 145 ECHR 2012). EŽTT pabrėžė ir tai, jog asmens laisvės apribojimas yra ypatinga priemonė, todėl jos taikymą galima pateisinti tik tada, kai jokios kitos priemonės yra nepakankamos asmenims ar viešajam interesui apsaugoti (O. G. prieš Latviją, Nr. 66095/09, § 81, 2014 m. rugsėjo 23 d.; L. prieš Rumuniją, Nr. 31973/03, § 125, 2014 m. lapkričio 13 d.).

11. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktą, teismas priima nutartį pakeisti pirmiau asmeniui taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu jo sveikatos būklė pasikeitė. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichikos būklė ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

12. Kaip jau minėta, vertindamas E. F.psichikos būklę ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, apylinkės teismas padarė bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, kad E. F.socialinis pavojingumas nėra pakankamai sumažėjęs. Nors Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros 2023 m. gegužės 12 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad stebėjimo laikotarpiu E. F. psichinė būklė buvo nepakankamai stabili, stebėtas jos susirgimo paūmėjimas, kurio metu ji buvo disforiška, impulsyvi, destruktyvaus elgesio, buvo reikalinga gydymo korekcija, tačiau nėra abejonių, kad išvadoje minima nestabili E. F. psichinė būklė yra siejama su ligos paūmėjimu, kuris buvo stebėtas 2022-12-11 ir, kuriuo pagrindu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi E. F. buvo pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Tačiau čia svarbu pabrėžti, kad po minėto paskutinio ligos paūmėjimo, jokių susirgimo paūmėjimų nebestebėta. Priešingai, šiuo metu aktyvios psichopatologijos nestebima, ligonė rami, konfliktų, agresyvaus elgesio nestebima, lanko užimtumą, su ligonėmis bendrauja saikingai, nuotaika nebloga, aktyviai domisi savo ateitimi. Tai, kad E. F. psichinė būklė yra stabili, apylinkės teismo posėdyje patvirtino ir VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės įgaliota atstovė R. B.. Taigi, visuma byloje esančių duomenų patvirtina, jog E. F.psichikos būklė yra pagerėjusi ir stabili, agresijos, konfliktų, režimo pažeidimų nestebėta, jos elgesys pakankamai tvarkingas, ji laikosi nustatytų elgesio normų, savo psichikos ligą nors ir nepakankamai, bet pripažįsta ir vaistus vartoja. O vien tai, kad E. F.klinikoje išlieka negatyvieji schizotipinio susirgimo simptomai (nepakankamai stabilus afektas, silpna impulsų kontrolė, emocijų monotoniškumas ir pan.), negali būti laikoma aplinkybe, užkertančia kelią pakeisti jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Vis tik, E. F. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, kurį turintis asmuo ne visuomet yra emociškai adekvatus ir pan. Tačiau tai savaime nereiškia, kad toks asmuo yra pavojingas sau ar aplinkiniams. Dėl to šiuo atveju būtina spręsti, ar tokios aplinkybės rodo išlikusį E. F.socialinį pavojingumą. Iš bylos duomenų matyti, jog E. F.neatsisako vartoti jai skiriamų vaistų, nuo 2022-12-11 nebuvo stebėta jokių jos ligos paūmėjimų, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie netinkamą jos elgesį ligoninėje ar, juo labiau, priešingų teisei veikų darymą. Tai rodo, kad šiuo metu yra reikšmingai sumažėjęs E. F.socialinis pavojingumas. Šie duomenys leidžia spręsti, jog iš jos galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio. Kaip jau minėta, priverčiamoji medicinos priemonė pakeičiama, jei asmens sveikatos būklė pasikeitė. Įvertinus tai, kad E. F. psichikos būklė yra pagerėjusi ir stabili, o jos socialinis pavojingumas reikšmingai sumažėjęs, tai sudaro pagrindą jai pakeisti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į švelnesnę (BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

13. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, tęsimą E. F.iš esmės motyvavo ir tuo, jog ji pati tęsti gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis nesugebėtų, o artimųjų, kurie nuolat stebėtų jos psichikos būklę bei prižiūrėtų jos vaistų vartojimą, lankymąsi pas gydytojus, nėra. Šias aplinkybes apylinkės teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės įgaliota atstovė R. B. bei papildomai nurodė, jog E. F. nustatyti specialieji poreikiai ir kreiptasi dėl siuntimo gavimo į globos namus, tačiau, dar nėra gautas atsakymas. Iš to seka, kad E. F. galėtų gydytis ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, tačiau jai reikia priežiūros, kad gydymas būtų nepertraukiamas ir nuolatinis. Tačiau, sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klausimą, teismui viena iš esminę reikšmę turinčių aplinkybių, visų pirma, turi būti E. F.psichikos būklė bei jos socialinio pavojingumo įvertinimas, kas šiuo atveju suteikia pagrindą jai keisti priverčiamąją medicinos priemonę, o ne nuo pačios E. F.nepriklausančių faktorių vertinimas. BPK nėra keliama sąlyga kokiu nors būdu užtikrinti taikomą ambulatorinį stebėjimą. Be to, taikant šią priverčiamosios medicinos priemonės rūšį asmuo turi reguliariai lankytis pas gydytoją bei laikytis jo nurodymų.

14. Be viso to, kaip jau minėta anksčiau, E. F. nurodė, kad ji turi draugą, kuris sutinka priimti pas save gyventi ir ja rūpintis. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas suinteresuotas asmuo E. R. nurodė sutinkantis priimti E. F. pas save gyventi bei prižiūrėti jos gydymosi procesą, lankymąsi pas gydytojus. E. R. parodė, kad jis yra išsiskyręs, jo vaikai užaugę, jis gyvena vienkiemyje, (duomenys neskelbtini) kaime, turi 10 ha žemės, ūkininkauja, bet taip pat dar dirba ir slenkančiu grafiku UAB „(duomenys neskelbtini)“, džiovyklos operatoriumi. E. R. taip pat parodė, kad su E. F. susipažino prieš ketverius metus poliklinikoje, o rimčiau bendrauja jau du metus, nuo tada, kai ji dar gyveno savarankiško gyvenimo namuose (duomenys neskelbtini). Būdavo, kad kartais ją išleisdavo pasibūti pas jį, būdavo, kad ir kartu gyveno. Jis išeidavo į darbą, palikdavo ją vieną. Ji tvarkydavosi po namus, jokių problemų nebuvo, pavojingų veiksmų iš jos pusės nepastebėjo. Apie E. F. ligą ir jai nustatytus specialius poreikius žino, gal ne visus 100 procentų, nes nepavyko tiesiogiai pabendrauti su gydytoja, tačiau jam nemažai informacijos suteikė socialiniai darbuotojai, jis ir pats internete domėjosi. Apie savo praeitį E. F. pati jam pasakojo ir supranta, kad ji nėra saldainiukas, bet žmonės keičiasi. Be to, ji yra žmogus prie meno, galbūt dėl to turi savotiško būdo. Ji yra nupiešusi ir jam padovanojusi paveikslus, matė ir (duomenys neskelbtini) namuose jos ištapytą sieną, mano, kad pas E. F. neeiliniai gabumai ir juos ji galėtų dar labiau atskleisti gyvendama vienkiemyje, kur vyrauja ramybė, graži aplinka ir gamta. E. R. parodė, kad nuo to laiko, kai E. F. gydoma stacionare, jis padeda drabužiais, maistu, bendrauja telefonu, pagal galimybes ir nuvyksta jos aplankyti. Anot E. R., E. F. yra normalus žmogus ir būdama su juo ji jausis geriau, nei toje ligoninėje. Teismo posėdyje apklausta E. F. parodė, kad ji sutinka lankytis pas gydytojus ir gerti jai skirtus vaistus, o jeigu jai pablogės, E. jai padės. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. F.suvokia ir pakankamai atsakingai žiūri į gydymo tęstinumą, į tolimesnio gyvenimo perspektyvą ir turi ją palaikantį žmogų, kuris sutinka ją prižiūrėti ir prisiimti pas save gyventi, todėl neabejotina, kad toliau laikyti E. F.izoliuotą nuo visuomenės nėra pagrindo. Pablogėjus E. F.psichikos būklei ir atsiradus pagrindui, visada bus galima kreiptis į teismą dėl priverčiamosios medicinos priemonės jai pakeitimo.

15. Atsižvelgdamas į išdėstytų duomenų visumą, E. F. pagerėjusią sveikatos būklę, sumažėjusį socialinį pavojingumą, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikymas E. F. šiuo metu dar yra būtinas, tačiau šios priemonės tikslą pasiekti galima toliau taikant ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Teismo vertinimu, tokia priemonė ne tik leis tęsti jos tinkamą gydymą, bet ir sudarys sąlygas E. F. grįžti į pilnavertį visuomeninį gyvenimą, stiprinti ir plėtoti jos socialinius ryšius. Kadangi apygardos teismas nenustatė svarių priežasčių, dėl kurių E. F. toliau negalėtų būti taikomas gydymas švelnesnėmis, t. y. ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: E. F. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeisti į ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Ši nutartis neskundžiama.