Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui G. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. R. ieškinį atsakovams E. N., V. N. su trečiaisiais asmenimis Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Švenčionių rajono savivaldybės administracija dėl įpareigojimo nutraukti veiklą ir statinių eksploatavimo uždraudimo bei nugriovimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė J. R. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus E. N. ir V. N., t. y. ieškovei gretimo ( kaimyninio ) sklypo, esančio Švenčionių r., Švenčionėlių sen., N. Š. k. 8, savininkus, nutraukti žemės sklype ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini ) ) ūkininko veiklos vykdymą ir statinių eksploatavimą ūkininko veiklai; įpareigoti atsakovus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti statinius – penkis grūdų džiovinimo bokštus nurodytame žemės sklype.

Tesimo posėdyje ieškovė J. R. prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame N. Š. k. 5, Švenčionėlių sen., Švenčionių r. sav., nuo 2009 metų kaimo turizmo sodyboje vysto kaimo turizmo veiklą. Atsakovai E. N. ir V. N. yra jos kaimynai, jos ir atsakovų žemės sklypai ribojasi. Atsakovai jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype pastatė penkis grūdų džiovinimo bokštus, kurių keliamas triukšmas, dulkės ir vizualinė tarša trukdo jai vystyti kaimo turizmo veiklą. Atvykę klientai nuolat klausia kokia tai gamykla pastatyta, ji turi aiškinti, kad grūdų bokštai priklauso ne jai. Tiek ji, tiek kiti klientai dėl grūdų bokštų keliamo triukšmo ir dulkių negali kokybiškai ilsėtis. Ankstesniais metasi buvo daug vietinių klientų, pastaruoju metu tik vilniečiai, kauniečiai ir ji nėra tikra, kad šie klientai kitais metais naudosis jos teikiamomis kaimo turizmo paslaugomis. Atsakovai grūdų džiovinimo bokštus pastatė labai arti jos sklypo ribos, t. y. apie 17-20 metrų atstumu iki tvoros, ir apie 20-30 metrų atstumu iki pirmo jai priklausančio pastato bei apie 40 metrų atstumu iki kito jai priklausančio pastato. Jos žemės sklypo teritorija aptverta 1,80 m. aukščio metalinių segmentų tvora. Atsakovai teritoriją aptvėrę aukšta apie 2 metrų medine tvora. Atsakovų grūdų džiovinimo bokštai veikė beveik nuolat visą vasarą, t. y. nuo liepos pabaigos iki spalio mėnesio kiekvieną dieną ir net šeštadieniais, žiemą veikė retkarčiais. Grūdų džiovinimo bokštai laikotarpiu nuo 2018-06-21 buvo įjungiami gal po 2-3 kartus per savaitę, veikimo laikas įvairus, t. y. veikdavo ir po kelias valandas per dieną, ir nuo 9 val. iki 17 val., bei išeiginėmis dienomis, t. y. šeštadieniais. Mano, kad eksploatuojant grūdų džiovinimo bokštus galimai naudojamas dyzelinas, ne vien elektros energija, kadangi atsakovų stogų šlaitai buvo padengti tamsiomis dulkėmis. Dėl atsakovų žemės sklype veikiančių grūdų džiovinimo bokštų keliamo triukšmo neįmanoma susikalbėti kieme, keliamos dulkės trukdo kvėpuoti, prie bokštų beveik prie pat jos sklypo ribos nuolat važinėja sunkiasvorės mašinos. Be to, grūdų džiovinimo bokštai yra metaliniai, nedera su kraštovaizdžiu ir pastatyti arčiau nei 50 metrų vandens telkinio – tvenkinio, taip pažeidžiant pakrantės apsaugos zoną. Jos sklypas taip pat ribojais su vandens telkiniu – tvenkiniu, tai yra užtvenktas upelis, ir praplatinus padarytas tvenkinys, kuriuo naudojasi ji ir atsakovai. Mano, kad atsakovai neteisėtai vykdo komercinę veiklą, t. y. džiovina ir parduoda kitoms įmonėms ( ūkininkams ) grūdus, todėl dėl atsakovų vykdomos veiklos kreipėsi į kompetentingas institucijas: Švenčionių rajono savivaldybės administraciją, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrių, taip pat į Visuomenės sveikatos centrą dėl triukšmo lygio matavimo. Atlikus grūdų džiovinimo bokštų keliamo triukšmo matavimus, triukšmo lygis nustatytų normų neviršijo, tačiau matavimai buvo atlikti ne iš karto, kadangi atsakovai nurodydavo įvairias priežastis dėl kurių nebuvo galima išmatuoti triukšmo lygio: tai neveikė grūdų džiovykla, tai nebuvo grūdų ir pan. Kadangi pažeidžiamos jos teisės vystyti kaimo turizmo veiklą prašo ieškinį tenkinti visiškai, t. y. įpareigoti atsakovus nutraukti žemės sklype ūkininko veiklos vykdymą ir statinių eksploatavimą ūkininko veiklai bei įpareigoti atsakovus nugriauti statinius – penkis grūdų džiovinimo bokštus atsakovams priklausančiame žemės sklype.

Ieškovės atstovas advokatas P. S. prašė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ieškinyje nurodytais teisiniais pagrindais ir motyvais. Nurodė, kad bokštai pastatyti atsakovo žemės sklype tikslu vykdyti ūkininko veiklą, tai rodo bokštų apimtis, tūris, skleidžiamas garsas ir faktiškai liudytojų patvirtintos aplinkybių: grūdai atvežami, džiovinami, pakraunami į sunkvežimius, kyla triukšmas ir šias aplinkybes iš esmės patvirtina patys atsakovai. Atsakovai iš esmės sutinka, kad bokštai yra naudojami ir kad daugiatoniai bokštai naudojami ne asmeninėms reikmėms tenkinti. Liudytojas A. N. patvirtino, kad bokštus eksploatuoja, džiovina grūdus, perka grūdus ir parduoda, ir tai yra akivaizdžiai ūkininkavimo veikla ir ta veikla nėra vykdoma būtinosioms asmeninėms reikmėms patekinti. Žemės ūkio ministerijos 2018-12-19 atsakyme nurodyta, kad žemės ūkio paskirties sklype gali būti pastatyti šeimos narių poreikiams tenkinti reikalingi pagalbinio ūkio pastatai. Apklaustas specialistas nurodė, kad netyrė nei kokie mechanizmai yra bokštuose, nei pastato eksploatavimo pažeidimų, nei kokie yra įrenginiai ( pavojingi, nepavojingi ) yra bokštuose ir ar šie inžinieriniai statiniai dera su kraštovaizdžiu. Nagrinėjamu atveju įstatymai turėjo būti aiškinami sistemiškai, o specialistas išvadą pateikė tik dėl to ar atitinka statybos reglamentą. Atsakovai ūkininko veiklą vykdo pažeisdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų specialiųjų sąlygų 126.1, 127.3 punktus, Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2017 Statinių klasifikavimas 7.17 punktą, Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 15 punktą, Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, Ūkininko ūkio veiklos įstatymo nuostatas, Statybos įstatymo 5 straipsnio 2 punktą, todėl tiek statiniai, tiek žemės sklypas ant kurio statiniai stovi negali būti naudojami ūkininko veiklai vykdyti. Be to, atsakovai dėl jų vykdomos ūkininkavimo veiklos, pažeidžia ieškovės teisėtus interesus vykdyti kaimo turizmo veiklą.

Atsakovas E. N. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 1998 m. N. Š. kaime įkūrė ūkininko ūkį, žemės sklype Nr( duomenys neskelbtini ). Vėliau, įsigydamas iš valstybės ir fizinių asmenų žemės, kurios ribojosi su jo įsteigtu ūkiu, ūkį padidino. Ūkis nuo įsteigimo tapo ir iki šiol yra atsakovo ir jo šeimos pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Apie 2005 m. ieškovų Rimšų šeima gretimai įsigijo žemės sklypą. Pradžioje atsakovai ir ieškovės šeima kartu gerai sutardavo, atsakovų šeima padėjo ieškovams įsikuriant. 2010 m. atsakovas ieškovės šeimai perleido dalį savo sklypo 0,49699 ha dydžio. Nuo 2015 metų ieškovai nuolat pradėjo jo ūkį skųsti į įvairias galimas institucijas dėl menkiausių ieškovams neįtikusių aplinkybių. Atsakovų žemės sklype esantis vandens telkinys šiuo atveju yra ne ežeras, ne upė ar kitas vandens telkinys, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų sąlygų 126.1 p., 127.3 p., 127.9 p., o vandens telkinys, kurio dydis tikrai yra ženkliai mažesnis nei 0,5 ha. Šis tvenkinys seniai buvo jo iškastas, o ieškovės šeimai pasistačius pirtį, bendru atsakovų ir ieškovų sutarimu, bendromis lėšomis, tvenkinys buvo dar šiek tiek padidintas, kas vėlgi pažymėtina, kad atsakovo šeima geranoriškai sutiko tvenkinį padidinti tik dėl ieškovės šeimos prašomų didesnių patogumų. Kadangi tvenkinys yra mažesnis nei 0,5 ha, turėtų būti taikytinos ne ieškovės nurodytos teisės normos, bet LR aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540 patvirtintos Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo nuostatos. Ieškovės paaiškinimai dėl bokštų skleidžiamo triukšmo yra nepagrįsti, kadangi ieškovės iniciatyva ne kartą buvo tikrintas atsakovo ūkis dėl garso lygio, pažeidimų nenustatyta. Ieškovės teiginiai, kad ginčo statiniai pažeidžia Statybos įstatymo reikalavimus – gadina kraštovaizdį, pagrįsti tik pateiktomis nuotraukomis, kurios neabejotinai nėra pakankamas pagrindas, nustatyti minėto įstatymo nuostatų pažeidimą. Ieškovė ne kartą su skundais kreipėsi į įvairias institucijas ( Nacionalinė žemės tarnybą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Švenčionių rajono savivaldybės administraciją ), tačiau minėto įstatymo nuostatų pažeidimo nebuvo konstatuota. Ieškovės argumentai, kad ji kaimo turizmo paslaugas ėmė teikti gerokai anksčiau negu atsakovas pastatė ir ėmė eksploatuoti statinius, tuo pačiu prisiimdama didelius finansinius įsipareigojimus, yra nepagrįsti. Atsakovas N. Š. kaime gimė, užaugo ir gyvena iki šiol, visą laiką ūkininkavo ir tai buvo bei yra jo ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis, ūkininko ūkį įregistravo 1998 m. Ieškovė žemės sklypą įsigijo 2005 metais, aiškiai matė, žinojo ir suprato atsakovo veiklos pobūdį, todėl jau tada turėjo įvertinti kuriamo kaimo turizmo verslo perspektyvas tokioje aplinkoje. Ieškovė nurodo LR aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo 15 p. pažeidimus, tačiau ieškovo nurodyti galimai padaryti pažeidimai aprašyti minėto reglamento 16 p., kur nustatyta, kad žemės sklypai, skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Taip pat ieškovė nurodo, kad pagal LR aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ ( toliau – ir Reglamentas ) 7.17. p. pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai ( tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai ( malkinės ) ir panašiai ), kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Pagal pastarąjį R. S. priskiriami „kitiems inžineriniams statiniams“, bet ne pagalbinio ūkio paskirties pastatams. To paties Reglamento III-ajame skirsnyje „Negyvenamieji pastatai“ 7.19. p. nustatyta, kad kitos paskirties pastatai, skliausteliuose nurodyta ūkio – žemės ūkiui tvarkyti skirti pastatai ( svirnai, angarai, garažai ir kita ). Šiame skirsnyje plokščiadugnių grūdų saugojimo bokštų apskritai nenurodyta, o remiantis 7.19 p., kad žemės ūkiui tvarkyti skirti svirnai, angarai ir pan. kaip matyti, sąrašas nėra baigtinis, todėl logiškai aiškinant, grūdų saugojimo bokštai, taip pat turėtų patekti į 7.19 p. nuostatas. Be to, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas rašte Nr. 23.2-2D-6024 nurodyta, kad trys grūdų saugojimo bokštai priskiriami I grupės nesudėtingiems inžinieriniams statiniams, vadovaujantis statybos reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 2 lentelė, kuris galiojo iki 2017-01-01. Du grūdų saugojimo bokštai priskiriami I grupės nesudėtingiems inžinieriniams statiniams, remiantis reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ priedo 3 lentelė, kuris įsigaliojo 2017-01-01. Vadovaujantis LR Statybos įstatymo nuostatomis I ir II grupės pagalbinio ūkio paskirties nesudėtingiems statiniams statomiems kaimo vietovėje statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi. Taip pat nurodyta, kad vadovaujantis reglamentu STR 2.02.09:2005 priedu Nr. 9, jo žemės sklypo maksimalus leistinas užstatymas yra 12,25 proc., tuo tarpu užstatymas yra 10 procentų. Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas yra patvirtintas 2009-01-23 sprendimu Nr. T-2, nereglamentuoja kaimų gyvenamųjų teritorijų intensyvumo, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis galimai pažeistas. LR Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnyje nustatytos pagrindinės įstatymo sąvokos. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ūkininkas ir jo partneriai nesteigdami įmonės verčiasi žemės ūkio veikla, miškininkyste ir kitokia įstatymu neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės, taigi jis veikia profesinės žemės ūkio veiklos pagrindu, nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir įstatymų neuždrausta veikla. Dėl galimo Ūkininko ūkio bei Žemės įstatymų nuostatų pažeidimo ieškovės iniciatyva atsakovų veikla buvo nagrinėta ir tirta NŽT Švenčionių skyriaus, Švenčionių rajono savivaldybės, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų, kurie atsakovų pažeidimo ieškovės nurodytai pagrindais nenustatė ir ieškovei pateikė rašytinius atsakymus. Kompetentingų institucijų atsakymų, ieškovė Administracinės teisenos įstatymo nustatyta tvarka neskundė.

Atsakovų atstovas advokatas M. N. su ieškiniu nesutiko visiškai, teismo posėdyje palaikė atsakovo E. N. atsiliepimą į ieškinį atsiliepime nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad atsakovas dar 1998 metais N. Š. kaime, Švenčionių r., paveldėjęs tėvų žemę įkūrė ūkininko ūkį žemės sklype ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), kuris tapo ir yra jo ir jo šeimos pragyvenimo šaltiniu. Ūkis įregistruotas, institucijos ne vieną kartą pagal ieškovės pranešimus tikrinusios atsakovo ūkį pažeidimų nenustatė. Atsakovas nuo 1998 metų ūkį išplėtė, ūkininkauja, turi daug sklypų, sėja grūdus, kulia, džiovina. Vykdant ūkininko veiklą būna, kad grūdai parduodami ir tiesiai iš laukų, dalį grūdų saugo ir savo poreikiams: sėklai, pašarams, esant poreikiui keičiasi sėkla su kitais ūkininkais.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus atstovė Ž. T. teismo posėdyje visiškai palaikė atsiliepimą jame nurodytais motyvais ir pagrindais, ir prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad 2017-10-25 atlikus atsakovų žemės sklypo, esančio N. Š. k., Švenčionių r., žemės naudojimo patikrinimą jokių pažeidimų nenustatyta. Minėtame žemės sklype atsakovai gyvena, yra gyvenamasis namas, ūkio paskirties statiniai ir kiti inžinieriniai statiniai, tarp kurių ir 5 grūdų saugojimo bokštai. Atsakovai yra ūkininkai, ūkininkavimo veiklą vykdo iki šiol, statiniai reikalingi jų ūkinei veiklai vykdyti, gretimai šio sklypo yra žemės ūkio paskirties sklypas, kuris naudojamas ūkinei veiklai. Atsakovai komercinės veiklos nevykdo, vykdo ūkininko veiklą – grūdus sandėliuoja ir parduoda, to nedraudžia įstatymai. Grūdų džiovinimo bokštai, kaip ir atsakovų gyvenamasis namas, pagalbinio ūkio pastatai yra namų valdos kitos paskirties žemės sklype, kuris ribojasi su žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kuriame atsakovai vykdo ūkininkavimo veiklą. Ūkininko veikla susijusi su žemės ūkio produkcijos auginimu, gamyba, sandėliavimu, pardavimu, todėl mano, kad grūdų džiovinimo bokštai, esantys atsakovų žemės sklype, kurio paskirtis – kita, nustatytų teisės aktų nepažeidžia. Grūdų džiovinimo bokštai yra inžinieriniai statiniai, kaip pagalbiniai pastatai, jų statybai leidimas nereikalingas. Grūdų džiovinimo bokštus atsakovai gali naudoti savo reikmėms tenkinti. Kitos paskirties sklypas besiribojantis su atsakovų žemės ūkio paskirties sklypu ir mano, kad ūkininko veikla atsakovų žemės sklype, kurio paskirtis – kita, galima ir atitinka Švenčionių rajono savivaldybės patvirtintą Bendrąjį planą. Atsižvelgiant į gautus Švenčionių rajono savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštus, mano, kad atsakovai nepažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244 patvirtintų žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų. Tvenkinys ( kūdra ) vandens registre neregistruotas, patikrinimo metu pažeidimų dėl vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos nenustatyta.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ( toliau – ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ) specialistas G. K. palaikė jo pateiktą specialisto išvadą. Nurodė, kad žemės sklype, esančiame N. Š. k. 8, Švenčionių r., t. y. E. ir V. N. žemės sklype, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, po pranešimo apie galimą neteisėtą statybą, statytojams buvo surašyti savavališkos statybos aktas dėl savavališkos pagalbinio ūkio pastato ( grūdų džiovyklos ) statymo ir privalomasis nurodymas. E. N. Statytos privalomojo nurodymo nustatytu terminu sutvarkė dokumentaciją, sumokėjo baudą, parengė projektą, statinys buvo patikrintas, neatitikimų projektui nenustatyta, todėl buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir statytojas įteisino sklype pagalbinio ūkio pastatą – stacionarią grūdų džiovyklą. Pagal techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 ( galiojusį iki 2017-01-01 ) stacionari grūdų džiovykla priskiriama pagalbinio ūkio pastatų pogrupiui. N. sklype yra nustatyta tvarka įregistruotas pagalbinio ūkio pastatas – grūdų džiovykla, dėl statybos inspekcija jokių pastabų neturi, aplink pastatą yra pastatyti inžinieriniai statiniai – penki grūdų saugojimo bokštai. Pagal statybos reglamentą ( STR 1.01.09:2003 ( galiojusį iki 2017-01-01 ) ir STR 1.01.03:2017 ( galiojantį nuo 2017-01-01 )) bokštai priskiriami I grupės nesudėtingiems inžinieriniams statiniams. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo nuostatomis I ir II nesudėtingiems statiniams statomiems kaimo vietovėje statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi. Nesudėtingiems statiniams jokių papildomų sąlygų nenustatyta. Statybą leidžiantis dokumentas būtų privalomas jei žemės sklypas įeitų į kultūros paveldo teritoriją, ar būtų kultūros paveldo statiniai. Mieste, be statybą leidžiančio dokumento ( statybos leidimo ), leidžiama statyti iki 50 m² nesudėtingą inžinierinį statinį, tačiau yra ribojimai dėl atstumų; kaimo vietovėje – leidžiama statyti iki 80 m² nesudėtingus inžinierinius statinius, atstumai nėra ribojami. Grūdų bokštus gamina tam tikros licencijuotos įmonės ir pagal nustatytą teisinį reglamentavimą grūdų saugojimo bokštai priskiriami inžinieriniams statiniams. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą grūdų bokštų pastatymui statybos leidimas nereikalingas, grūdų bokštai pastatyti teisėtai, inspekcija pažeidimų nenustatė. Reikalavimas, kuriuo draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, nagrinėjamu atveju netaikomas, nes E. ir V. N. žemės sklype statiniai statomi kompaktiškai užstatytoje teritorijoje. Vertinant teritorijos užstatymą ( kompaktiškumą ), šiuo atveju vertinama, visos gyvenvietės teritorija, kuri užima 6,2 ha plotą, todėl 50 metrų pakrantės apsaugos juosta netaikoma. Į aukštos įtampos elektros linijų apsaugos zoną N. sklype pastatyti bokštai nepatenka.

Ieškinys netenkintinas.

Iš ieškovės, jos atstovo, atsakovo atstovo, trečiojo asmens atstovo, išvadą teikiančios institucijos atstovo bei bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei J. R. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), esantis N. Š. k. 6, Švenčionėlių sen., Švenčionių r. sav. ir žemės sklypas su pastatais ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), esantis N. Š. k. 5, Švenčionėlių sen., Švenčionių r. sav., kurio priklausinys kaimo turizmo pastatas ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )). Ieškovė J. R. nuo 2009 m. yra Lietuvos kaimo turizmo asociacijos narė ( Pažymėjimas Nr. 15/29, sodyba „Šaminiai“ ). P. Š. rajono savivaldybės pažymėjimą Nr. 00009, galiojusį nuo 2009-02-05 iki 2014-02-05, ieškovė teikė kaimo turizmo paslaugą N. Š. kaime, Švenčionėlių seniūnijoje, Švenčionių r. Atsakovams E. N. ir V. N. nuosavybes teise priklauso žemės sklypas ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), esantis N. Š. k. 8, Švenčionėlių sen., Švenčionių r. sav., kurio pagrindinė paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos. 1998-11-26 įregistruotas atsakovo E. N. ūkininko ūkis ( ūkio identifikavimo Nr. 7883781, žemės ūkio ministerijos 1998-11-26 ūkininko ūkio pažymėjimas ŪP Nr.0000506 ).

Dėl inžinerinių statinių – grūdų saugojimo bokštų – statybos teisėtumo

Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012; 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013; 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-248/2017, 22 punktas ).

LR Statybos įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų ( ar naudotojų ) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę. Šio įstatymo 2 straipsnio 9 punkte ( įstatymo redakcija nuo 2016-04-01 iki 2017-01-01 ) ir 16 punkte ( įstatymo redakcija nuo 2017-01-01 ) nustatyta, kad inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 30 punktą nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys ( pusrūsis ) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 84 punktą statinys – nekilnojamasis daiktas ( pastatas arba inžinerinis statinys ), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos ( ar jų dalis ) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Nesudėtingiems I ir II grupės statiniams, statomiems kaimo vietovėje, statybą leidžiantys dokumentai nėra privalomi ( Statybos įstatymo 27 straipsnis ). Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 ( aktas galiojęs iki 2017-01-01 ) nustatė nesudėtingų statinių sąrašą ir statinių priskyrimo nesudėtingiems statiniams ypatumus ( 1.1 p. ), nesudėtingiems statiniams priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus ( 1.2. p. ), nesudėtingų statinių projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai vadovaujančių neatestuotų asmenų kvalifikacinius reikalavimus ( 1.3. p. ). Šiuo Reglamentu nesudėtingi statiniai skirstomi į I grupės ir II grupės nesudėtingus statinius ( 6 punktas ). Nesudėtingų statinių sąrašas pateikiamas Reglamento priede, šio priedo 1 ir 2 lentelėse nurodyti objektai laikomi nesudėtingais statiniais tik tais atvejais, jei jie atitinka Statybos įstatyme nustatytą statinio apibrėžtį ( 7 punktas ). Reglamento 2 lentelėje ( 8 punktas ) buvo nustatyta, kad plokščiadugniai grūdų saugojimo bokštai, kurių aukštis ? 9 m; plotas ? 80 m², priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams ( 8.1. p. ). Plokščiadugniai grūdų saugojimo bokštai, kurių aukštis > 9 m, ? 15 m; plotas > 80 m², ? 200 m² priskiriami II grupės nesudėtingiems statiniams ( 8.2. p. ). Plokščiadugniai grūdų saugojimo bokštai yra inžinieriniai statiniai. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 ( akto redakcija nuo 2017-01-01 iki 2018-01-01 ) nustatė statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį ( 1.1. p. ); ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą ( 1.2. p. ); nesudėtingųjų statinių sąrašą ir nesudėtingiesiems statiniams priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus ( 1.3. p. ). Šio Reglamento II skirsnyje yra patvirtintas nesudėtingų statinių sąrašas, kuriame nurodyta, kad inžinieriniai statiniai – plokščiadugniai grūdų saugojimo bokštai, kurių aukštis ? 9 m; plotas ? 80 m² pagal inžinerinių statinių požymius ir techninius parametrus priskirtini I nesudėtingų statinių grupei; plokščiadugniai grūdų saugojimo bokštai, aukštis > 9 m, ? 15 m; plotas > 80 m², ? 200 m² , pagal inžinerinių statinių požymius ir techninius parametrus priskirtini II nesudėtingų statinių grupei.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis atsakovų žemės sklype ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )) yra žemės sklypo priklausiniai – kiti inžinieriniai statiniai – grūdų saugojimo bokštai ( unikalūs: Nr. ( duomenys neskelbtini ); Nr. ( duomenys neskelbtini ) ir Nr. ( duomenys neskelbtini )), kurių statybos pradžios ir statybos pabaigos metai – 2015 m., bei žemės sklypo priklausiniai – kiti inžinieriniai statiniai – grūdų saugojimo bokštai ( unikalūs: Nr. ( duomenys neskelbtini ) ir Nr. ( duomenys neskelbtini ) ), kurių statybos pradžios ir statybos pabaigos metai – 2016 m. Atsakovų žemės sklype esančių inžinierinių statinių ( penkių grūdų saugojimo bokštų ) medžiaga – metalas, aukštis – 6,85 m., tūris – 45 kub. m, statinių kategorija – I grupės nesudėtingas statinys.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto G. K. 2018-08-29 specialisto išdavos Nr. 4D-2251 duomenimis, ginčo žemės sklypo ( unikalus Nr. 4400-2064-9052 ), esančio N. Š. k. 8, Švenčionių r., pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, 16 punkte nustatyta, kad kitos paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, sklypai, skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Žemės sklype įregistruotas pagalbinio ūkio pastatas ir kiti inžineriniai statiniai: trys grūdų saugojimo bokštai įregistruoti iki 2017-01-01 ir du grūdų saugojimo bokštai įregistruoti iki 2018-01-01. Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ ( toliau – Reglamentas ), galiojusio iki 2017-01-01, stacionari grūdų džiovykla priskiriama ne gamybinių, o pagalbinio ūkio pastatų pogrupiui, kadangi gamybos ir pramonės paskirties pastatai – gamybai skirti pastatai ( gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, energetikos pastatai, kalvės, skerdyklos, gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės ir pan. ). Kūrybinės dirbtuvės, skirtos savo ar savo šeimos reikmėms ir ( ar ) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai, nepriskiriamos gamybos ir pramonės paskirties pastatų pogrupiui. Reglamento 8.17 punkte nustatyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – tai namų ūkio pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skilti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes. Pagal Reglamento 8.17.1. sandėlis ( sandėliavimo paskirties pastatai – pastatai, kurių tiesioginė paskirtis – ką nors laikyti ( sandėliuoti ): saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti pastatai, naudojami produkcijai laikyti ). Atsakovams priklausančiame žemės sklype pagalbinio ūkio pastatas pastatytas pagal Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2015-10-09 išduotą statybos leidimą Nr. LNS-04-151009-00070. Trys plokščiadugniai grūdų saugojimo bokštai priskiriami I grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ ( priedo 2 lentelė, galiojusio iki 2017-01-01). Du plokščiadugniai grūdų saugojimo bokštai priskiriami I grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ priedo 3 lentele, kuris įsigaliojo nuo 2017-01-01. LR Statybos įstatymo nuostatomis I ir II grupės pagalbinio ūkio paskirties nesudėtingiems statiniams statomiems kaimo vietovėje statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi.

Atsakovų žemės sklypo ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )) naudojimo būdas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos, pagrindinė paskirtis – kita, žemės sklype 2015 metais pastatyti trys I kategorijos nesudėtingi statiniai – inžinieriniai statiniai ( grūdų saugojimo bokštai ), įregistruoti Nekilnojamo turto registre – įrašas galioja nuo 2015-12-14. 2016 metais atsakovų žemės sklype pastatyti du I kategorijos nesudėtingi statiniai – inžinieriniai statiniai ( grūdų saugojimo bokštai ), įregistruoti Nekilnojamo turto registre – įrašas galioja nuo 2017-02-22. Ginčijami inžinieriniai statiniai ( grūdų saugojimo bokštai ) yra atsakovų žemės sklypo priklausiniai. Byloje nėra duomenų, kad šie Nekilnojamo turto registre esantys duomenys ( įrašai ) būtų nuginčyti. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistas G. K. teisme patvirtinto jo teiktos 2018-08-29 specialisto išvados Nr. 4D-2251 duomenis bei nurodė, kad ginčo statiniams ( grūdų saugojimo bokštams ) statybą leidžiantis dokumentas nėra būtinas, atsakovų žemės sklype esatys inžinieriniai statiniai nepažeidžia Statybos įstatymo nuostatų ir atitinka statybos reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi Statiniai“ ( galiojusio iki 2017-01-01 ) ir statybos reglamento STR 1.01.03:2017 „ Statinių klasifikavimas“ teisės normas, inžinieriniai statiniai priskiriami I kategorijos nesudėtingų statinių kategorijai.

Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – ir CK ) 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kompaktiškai užstatyta teritorija – didesnė kaip 5 ha užstatyta teritorija ( pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė ), kurioje užstatymo tankis ne mažesnis kaip 20 procentų. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2018-05-04 rašte Nr. (23.2)-2D-6022, teiktame į ieškovės 2018-03-19 skundą, nurodyta, kad: < > „Pažymėtina, kad kitos paskirties, gyvenamosios teritorijos, žemės sklypų užstatymo tankumas skaičiuojamas vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedu. Vadovaujantis šiuo priedu žemės sklypo ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), esančio N. Š. k. 8, Švenčionių r. sav., maksimalus leistinas sklypo užstatymas yra 12,5 %, šiuo metu statiniais užstatyta 10 % visos teritorijos. Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Švenčionių rajono savivaldybės Tarybos 2009-01-23 sprendimu Nr. T-2, nereglamentuoja kaimų gyvenamųjų teritorijų intensyvumo, todėl teigti, kad jis galimai pažeistas, nėra pagrindo“>. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialisto 2018-08-29 specialisto išvadoje Nr. 4D-2251 nurodyta, kad E. N. ir V. N. priklausančiame žemės sklype N. Š. k. 8, Švenčionėlių sen., Švenčionių r. sav., statiniai statomi kompaktiškai užstatytoje kaimo teritorijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punktas, pagal kurį draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, netaikomas.

Nustatyta, kad ginčo statiniams – inžinieriniams statiniams, t. y. grūdų saugojimo bokštams ( 5 vnt. ) statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, inžinieriniai statiniai yra nesudėtingi statiniai, priskiriami I-os grupės nesudėtingų inžinierinių statinių grupei, žemės sklype neviršytas maksimalus leistinas ginčo sklypo užstatymo tankis, ginčo statiniai nustatyta tvarka įregistruoti nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl darytina išvada, kad minėti statiniai atsakovams priklausančiame žemės sklype pastatyti nepažeidžiant statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus.

Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų

LR Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje ( redakcija nuo 2014-01-01 ) nustatyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos – įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir ( ar ) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų ( redakcija nuo 2017-05-04 iki 2018-08-22 ) ( toliau – ir Specialiosios sąlygos ) 2.1. punkte nustatyta, kad: specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, taip pat valstybinių parkų planavimo schemose nustatytų kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentai ( valstybiniuose parkuose ) konkrečiam žemės ( miško ) sklypui nustatomi priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, sprendimus dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, taip pat sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, nuomos bei panaudos sutartis; 2.2. punkte, kad: tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu taikomi ūkinės veiklos apribojimai, taip pat valstybinių parkų planavimo schemose nustatytų kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentai kiekvienam įsigyjamam privatinėn nuosavybėn, suteikiamam naudotis ar išsinuomojamam žemės sklypui; 2.3. žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ( Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868 ) 22 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 ( Žin., 2002, Nr. 41-1539 ), nustatyta tvarka. Sąlygų XXIX skirsnyje nustatytos Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Šio skirsnio 126 punktas nustato draudimus pakrantės apsaugos juostose tarp jų ir draudimą statyti statinius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus ( 126.1 p. ). Šio skirsnio 127.3 p. nustatyta, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama: statyti pramonės įmones, cechus, nuodingųjų chemikalų, trąšų sandėlius bei aikšteles, pavojingų atliekų surinkimo punktus, naftos produktų sandėlius, degalines, mechanines remonto dirbtuves bei technikos aikšteles, taip pat kitus objektus, galinčius turėti neigiamos įtakos gamtinei aplinkai, nesuderinus šio klausimo su Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ( tačiau visais atvejais atstumas nuo šių objektų iki vandens telkinio kranto linijos turi būti ne mažesnis už nurodytą 127.9 punkte ). Taip pat draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose ( bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje ). Asmeninio naudojimo pirtis už paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos gali būti statoma Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytais atvejais ir sąlygomis.( 127.9. p. ).

Pažymėtina, kad pagal Specialiųjų sąlygų 2.3 punktą žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, atsakovų 1.5301 ha ploto žemės sklypui su statiniais ( registro Nr. ( duomenys neskelbtini ), unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )) nustatytos šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: XXI. Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai; VI. Elektros linijų apsaugos zonos ir ryšių linijų apsaugos zonos. Jokių kitų apsaugo zonų ( ribojimų ) atsakovų žemės sklypui nenustatyta.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad vandens telkinys, su kuriuo ribojasi atsakovų ir ieškovės žemės sklypai, yra tvenkinys, kurio dydis tikrai yra ženkliai mažesnis nei 0,5 ha, ir šiam vandens telkiniui Specialiosios sąlygos netaikomos, galimai taikytinos 2001-11-07 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 540 patvirtintos Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo nuostatos.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas 2001-11-07 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 540 ( redakcija nuo 2013-03-24 iki 2018-12-29 ), reglamentuoja paviršinių vandens telkinių ( išskyrus Baltijos jūrą ir Kuršių marias ) apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus ( 1 punktas ). Tvarkos apraše nustatyti reikalavimai yra privalomi asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, kitus dokumentus ir planus, kuriuose nustatomos teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygos, bei asmenims, vykdantiems tokios veiklos valstybinę kontrolę ( 2 punktas ). Pagal šio aprašo 3 punktą paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatomos prie pramoninės žuvininkystės tvenkinių, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas – iki 0,1 ha, laikinų dirbtinių vandens telkinių, įrengiamų statybos laikotarpiui, bei griovių.

Nacionalinės žemės tarnybos atstovė Ž. T. nurodė, kad tvenkinys ( kūdra ), prie kurio ribojasi ieškovės ir atsakovų sklypai, vandens registre neregistruotas, patikrinimo metu pažeidimų dėl vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos nenustatyta, byloje nėra duomenų apie tvenkinio įregistravimą Vandens registre. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad atsakovų žemės sklype, esančiame N. Š. k. 8, Švenčionėlių sen., Švenčionių r., yra vandens telkinys, kurio plotas 0,0172 ha; ieškovės žemės sklype, esančiame N. Š. k. 5, Švenčionėlių sen., Švenčionių r., yra vandens telkinys, kurio plotas 0,0158 ha. Taigi bendras vandens telkinio plotas yra 0,040 ha., objektyvų duomenų dėl atstumų nuo ginčo statinių iki vandens telkinio ( tvenkinio ), nėra. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, atsakovų žemės sklypui ribojimų, susijusių su vandens telkinių apsauga, nenustatyta, todėl teismas ieškovės teiginius dėl Specialiųjų sąlygų pažeidimo atmetą kaip nepagrįstus.

Dėl LR Ūkio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, LR Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto žemės naudojimo būdų turinio aprašo 16 ( ieškinyje 15 ) punkto pažeidimų

Ieškovės ieškinyje nurodytas žemės naudojimo būdų turinio aprašo 15 punktas nustato Specialiąsias sąlygas konservacinės paskirties žemei, t.y. Kultūros paveldo objektų žemės sklypų naudojimo būdo turinį: Saugomiems kultūros paveldo objektams ar vietovėms skirti žemės sklypai, kuriems nustatomos šių sklypų ir kitų nekilnojamųjų daiktų tvarkymo ir naudojimo specialiosios sąlygos. Ginčo sklypas nėra įtrauktas į Kultūros paveldo žemės sklypų apskaitą, todėl manytina, kad ieškovė turėjo omenyje Aprašo 16 punktą.

Pagal LR Ūkio įstatymą ( redakcija nuo 2003-04-01 ) ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre ( 2 straipsnio 2 dalis ). Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ūkininko sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties ( fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo ) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti. Ūkininko ūkis – ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma ( 2 straipsnio 5 dalis ). Ūkininkas ir jo partneriai nesteigdami įmonės verčiasi žemės ūkio veikla, miškininkyste ir kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės ( 4 straipsnio 1 dalis ). Ūkininkas žemės ūkio veiklai naudoja nuosavybės teise turimą ir ( arba ) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomą žemės ūkio paskirties ir ( arba ) miško žemę bei ( arba ) vandens telkinius.

LR Žemės įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ūkis – ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas arba kitų įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas ūkio subjektas, vykdantis žemės ūkio veiklą. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos be kita ko naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą ( 1 punktas ). Pagal šio įstatymo 25 straipsnį žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos.

P. Ž. įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punktą kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad kitos paskirties žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

P. Ž. naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 ( Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-12-11 įsakymo Nr. 3D-830/D1-920 redakcija ) V skirsnio 16 punktą Kitos paskirties žemė – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypai, skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais.

Žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244 patvirtintų žemės valstybinės kontrolės nuostatų 11.1 punkte nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus pareigūnai, atliko atsakovų 1,5301 ha ploto žemės sklypo, esančio N. Š. k. 8, Švenčionių r., žemės naudojimo patikrinimą ir 2017-10-25 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 45ŽVI-169 nustatė, kad sklypo šiaurinėje dalyje yra keliukas išvažinėtas mašinų, bet ne kaip inžinierinis įrenginys, sklype yra statiniai: gyvenamasis namas, malkinė, kiemo rūsys, klojimas, ūkinis pastatas, penki grūdų saugojimo bokštai, kieme stovi žemės ūkio technika. Iš esmės laikomasi nuostatų 11.2-11.9 papunkčių reikalavimų, išskyrus 11.1 p. E. N. yra ūkininkas ir žemės sklype vykdo ūkininko veiklą ( ūkio kodas Nr. ( duomenys neskelbtini ) ), todėl dėl nuostatų 11.1 punkto bus atliekamas tyrimas. Administracinio nusižengimo teisena, pradėta Nacionalinei žemės tarnybai atlikus 2017-10-25 žemės sklypo ( kadastro Nr. ( duomenys neskelbtini )) naudojimo patikrinimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11 punkto reikalavimo pažeidimo, nutraukta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punkto pagrindu ( Nacionalinės žemės tarnybos 2017-11-16 raštu Nr. 45SD-3711-(14.45.104.). Duomenų, kad šį sprendimą ieškovė būtų apskundusi, nėra.

Atsakovas yra ūkininkas, 1998-11-26 įregistruotas E. N. ūkininko ūkis ( ūkio identifikavimo Nr. 7883781, žemės ūkio ministerijos 1998-11-26 ūkininko ūkio pažymėjimas ŪP Nr.0000506 ), yra pašarų ūkio subjektas įtrauktas į Įregistruotų pašarų ūkio subjektų sąrašą. Atsakovas yra pašarų ūkio subjektas – asmuo įstatymų nustatyta tvarka, gaminantis, laikantis, fasuojantis, pakuojantis, transportuojantis, naudojantis ir tiekiantis rinkai pašarus ir jo veikla nepažeidžia ginčo sklypo naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005-12-30 įsakymu Nr. 3D-607 patvirtintame Pašarų ūkio subjektų įregistravimo tvarkos apraše ( Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos 2017-09-19 raštas Nr. B6-(1.9.)-2476 ).

Kaip jau minėta, atsakovams nuosavybės teise priklausančio 1.5301 ha ploto žemės sklypo su statiniais ( registro Nr. ( duomenys neskelbtini )), esančio Kretuono k.v., naudojimo būdas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos, kurio pagrindinė paskirtis – kita. Ginčo žemės sklype esančiame gyvenamajame name atsakovas nuolat su šeima gyvena, be gyvenamojo namo, ginčo žemės sklype, nekilnojamojo turto registre yra registruoti ir kiti pastatai: malkinė ( 3 vnt. ), kiemo rūsys, daržinė, tvartas, klojimas, vištidė, ūkinis pastatas, garažas, pirtis, viralinė su rūsiu, pagalbinio ūkio pastatas bei kiti inžinieriniai statiniai: šulinys, lauko tualetas, stoginė ( 7 vnt. ), sandėlis, grūdų saugojimo bokštai ( 5 vnt. ). Ieškovė jokių reikalavimų, susijusių su atsakovų žemės sklype esančiais kitais pastatais ir/ar inžinieriniais statiniais nereiškia. Ginčas kyla tik dėl grūdų džiovinimo bokštų. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Ž. T. nurodė, kad atsakovai yra ūkininkai, ūkininkavimo veiklą vykdo iki šiol, statiniai reikalingi jų ūkinei veiklai vykdyti, gretimai šio sklypo yra žemės ūkio paskirties sklypas, kuris naudojamas ūkinei veiklai. Atsakovai komercinės veiklos nevykdo, vyko ūkininko veiklą – grūdus sandėliuoja ir parduoda, to nedraudžia įstatymai. Grūdų džiovinimo bokštai, kaip ir atsakovų gyvenamasis namas, pagalbinio ūkio pastatai yra namų valdos kitos paskirties žemės sklype, kuris ribojasi su žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kuriame atsakovai vykdo ūkininkavimo veiklą. Liudytojo A. N. parodymais bei iš bylos medžiagos nustatyta, kad ūkininkas E. N. ūkininko veiklą vykdo kituose jam priklausančiuose žemės sklypuose, kuriuose vykdo pagrindinę ūkininkavimo veiklą – augina grūdus, tai taip pat matyti ir iš ieškovės pateiktos nuotraukos, kurioje užfiksuotas kelias į ūkininko ūkį tarp apsėtų javais laukų. Akivaizdu, kad ūkininko veikla neatsiejamai susijusi su žemės ūkio produkcijos auginimu, gamyba, sandėliavimu, pardavimu. Atsakovo atstovas, liudytojas A. N. nurodė, kad atsakovas turi daug žemės ūkio paskirties sklypų, verčiasi augalininkyste, turi gyvulių, todėl užaugintus grūdus, esant poreikiui, džiovina grūdų džiovinimo bokštuose ir sandėliuoja ( laiko pašarui, sėklai ir pan. ). Nacionalinė žemės tarnyba atsakovo ūkininko veikloje komercinės veiklos požymių nenustatė. Ieškovė, liudytoja J. M. nurodė, kad į atsakovų žemės sklypą atvažiuoja krovininiai automobiliai, kad atsakovas parduoda grūdus, tačiau šie liudijimai nesudaro pagrindo teigti, jog ūkininkas ūkininkavimo veiklą vykdo pažeisdamas nustatytą teisinį reglamentavimą. Kaip jau minėta, atsakovas nuolat gyvena ginčo sklype esančiame gyvenamajame name, 1,5301 ha ploto ginčo sklype yra pastatyti ir nustatyta tvarka įregistruoti kiti pagalbinio ūkio statiniai ir inžinieriniai įrenginiai, naudojami ūkininko veiklai ( daržinė, tvartas, klojimas, vištidė, ūkinis pastatas, ir kt.), atsakovo ūkininko veikla yra jo ir jo šeimos pagrindinis pragyvenimo šaltinis, kompetentingos institucijos tikrinusios atsakovo ūkio veiklą nenustatė teisės aktų pažeidimų. Tai, kad ginčo žemės sklype, kurio pagrindinė žemės paskirtis yra „kita“, atsakovas, būdamas ūkininku ir teisėtai vykdydamas ūkininko veiklą, pastatė penkis I grupės nesudėtingų statinių grupei priskirtinus grūdų džiovinimo bokštus – inžinierinius statinius, kurių statybai nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, kurie nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, teismo vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad atsakovas žemės sklypą naudoja ne pagal paskirtį.

Dėl ieškovės teisės verstis kaimo turizmo veikla pažeidimo, įpareigojimo atsakovus nutraukti ūkininko veiklos vykdymą žemės sklype ir įpareigojimo nugriauti ginčo statinius

Bendrosios nuosavybės teisės apsaugos poreikis yra gan plačiai pabrėžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Šis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais ( Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai ).

Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008 ). Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas ( reiškiami reikalavimai ) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018 18 punktas ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, siekiant užtikrinti ginčo šalių pusiausvyrą, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikių ir neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir teisėtų interesų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2331/2013 ), o prerogatyva taikyti ar netaikyti įstatymo nustatytas sankcijas priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių suteikta ginčą sprendžiančiam teismui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007 ).

Ieškovė nurodo, kad inžinieriniai statiniai – grūdų saugojimo bokštai, pažeidžia ieškovės teisę verstis kaimo turizmo veikla, grūdų bokštų eksploatacijos metu keliamas triukšmas kelia didelių nepatogumų jai ir kaimo turizmo paslaugos gavėjams ( klientams ), dėl to ji patiria nuostolių ( mažiau klientų kreipiasi dėl paslaugos teikimo ), grūdų bokštai teršia aplinką – nedera su kraštovaizdžiu, į atsakovų žemės sklypą nuolat važiuoja sunkiasvorės transporto priemonės.

Kaip jau minėta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ieškovei J. R. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini ) ), esantis N. Š. k. ( duomenys neskelbtini ) sen., Švenčionių r. sav. ir žemės sklypas su pastatais ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), esantis N. Š. k. 5, Švenčionėlių sen., Švenčionių r. sav., kurio priklausinys kaimo turizmo pastatas ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )). Ieškovė J. R. nuo 2009 m. yra Lietuvos kaimo turizmo asociacijos narė, ( Pažymėjimas Nr. 15/29, sodyba „Šaminiai“ ). P. Š. rajono savivaldybės pažymėjimą Nr. 00009, galiojusį nuo 2009-02-05 iki 2014-02-05, ieškovė teikė kaimo turizmo paslaugą N. Š. kaime, Švenčionėlių seniūnijoje, Švenčionių r. Teismo posėdyje apklausta ieškovės pusės liudytoja M. R. paaiškino, kad nuolat gyvena užsienyje, į ieškovės sodybą, esančią N. Š. g. 6, Švenčionėlių sen., Švenčionių r., atvyksta kartais, 2018 m. buvo savaitę, triukšmo negirdėjo, ir tik iš savo motinos ieškovės žodinių nusiskundimų žino apie atsakovų vykdomą veiklą. Nurodė, kad ieškovė sodyboje gyvena sezono metu, apytikriai nuo balandžio iki spalio mėnesio. Teismo posėdyje apklaustas ieškovės pusės liudytojas A. J. nurodė, ieškovės sodyboje šiuo metu periodiškai būna 1-2 kartus per mėnesį, 2012-2016 m. laikotarpiu būdavo dažniau. Atsakovų džiovyklos veikla kelia triukšmą, važinėja sunkiasvoris transportas, kuris kelia dulkes, grūdų bokštų vaizdas teršia kraštovaizdį. Teismo posėdyje apklausta ieškovės pusės liudytoja J. M. nurodė, kad 2018 m. ji sodyboje gyveno visą vasarą ir visą žiemą, kiek dienų per metus dirba atsakovų bokštai, ji tiksliai nežino. Apklausos pradžioje ji nurodė, kad nuo liepos mėnesio net iki Naujų metų bokštai dirbdavo kiekvieną dieną. Kai užpila grūdus, tai triukšmas baisiausias, o kai džiovina grūdus, tai juodi dūmai „eina“, tai gal kūrena su dyzeliu, net stogas juodas. Vėliau, atsakydama į klausimus, ji nurodė, jog 2018 m. rudenį girdėjo, kad bokštai dirbo tris kartus. Teismo posėdyje apklaustas atsakovų pusės liudytojas A. N. paaiškino, kad dėl džiovyklos veikimo techninių kliūčių buvo viršytas garso normos 2016 metais, tačiau techniniai trikdžiai buvo pašalinti ir šiuo metu garso normos neviršijamos. 2017 m. džiovyklą pradėjo naudoti nuo rugpjūčio pabaigos su pertraukomis, kuri dirbo devynis kartus. Javapjūtė su grūdų sutvarkymu truko apie 2 mėn. 2018 m. javapjūtė vyko rugpjūčio mėnesį ir truko 10 dienų, džiovykla veikė 2 kartus rugpjūčio mėnesį ir 3 kartus spalio mėnesį. Javapjūtė visada priklauso nuo oro sąlygų ir grūdų drėgnumo. Intensyviai derlius nuimamas rugpjūčio antroje pusėje, kai nuimama 60-80 proc. derliaus. Pirmas derlius dažniausiai būna sausas ir nevežamas į džiovyklą, o pilamas į mašinas lauke. Prikultas vienos-trijų dienų javų kiekis išvalomas per 2-6 val., ir priklausomai nuo drėgnumo pilamas į saugyklą su ventiliaciją arba džiovinamas porcijinėje džiovykloje. Džiovyklos darbo trukmė 2-5 val., priklausomai nuo grūdų drėgmės.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Švenčionių skyrius 2017-10-13 atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę ūkininko E. N. ūkyje ir patikrinimo aktu Nr. PA.10-1605(17.2.338.10.23) nustatė, kad N. Š. k. 8, Švenčionėlių sen., Švenčionių r. veikiant grūdų džiovinimo ir valymo įrenginiams, gyvenamojo namo, esančio N. Š. k. 5, Švenčionėlių sen., Švenčionių r., aplinkoje ekvivalentinio ir maksimalaus garso slėgiai neviršijo HN 33:2011 dienos metu leistinų lygių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Švenčionių skyrius 2016-08-26 atliko grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę ūkininko E. N. ūkyje ir patikrinimo aktu Nr. PA.10-822(16.25.2.1.10.23) Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamosiose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ 7 punkto ( 1 lentelė 4 punktas ) pažeidimų nenustatė.

Atsakovo atstovo, atsakovo atsiliepimu ir rašytiniais įrodymais, liudytojų A. N. ir iš dalies liudytojų A. J., M. R., J. M. parodymais nustatyta, kad grūdų saugojimo bokštai atsakovų žemės sklype eksploatuojami ne ištisus metus, o priklausomai nuo oro sąlygų apytikriai du-tris mėnesius per metus, intensyviausiai javapjūtės metu – nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo vidurio, ir spalio mėnesį, kai valomi grūdai, po kelias dienas per mėnesį. Grūdų džiovyklos darbo trukmė 2-5 val., kurios talpos pripildomos, priklausomai nuo oro sąlygų ir derliaus, po dviejų-trijų dienų kūlimo. Kaip jau minėta, atsakovas teisėtai vykdo ūkininko veikla, jo veikla neatsiejamai susijusi su žemės ūkio produkcijos auginimu, transportavimu į/iš laukų, gamyba, sandėliavimu, pardavimu, atsakovas yra pašarų ūkio subjektas – turi teisę įstatymų nustatyta tvarka, gaminti, laikyti, fasuoti, pakuoti, transportuoti, naudoti ir tiektis rinkai pašarus, todėl akivaizdu, kad į jam priklausantį žemės sklypą, kuriame yra pastatyti pastatai ir statiniai naudojami veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, ( Žemės įstatymo 25 straipsnis ), esant poreikiui ( grūdų sandėliavimas, pašarų išvežimas ir pan. ) atvažiuoja krovininis transportas.

Ieškovė nurodė, kad vysto kaimo turizmo veiklą ir turi įsipareigojimų, susijusių su gautos paramos įsteigiant kaimo turizmo sodybą, įsisavinimu. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų ( kaimo turizmo klientų skaičiaus ir/ar ieškovės ( ne ) gautų pajamų pokytis tam tikru laikotarpiu, ieškovės galimai kaimo turizmo klientams atlyginti nuostoliai ( žala ) dėl netinkamos paslaugos ir pan. ), iš kurių teismas galėtų spręsti kokia apimtimi buvo pažeista ieškovės teisė verstis kaimo turizmo veikla. Be to, kaimo turizmo paslaugą N. Š. kaime, Švenčionėlių seniūnijoje, Švenčionių r., ieškovė teikė nuo 2009-02-05 iki 2014-02-05 ( Švenčionių rajono savivaldybės pažymėjimas Nr. 00009 ), kad ji vykdo tokia veiklą ir šiuo metu, įrodymų nepateikta. Ieškovės reikalavimai atsakovams ir nurodyti nepatogumai ( bokštų keliamas triukšmas, (ne)derėjimas su kraštovaizdžiu, dulkės ir kt. ) susiję su nepasiteisinusiais lūkesčiais, o ne su atsakovų galimai (ne)daromais pažeidimais. Ieškovė sodybą atsakovų kaimynystėje įsigijo 2005 metais, aiškiai matė, žinojo ir suprato atsakovų veiklos pobūdį ( atsakovas ūkininkavimo veiklą vysto nuo 1998 metų ), todėl būdama rūpestinga ir atidi, galėjo ir turėjo įvertinti galimas rizikas jos teikiamoms kaimo turizmo paslaugoms dėl atsakovų vykdomos ūkininkavimo veiklos. Ieškovė prašo atsakovą įpareigoti nutraukti ūkininko veiklą ir nugriauti ginčo statinius. Net teismui nustačius galimus ieškovės nepatogumus dėl keliamo triukšmo, dulkių ir kt., tai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės teisė pažeista tokia apimtimi, kuri sąlygotų atsakovą įpareigoti nutraukti teisėtai vykdomą ūkininko veiklą ir nugriauti teisėtai pastatytus ir nustatyta tvarka įregistruotus statinius. Teisės aktų nustatytų reikalavimų, reglamentuojančių ūkininko veiklą atsakovas nepažeidė. Nacionalinė žemės tarnyba esminių pažeidimų dėl žemės naudojimo (ne)pagal paskirtį nenustatė, ginčo statiniams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, Statybos priežiūros institucija pažeidimų, susijusių su pastatais, statiniais ir kitais inžinieriniais statiniais ginčo sklype nenustatė. Visi pastatai, statiniai ir tame tarpe ginčo statiniai – penki grūdų saugojimo bokštai, nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, statinių registravimo duomenys nenuginčyti, ginčo statinių galimų demontavimo darbų preliminari kaina yra apie 60000 €, todėl įpareigojimas atsakovą nutraukti teisėtai vykdomą ūkininko veiką ir įpareigojimas nugriauti teisėtai pastatytus ir nustatyta tvarka įregistruotus ginčo statinius, teismo vertinimu, būtų kraštutinė ir neproporcinga priemonė, galimai sukeltiems ieškovės teisės verstis kaimo turizmo veikla pažeidimams. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškovė neįvykdė CK 4.98 straipsnyje nustatytos antros negatoriniui ieškiniui reikšti būtinos sąlygos – neįrodė, kad jos teisės yra pažeistos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008 ), todėl jos ieškinys negali būti patenkintas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovą teisme atstovavo advokatas M. N., kuris ruošė atsakovo atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo 5 teismo posėdžiuose. Teismas ieškinį atmetė, todėl iš ieškovės J. R. atsakovo E. N. naudai priteistinos 600 € dydžio jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai ).

Teismas turėjo 6,54 € išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš ieškovės valstybės naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. R. E. N. 600 € ( šešis šimtus € ) jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš J. R. valstybės naudai 6,54 € ( šešis € 54 ct ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.