Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjo P. V. prašymą dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti Europinio sąskaitos blokavimo įsakymą dėl skolininkui Ž. S. (Ž. S.) priklausančių piniginių lėšų, esančių skolininko banko sąskaitose Švedijoje. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą teismui kreiptis į valstybės narės instituciją, kad ši gautų informaciją, kuri yra būtina, kad būtų galima nustatyti skolininko banko sąskaitas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjui nustatė 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems prašymo trūkumams pašalinti. Pareiškėjui per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, teismo 2017-04-07 nutartimi pareiškėjo prašymas dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.Pareiškėjo P. V. atstovas 2017-04-10 pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui lydraštį su priedais dėl teismo 2017-03-30 nutartimi nustatytų trūkumų pašalinimo.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-20 nutartimi, nutaręs, kad pareiškėjas laiku trūkumų neištaisė, pareiškėjo lydraštį su priedais dėl teismo nustatytų trūkumų pašalinimo grąžino jį pateikusiam asmeniui.Pareiškėjas atskiraisiais skundais apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-07 ir 2017-04-20 nutartis Klaipėdos apygardos teismui. Pastarasis teismas pirmosios instancijos teismo 2017-04-07 ir 2017-04-20 nutartis panaikino ir prašymo dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo ir lydraščio dėl nutarties trūkumų pašalinimo priėmimo klausimus perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-08-10 nutartimi pareiškėjo P. V. prašymą dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo laikė nepaduotu ir jį su priedais grąžino pateikusiam asmeniui.Teismas sprendė, kad pareiškėjas, šalindamas teismo 2017-03-30 nutartimi nustatytus trūkumus, nepateikė teismui pakankamų įrodymų, kad jo reikalavimui skubiai reikalinga teisminė apsauga ir kad be įsakymo gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą.Teismo vertinimu, vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimą, arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vieną kreditorių, neturėtų savaime būti laikoma pakankamu įrodymu įsakymo išdavimui pagrįsti. Be to, vien tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, savaime neturėtų būti pakankamu pagrindu įsakymui išduoti.Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl blokavimo įsakymo formos, nustatytos 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 655/2014.Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog byla pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą Europos vykdomąjį rašto pažymėjimą dėl likusios skolos iš skolininko Ž. S. išieškojimo Švedijos karalystės kompetentingoje vykdymo institucijoje nutraukta, sprendė, kad išieškojimas nagrinėjamu atveju negalimas. Tačiau nustatęs, kad Švedijos karalystės kompetentingoje vykdymo institucijoje yra vykdoma byla kurios Nr. U-19602-14, dėl 403699 SEK, teismas sprendė, kad pareiškėjas pridėtais dokumentais nepagrindė Europos sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo pagrįstumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas (apeliantas) pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-10 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - išduoti Europinio sąskaitos blokavimo įsakymą. Teigia, kad skolininkas jau nuo 2010 m. nemoka pareiškėjui priteistos skolos, nesiruošia vykdyti Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų. Pažymi, kad skolininkas jau eilę metų gyvena Švedijoje, ten dirba bei moka mokesčius, todėl esant tokiai situacijai pareiškėjo galimybės išsiieškoti skolą iš skolininko tik pasunkėja. Mano, kad skolininkui perkėlus savo pinigines lėšas į kitos valstybės banko sąskaitą, yra reali rizika, jog skolininkui nepritaikius Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo, priteistos sumos apskritai nebus įmanoma išieškoti. Teigia, kad teismo nutartyje neaiškiai nurodyta, kokių reikalavimų neatitinka pareiškėjo prašymas. Pažymi, kad Švedijos vykdymo institucijos nėra išieškoję jokios sumos pagal Europos vykdomąjį raštą. Pareiškėjas nėra ribojamas laiko atžvilgiu, kada gali kreiptis į teismą dėl Europos blokavimo įsakymo išdavimo. Dėl to, išnaudojęs visas galimybes, siekdamas išsiieškoti jam priklausančius pinigus, mano, kad būtent Europos blokavimo įsakymo išdavimo priemonė prisidėtų prie greitesnio ir mažiau kaštų reikalaujančio tarpvalstybinio skolų išieškojimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Bylos iškėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieškinio (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas, gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), atsisakyti ieškinį priimti esant tik įstatyme išvardytiems pagrindams (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis).Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos paša­linti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis - užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus.Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas pateikė prašymą išduoti Europinio sąskaitos blokavimo įsakymą. Minėtame prašyme pareiškėjas nurodė, kad jam nepavyko atgauti visos skolos iš skolininko, skolininkas gyvena ir dirba Švedijoje, nuo 2010 m. skolininkas nepadengia skolos pareiškėjui. Nurodė, kad priverstinis skolos išieškojimas Lietuvoje negalimas. Mano, kad skolininkui persikėlus gyventi ir dirbti į Švediją, skolos išieškojimas tapo apsunkintas. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. nutartį, kuria pagrindžia skolos buvimą, bei antstolio pažymą, patvirtinančią neišieškotos skolos dydį. Papildomai pareiškėjas pateikė sąžiningumo deklaraciją, joje nurodė, kad pagal teismo išduotą Europos vykdomąjį raštą skola nebuvo išieškota. Pateikė Švedijos kompetentingos institucijos 2017-03-17 susirašinėjimo ištrauką, patvirtinančią, jog minėtos skolos pagal Europos vykdomąjį raštą išieškojimas bus pakartotas. Be to, pateikė kitus duomenis apie skolininkui priklausančio turto areštus.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad pareiškėjas nepateikė teismui pakankamų įrodymų, kad jo reikalavimui skubiai reikalinga teisminė apsauga ir kad be įsakymo gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas pridėtais dokumentais nepagrindė Europos sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo pagrįstumo.2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 655/2014 nustatoma Sąjungos procedūra, kuria kreditoriui sudaromos galimybės siekti, kad būtų išduotas europinis sąskaitos blokavimo įsakymas (toliau – blokavimo įsakymas arba įsakymas), kuriuo, neviršijant įsakyme nurodytos sumos, užkertamas kelias tam, kad kiltų pavojus vėlesniam kreditoriaus reikalavimo įvykdymui dėl lėšų, kurias turi skolininkas ar kurios turimos skolininko vardu valstybėje narėje esančioje banko sąskaitoje, pervedimo ar išėmimo. Kreditorius gali pasinaudoti blokavimo įsakymu kaip alternatyva pagal nacionalinę teisę galiojančioms blokavimo priemonėms.Teismas išduoda blokavimo įsakymą, jei kreditorius yra pateikęs pakankamai įrodymų, kad įtikintų teismą, kad reikia skubiai taikyti tokią apsaugos priemonę kaip blokavimo įsakymas, nes esama realios rizikos, kad be tokios priemonės bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti kreditoriaus reikalavimą skolininko atžvilgiu (Reglamento 7 straipsnio 1 dalis). Teismas priima sprendimą rašytinio proceso tvarka, remdamasis informacija ir įrodymais, kuriuos kreditorius pateikė savo prašyme. Jei teismas mano, kad pateiktų įrodymų nepakanka, jis gali, jei leidžiama pagal nacionalinę teisę, prašyti kreditoriaus pateikti papildomų rašytinių įrodymų (Reglamento 9 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokių įrodymų jam trūksta tam, kad būtų galima išduoti įsakymą. Teismas pateikti tokius įrodymus pareiškėjo neprašė. Konstatuodamas, kad pareiškėjas nepagrindė įsakymo išdavimo pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl prašymo pagrįstumo iš esmės. Tačiau nagrinėjamoje stadijoje, teismas, nustatęs prašymo trūkumus, to daryti negalėjo, nes sprendė ne įsakymo pagrįstumo, o prašymo (priėmimo) atitikimo įstatymo reikalavimams klausimą. Ir jei, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nebuvo pagrindo išduoti įsakymą, tuomet prašymas turėjo būti priimtas ir netenkintas, o ne nutarta atsisakyti tokį prašymą priimti. Juolab, minėta, kad skundžiamoje nutartyje visiškai neaišku, kokius įrodymus pareiškėjas teismui turėjo pateikti. Pakartotinai pažymėtina, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo procesinį dokumentą priimti ir kaip juos reikėtų taisyti.Esant nustatytoms ir įvertintoms faktinėms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, netinkamai taikė procesinio dokumento priėmimo ir jo nagrinėjimo iš esmės normas, dėl to padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas. Dėl minėtų priežasčių, skundžiamos nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta, nutartis naikintina ir prašymo dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas iš naujo minėto prašymo priėmimo klausimą, tuo atveju, jei mano, kad trūksta atitinkamų duomenų, įrodymų, tam, kad prašymas galėtų būti priimtas, taikydamas trūkumų šalinimo institutą, turi aiškiai nurodyti pareiškėjui kokių įrodymų, duomenų, trūksta. Tuo atveju, jei teismas mano, kad prašymas iš esmės nepagrįstas, teismas turi prašymą priimti nagrinėti ir spręsti dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo, išduodant ar atsisakant išduoti įsakymą. Kadangi, minėtų veiksmų atlikimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų nesprendė, užtikrindamas pareiškėjui teisę į apeliaciją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.