Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo; suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nagrinėdamas bylą teismas nustatė, kad teismui pateiktuose dokumentuose yra akivaizdūs neatitikimai tarp asmens, nurodomo kaip J. K. sutuoktinis vardo bei gimimo datos. Pareiškėja pateikė teismui papildomus dokumentus (V. K. gimimo liudijimą, Gyventojų registro pažymą), iš kurių matyti, kad asmuo, gimęs (duomenys neskelbtini) ir miręs (duomenys neskelbtini) yra ne V., bet V. K., kuris (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su J. K., gimusia (duomenys neskelbtini), mirusia (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į gautus patikslintus duomenis apie J. K. sutuoktinį, teismas toliau tekste jį nurodo kaip V. K..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis V. K.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelė J. K.. V. K. ir J. K. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) bei susilaukė keturių vaikų: tai A. K. (mirė (duomenys neskelbtini)), T. K. (mirė (duomenys neskelbtini)), R. K. (mirė (duomenys neskelbtini)), P. K. (mirė (duomenys neskelbtini)). Niekas iš V. K. ir J. K. vaikų, išskyrus P. K. savo vaikų nesusilaukė. P. K. yra pareiškėjos K. K. tėvas. Šalčininkų rajono trečio notaro biuro notarė Marija Miliūnienė 2022-09-27 liudijime nurodė, kad paveldėjimo byla po V. K. mirties užvesta nebuvo. 2022-09-27 išrašas iš Testamentų registro patvirtina, kad V. K. palikimo priėmimo faktai neįregistruoti. J. K. vardu registruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinius pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurie įgyti V. K. ir J. K. santuokos metu.

Dėl pirmojo pareiškėjos reikalavimo

Pareiškėja K. K. pirmuoju reikalavimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), ir V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį (duomenys neskelbtini), esančio nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, J. K. ir V. K. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtas statyti 1963 m., ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtas statyti 1965 m., o ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 1985 m.

Vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1-3 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

Analogiškos nuostatos numatytos ir šiuo metu galiojančiame civiliniame kodekse. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Tai reiškia, kad kol neįrodyta, kad turtas priklausė vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, laikoma, kad santuokoje įgytas turtas priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis.

CPK 445 straipsnyje numatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Nagrinėjamu atveju iš K. K. pateikto Nekilnojamojo turto išrašo yra žinoma, kad J. K. vardu registruotas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas J. K. ir V. K. santuokos metu, vadinasi yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir preziumuojama, kad jų turto dalys yra lygios. Ši prezumpcija nėra nuginčyta, todėl galioja, o tokiu atveju pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels jokių teisinių padarinių. Atsižvelgiant į tai, dėl pirmo pareiškėjos reikalavimo byla nutrauktina, nes ji nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl antrojo pareiškėjos reikalavimo

Pažymėtina, kad palikimas po V. K. mirties atsirado galiojant 1964 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – 1964 m. CK), todėl sprendžiant dėl palikimo priėmimo taikytinos pastarojo kodekso normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalimi, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad J. K. per įstatymo numatytą palikimo priėmimo terminą ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama priimti sutuoktinio palikimą, kadangi liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, mokėjo mokesčius už namui teikiamas komunalines paslaugas ir tokiu būdu išreiškė valią priimti sutuoktinio palikimą. Kiti V. K. pirmos eilės įpėdiniai yra mirę, duomenų, kad jie būtų priėmę tėvo palikimą byloje nėra.

Apibendrindamas išdėstytą teisinį reguliavimą bei nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 1964 m. CK 587 str. 2 d., CPK 259 str., 270 str., 293 str. 1 p., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.

Nutraukti bylą dėl pareiškėjos reikalavimo dėl J. K. ir V. K. turto lygių dalių nustatymo, kadangi sutuoktinių turtui galioja lygių dalių prezumpcija.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.