- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-23
- Bylos Nr.
- N-575-470-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. nutarimo L. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) vyresnysis specialistas 2009 m. sausio 23 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. G. dėl to, kad 2009 m. sausio 9 d. apie 09 val. 00 min. atliekant operatyvų patikrinimą ūkininkės L. G. gyvulių fermoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo rastas Z. T. dirbantis įvairius pagalbinius darbus (nešiojo šiaudus ir buvo sumalęs 3 (tris) maišus miltų). 2009 m. sausio 12 d. operatyvaus patikrinimo metu vėl buvo rastas Z. T., kuris nedelsiant pasišalino. 2009 m. sausio 13 d. operatyvaus patikrinimo metu L. G. fermoje buvo rastas A. K., kuris ankstesnių patikrinimų metu nebuvo identifikuotas, kadangi pasišalindavo. Ūkininkė L. G., nemokėdama atlyginimo Z. T. ir A. K., tačiau suteikdama gyvenamąjį plotą, duodama maisto pavalgymui už darbą ir nesudarydama darbo sutarčių, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsnio ir 98 straipsnio reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnį.
II.
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 25 d. nutarimu pripažino L. G. kalta, padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, ir skyrė jai 6500 (šešių tūkstančių penkių šimtų) litų baudą.
Pirmosios instancijos teismas iš liudytojų V. S., R. S. ir V. Š. parodymų bei kitos surinktos medžiagos nustatė, kad Z. T. jau pirmąją operatyvaus patikrinimo dieną VMI pareigūnų buvo rastas dirbantis L. G. ūkio naudai įvairius ūkio darbus: malė grūdus, valė mėšlą, nešė galvijams šiaudus. Kadangi VMI patikrinimai atlikti ryte, darbymečio metu, Z. T. darbų mastas iki 9 val. ryto rodo, kad jis dirbo būtinus fermos ūkio darbus. Jo buvimas kito patikrinimo metu fermos teritorijoje tik patvirtina, kad jis L. G. ūkyje lankosi neatsitiktinai. Tai, kad tikrinimo metu Z. T. dar nebuvo gavęs darbo užmokesčio, yra natūralu, nes paprastai darbo užmokestis mokamas darbą atlikus arba praėjus tam tikram terminui. Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas konstatavo, kad, L. G. nesudarius darbo sutarties su Z. T., jis 2009 m. sausio 9 d. L. G. fermoje dirbo nelegaliai, todėl L. G. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Taip pat teismas nurodė, kad dėl A. K. L. G. administracinėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai, kadangi 2009 m. sausio 9 d. ir 2009 m. sausio 12 d. atliktų operatyvių patikrinimų metu jis nebuvo pastebėtas atliekantis kokius nors darbus L. G. ūkio naudai, o kai 2009 m. sausio 13 d. patikrinimo metu A. K. buvo rastas dirbantis, su juo jau buvo sudaryta darbo sutartis. Teismas atkreipė dėmesį, kad tai, jog A. K. VMI tikrinimo metu buvo pastebėtas L. G. fermos teritorijoje, kad jam suteiktas būstas, kad kartais benamis gauna pieno, nelaikytina aplinkybėmis, pagrindžiančiomis A. K. nelegalų darbą.
III.
Apeliaciniu skundu L. G. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Skunde apeliantė teigia, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas priimdamas 2009 m. vasario 25 d. nutarimą neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, teismo išvados nėra pagrįstos. Byloje surinkti įrodymai neabejotinai neįrodo jos kaltės padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, Z. T. dirbtas darbas neturi esminių požymių, būdingų darbui, dirbamam pagal darbo sutartį (DK 93 straipsnis), todėl teismo nutarimas yra naikintinas. Skunde pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235). Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra surinkta įrodymų, kad tarp jos ir Z. T. buvo susitarimas dėl konkrečių darbo funkcijų atlikimo, kad Z. T. dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ir už savo darbą gavo atlyginimą, arba kad jam būtų buvę pažadėta mokėti atlyginimą. Taigi, apeliantės teigimu, byloje nėra nustatyti būtini darbo sutarties požymiai, Z. T. jai padėjo savanoriškai, jam nebuvo nustatytas darbo laikas, darbo drausmė, jokio atlygio už pagalbą jis nėra gavęs, o pagalbos (talkos) ir savanoriški darbai ATPK 41³ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties nesudaro. Skunde taip pat pažymi, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas nepagrįstai neapklausė liudytoju Z. T..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2358/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad objektyvieji požymiai būtinai turi būti įvertinti tinkamai, siekiant nustatyti, ar Z. T. nagrinėjamu atveju nelegaliai dirbo pas L. G., ar tarp jų buvo susiklostę civiliniai santykiai, nepatenkantys į darbo santykių kategoriją.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis byloje Nr. N575-2556/2009). Įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius bylai reikšmingas aplinkybes, renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, nagrinėjamu atveju – apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas byloje aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2415/2009).
Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad tariamai nelegaliai dirbęs Z. T. nebuvo apklaustas teismo posėdžio metu, pirmosios instancijos teismas vertino vien jo paaiškinimuose nurodytas įvykio aplinkybes (b. l. 18). Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik rašytiniai liudytojų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus. Be to, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytoju Z. T., nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis byloje Nr. N662-8466/2009).
Įvertinusi minėtus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
L. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.