- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-17
- Bylos Nr.
- 1-137-1081/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53700-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Kaltinamasis
- D. K.
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Kategorijos
- 2.3.6.4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Kretinga) prokurorei D. R., kaltinamajam D. K., nukentėjusiajai A. P.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, laikomas neteistu,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. K. buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti savo šeimos narį, o būtent: 2019 m. gruodžio 19 d. apie 14.15 val. Kretingos r., (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, apsvaigęs nuo alkoholio, barnio metu, užsimojęs rankoje laikomu plaktuku grasino nužudyti savo sugyventinę A. P., sakydamas, kad ją užmuš. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir rankoje laikydamas peiliuką grasino sugyventinei A. P., kad ją papjaus. Dėl grasinimų plaktuku bei peiliuku nukentėjusioji A. P. turėjo pagrindo D. K. grasinimus vertinti kaip realius.
Teisiamojo posėdžio metu D. K. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad 2019 m. gruodžio 19 d. iš pradžių mieste, po to jų namų virtuvėje jis, A. P. ir V., jo pavardės nepamena, gėrė alkoholį. Gėrė daug. A. P. pradėjo jį erzinti ir jis, paėmęs mažą statybinį peiliuką, jai pasakė „pripjausiu, tu manęs neerzink“. Po to peiliuką numetė, plaktuku negrasino. Su A. P. nesistumdė, nesimušė, ji jį tik suerzino. Peiliukas, kuriuo grasino buvo statybinis, mažas, plastmasine rankena, sustumiamas. Grasindamas geležtę iš rankenos buvo išstūmęs. Kai grasino A. P. sėdėjo už stalo ant kėdės, o jis su V. kitoje stalo pusėje ant minkšto kampo. Jį nuo A. P. skyrė stalas. Prie A. P. su peiliuku nesiartino, paėmė jį, pagrasino ir numetė ant stalo. Tą dieną tarp jų fizinio smurto nebuvo. Grasinimas truko trumpai, gal nukentėjusioji išsigando, nes iškvietė policiją. Kai jis pagrasino ji nebėgo, liko sėdėti prie stalo, tik čiupo telefoną ir skambino policijai. Jis nuėjo ir atsigulė. Tiki, kad A. P. jo grasinimo išsigando, bet nieko nebūtų jai daręs. Po įvykio susitaikė ir kartu toliau gyvena (b. l. 115).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. P. parodė, kad tą dieną mieste susitiko V., išgėrė ir grįžo į jų namus. Ten toliau ji, D. K. ir V. gėrė. Tarp jos ir D. K. kilo konfliktas. Jis paėmė peiliuką ir puolė, o su plaktuku nebuvo nei užsimojęs, nei puolė. Ikiteisminiame tyrime apie plaktuką sakė iš baimės, plaktuku jai negrasino. Peiliukas buvo statybinis, D. K. juo pjausto laidus. Peiliuko kotas geltonos spalvos. Kai juo grasino iš baimės nematė ar peiliuko geležtė buvo išstumta, matė tik geltoną peiliuko kotą. Ji sėdėjo virtuvėje prie stalo, o kaltinamasis ir V. sėdėjo kitoje stalo pusėje prieš ją ant minkšto kampo. D. K. grasino stovėdamas, buvo prie jos priėjęs, netoli nuo jos laikė peiliuką ir sakė „aš tave papjausiu“. Peiliu jai grasino per atstumą, peiliu jos nelietė. V. liepė jam ramintis, tada D. peiliuką numetė. Ji išsikvietė policiją, nuo stalo niekur nėjo, sėdėjo savo vietoje, o D. K. ramiai nuėjo ir atsigulė. Ji išsigando, nes nežino, ką girtas gali padaryti, blaivus taip niekada nesielgia. Išsigando, galvojo, kad ją papjaus. Ir ji, ir kaltinamasis buvo neblaivūs. Iki atvyko policija buvo tylu, ramu. D. K. prieš ją nesmurtavo, policiją iškvietė dėl to, kad jis šaukojo ir, kad jos nepapjautų. Kad D. K. jai grasintų plaktuku, to nebuvo. Su kaltinamuoju susitaikė, jo nebijo (b.l. 115-116).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. V. parodė, kad tikslios datos neprisimena, bet tai buvo žiemą. Tą dieną susipažino su jais, parėjo pas juos į namus, turėjo alaus, išgėrė. Jis nebuvo labai girtas, bet buvo išgėręs, gal ne viską prisimena. D. K. ir A. P. konfliktavo tarpusavyje žodžiais. Viskas vyko jų kambariuke, sėdėjo ant lovos. Negirdėjo, kad D. K. grasintų peiliuku ar kirviu, jokio įrankio, kuriuo grasintų nematė, nebuvo, jie tik apsižodžiavo. Kaltinamasis nebuvo agresyvus, jokių grasinimų, muštynių nebuvo, tik barnis kaip šeimoje. Jam nepatiko, kad jie barėsi, todėl jis išėjo. Patikslino, kad buvo policija ir liepė jam išeiti (b. l. 121).
D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. 2019 m. gruodžio 19 d. apie 12.00 val. savo namuose (duomenys neskelbtini) Kretingos r., vartojo alkoholinius gėrimus.Gėrė jis, jo sugyventinė A. P. ir vyras vardu V., jį žino iš matymo. Gėrė degtinę, alų, vyną. Buvo tik tryse. Su A. P. gyvena kartu vienuolika metų, veda bendrą ūkį, yra sugyventiniai. Pamena, kad tarp jų su A., gal po kelių valandų alkoholio vartojimo jų namuose, įvyko konfliktas. Dėl ko įvyko konfliktas nepamena. Viskas vyko virtuvėje. Kai tarp jų įvyko konfliktas, V. sėdėjo virtuvėje ant sofos. A. jį sunervino, tada jai pasakė “nenervok manęs arba papjausiu”. Šiuos žodžius pasakė rankoje laikydamas mažą statybinį peiliuką. Bet to peilio prie A. prikišęs nebuvo, jai juo negrasino. Tuos žodžius pasakė supykęs, nieko su tuo peiliu nebūtų daręs. Tai buvo tik žodžiai, net minties kažką tuo peiliu daryti A. nebuvo. Anksčiau yra smurtavęs prieš A., bet dėl to buvo atliktas tyrimas, gavo viešųjų darbų, kuriuos atliko.Tą dieną prieš A. smurto nenaudojo, už plaukų nepešė. Neprisipažįsta dėl užsimojimo ir grasinimo plaktuku, nes to tikrai nebuvo. Nors įvykio metu buvo neblaivus, viską atsimena. Viso šio įvykio metu V. buvo virtuvėje. Tas peiliukas buvo padėtas ant stalo, jo specialiai neieškojo. Po pasakytų žodžių peiliuką numetė, pastūmė toliau ant stalo (b. l. 88-89).
Nukentėjusioji A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 19 d. apie 9.00 val. su sugyventiniu D. K. nuėjo į labdaros valgyklą. Po valgyklos ji, sugyventinis ir kažkoks nepažįstamas asmeuo, kurio vardas V., grįžo pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini) Kretingos r. Grįžę namo vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 14.15 val. D. pradėjo jai priekaištauti, kad nepapjaustė sūrio prie alaus, po truputį įsibėgėjo konfliktas. Tada namų virtuvėje, jai sėdint ant kėdės prie stalo, D. atėjęs į virtuvę ir stovėdamas prieš ją, ranka griebė jai už plaukų ir tempė. Apvirtusi nebuvo. Dėl to, kad D. jai tempė už plaukų jai neskaudėjo, fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Pajautė tik baimę kai po to, kai patempė už plaukų, ją paleido, paėmė į dešinę ranką plaktuką ir užsimojęs sakė, kad užmuš. Tada labai jo išsigando. Tada atėjęs V. pasakė ką darai, padėk plaktuką ir D. padėjo plaktuką. Plaktuku jai nesudavė ar būtų sudavęs nežino, mano, kad D. K. galėtų taip pasielgti. Toliau D. išėjo lauk, o kai grįžo pasakė jam, kad duotų ramybę kaimynams, nes mano, kad jis buvo nuėjęs pas kaimynus. Tada D. pasiėmė mažą peiliuką ir sake jai “papjausiu”. Sakydamas, kad papjaus ją, jis tą peiliuką laikė paprastai savo rankoje, prieš ją juo užsimojęs nebuvo. Nežino ar jis būtų ką dares su tuo peiliu jai. Po tų žodžių jis pats padėjo peilį į šoną. Dėl tų pasakymų nežino, ar D. būtų ką nors daręs, bet tuo metu išsigando ir išsikvietė policiją. Sužalojimų ji nepatyrė, fizinis skausmas sukeltas nebuvo, nori ir toliau gyventi kartu su D. Gali pasakyti, kad policijos pareigūnus išsikvietė dėl triukšmo daugiau, kad D. prigėręs šaukojo. Aišku išsigando ir jo pasakytų žodžių “užmušiu, papjausiu”, bet jis taip pavartojęs alkoholio nuolat kalba, bet iki šiol jokių veiksmų nedarė. Mano, kad jis savo žodžių ir nebūtų įvykdęs. Jie tik karts nuo karto apsibara, apsistumdo, bet išsiaiškina ir gyvena toliau, prieš ją D. smurtavęs nėra. Civilinio ieškinio nereiškia ir ateityje nereikš (b. l. 17-18). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad kai D. jai sugriebė už plaukų ir tempė fizinis skausmas jai sukeltas nebuvo, neskaudėjo, plaukai išrauti nebuvo. Jei pareigūnams sakė kažką apie išrautus plaukus, galėjo susipainioti nes buvo girta (b. l.32).
Liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio mėnesį labdaros valgykloje sutiko A. su D.. Pakvietė jį į jų namus, kur tryse gėrė alkoholį – alų, vyną. Kiek išgėrė nepamena, buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Alkoholį gėrė kažkokiame kambarėlyje, svetainė ten ar virtuvė nežino. Pamena, kad A. su D., būdami jau stipriai apsvaigę nuo alkoholio, dėl kažko susibarė. Dėl ko susibarė nepamena. Negirdėjo, kad D. būtų grasinęs A., nematė, kad būtų grasinęs peiliu ar užsimojęs plaktuku, nors visą laiką buvo šalia jų. Jie šaukė vienas ant kito, rėkė, bet vienas kitam smūgių nesudavė. Negirdėjo, kad D. būtų A. grasinęs, kad papjaus ar panašiai. Jis tik porą kartų pasakė jiems, kad liautųsi, bet kadangi jie vėl ir vėl susibardavo jis išėjo. Nei A., nei D. jam neatrodė nusiteikę agresyviai, tik tiek, kad jau buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio (b.l. 36-37).
Iš 2019 m. gruodžio 19 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad A. P. dėl jos psichinės būklės nebuvo galimybės apklausti, jai nustatytas 2,59 promilių girtumas, pažymėta, jog jai išpešti plaukai ir gauti A. P. paaiškinimai, kad išgertuvių metu sugyventinis D. K. virtuvėje be jokios priežasties nukentėjusiajai tempė už plaukų, taip sukeldamas fizinį skausmą, bei grasino statybiniu peiliu (b. l. 1-4).
Iš 2019 m. gruodžio 19 d. asmens blaivumo patikrinimo rezultatų matyti, kad D. K. 2019 m. gruodžio 19 d. 14.33 val. nustatytas 2,79 promilių girtumas, A. P. 2019 m. gruodžio 19 d. 14.30 val. nustatytas 2,59 promilių girtumas (b. l. 5).
Iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios paaiškinimai atvykusiems pareigūnams matyti, kad nukentėjusioji A. P. yra akivaizdžiai neblaivi. Nukentėjusioji nerišliai paaiškino, kad policiją kvietė, nes ją muša, tranko, plaukus pešė, yra draugas, su kuriuo geria, nėra ramybės. Nurodė, jog jai sukėlė fizinį skausmą, grasino su peiliuku (parodė išsitraukusi iš kišenės statybinį peiliuką su geltona plastmasine rankena), sakė, kad papjaus.
Motyvuojamoji dalis
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.
BK 145 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus teorizavimą. Tiek BK 145 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties formuluotė, tiek teismų praktika tokio pobūdžio bylose akcentuoja, kad grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo atsižvelgiama į įvairias aplinkybes: kilusio konflikto kontekstą, pasakyto grasinimo turinį, motyvus, kodėl jis buvo išsakytas, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010 ir kt.). Šio nusikaltimo subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Šio nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog padarytos veikos pripažinimą nusikalstama ar ne, be formalaus jos požymių įtvirtinimo baudžiamajame įstatyme, lemia ir tai, ar padaryta veika yra objektyviai pavojinga (BK 11 straipsnio 1 dalis), todėl būtent grasinimo pavojingumas kaip materialusis nusikalstamos veikos požymis yra tas kriterijus, kuriuo remiantis galima spręsti apie BK 145 straipsnio 1 dalies inkriminavimo pagrįstumą. Vertinant, ar yra nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių, būtina įvertinti, ar grasinimas buvo realus, ar nukentėjusysis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir ar padaryta veika yra objektyviai pavojinga.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. K. kaltinamas tuo, kad užsimojęs rankoje laikomu plaktuku grasino nužudyti savo sugyventinę A. P., o vėliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir rankoje laikydamas peiliuką grasino sugyventinei, kad ją papjaus. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad D. K. grasino A. P. plaktuku, be ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios parodymų nėra. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji parodė, kad D. K. paėmė į dešinę ranką plaktuką ir užsimojęs sakė, kad užmuš, tada labai jo išsigando. Teisminio nagrinėjimo metu jau teigė, kad D. K. užsimojęs plaktuku jai negrasino, tokių aplinkybių nebuvo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjusioji, kuriai iš karto po įvykio nustatytas 2,59 promilių girtumas, atvykusiems pareigūnams apie tai, kad jai buvo grasinama plaktuku nenurodė, aiškino tik apie tai, kad jai buvo pešami plaukai ir grasinama statybiniu peiliuku. Kaltinamasis jam inkriminuotą kaltinimą dėl grasinimo plaktuku kategoriškai neigė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Liudytojas V. V. apklaustas ikteisminio tyrimo metu ir teisme taip pat nurodė, jog tokių aplinkybių, kad D. K. būtų grasinęs A. P. plaktuku ar kokiu nors įrankiu, nematė. Byloje nėra įrodymų ir apie tai, kokiu plaktuku tariamai buvo grasinama, šis įrankis byloje kaip daiktinis įrodymas nepaimtas, neapžiūrėtas ir neaprašytas.
Teismas, įvertinęs nuoseklius ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotus kaltinamojo parodymus apie tai, kad plaktuku nukentėjusiajai negrasino, taip pat nenuoseklius nukentėjusiosios parodymus, liudytojo V. V. parodymus ir tai, kad byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad D. K. grasino sugyventinei A. P. plaktuku, daro išvadą, jog byloje neįrodyta, kad D. K. grasino A. P. plaktuku.
Dėl kaltinimo grasinus statybiniu peiliuku kaltinamasis D. K. savo kaltę pripažino, tačiau sprendžiant dėl to ar D. K. išsakytas grasinimas rankoje laikant statybinį peiliuką užtraukia baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, vertintinas grasinimo pavojingumas ir jo realumas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios namų virtuvėje kilus žodiniam konfliktui, kurio metu nukentėjusioji sėdėjo vienoje stalo pusėje ant kėdės, o kaltinamasis sėdėjo ant sofos kitoje stalo pusėje, kaltinamasis paėmė nuo stalo statybinį peiliuką plastmasine rankena ir atsistojęs pagrasino nukentėjusiajai, kad ją papjaus. Iš karto po to, kaltinamasis padėjo peiliuką ant stalo ir nuėjo atsigulti. Nukentėjusioji A. P. nurodė, jog dėl tokio grasinimo išsigando, todėl iškvietė policiją. Nors nukentėjusiojo parodymai bylose dėl grasinimo turi didesnę įrodomąją reikšmę tuo aspektu, kad tik jie atspindi nukentėjusiojo nusikalstamos veikos suvokimą emociniu-psichologiniu lygmeniu, tačiau bet kokiu atveju jų įrodomoji reikšmė taip pat priklauso ir nuo kitų bylos įrodymų konteksto.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad grasinimo metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Grasinimo metu kaltinamasis buvo atsistojęs ir jį nuo nukentėjusiosios skyrė stalas. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji teisme patvirtino, kad priėjęs prie nukentėjusiosios, prikišęs prie jos to peiliuko kaltinamasis nebuvo, tiesiog paėmęs į ranką tą peiliuką, pagrasino, kad papjaus, ir iš karto jį numetė. Analogiškus parodymus kaltinamasis ir nukentėjusioji davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad to peiliuko prie A. prikišęs nebuvo, juo negrasino, nukentėjusioji nurodė, kad sakydamas, kad papjaus, D. K. tą peiliuką laikė paprastai rankoje, prieš ją juo užsimojęs nebuvo. Nors kaltinamasis teisme pripažino, jog grasinimo metu peiliuko geležtė buvo išstumta iš plastmasinės jo rankenos, nukentėjusioji nurodė, jog matė tik geltoną peiliuko rankeną, geležtės nematė. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji teisme taip pat patvirtino, kad D. K. išsakius grasinimą, A. P. liko sėdėti toje pačioje vietoje, nei iš kambario, nei iš namų nebėgo, tik paėmusi nuo stalo telefoną išsikvietė policiją ir iki policijos atvykimo sėdėjo ten pat. Vertinant grasinimo realumą atsižvelgtina ir į nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad policijos pareigūnus ji išsikvietė daugiau dėl triukšmo, nes D. prigėręs šaukojo. Aišku išsigando ir jo pasakytų žodžių, bet jis taip pavartojęs alkoholio nuolat kalba, iki šiol jokių veiksmų nedarė, todėl mano, kad jis savo žodžių ir nebūtų įvykdęs. Tokie nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad kaltinamojo būdas, polinkis pavartojus alkoholio grasinti, jai buvo ir yra žinomas, tačiau ji ir toliau gyveno su kaltinamuoju, su juo susitaikė ir kartu gyvena ir po analizuojamo įvykio, kas leidžia daryti išvadą, jog jokios grėsmės iš neblaivaus kaltinamojo nukentėjusioji nejautė, nes toks kaltinamojo elgesys buvo greičiau įprastas nei netikėtas. Tai, kad policiją nukentėjusioji kvietė labiau ne dėl grasinimo įrodo ir jos atvykusiems pareigūnams duoti paaiškinimai, kad jai nėra ramybės, kad yra draugas, su kuriuo sugyventinis girtauja, kad jinai nebenori jo matyti. Atvykusiems pareigūnams nukentėjusioji išsakė ir tai, kad ji buvo mušama, jai buvo pešami plaukai, bet vėliau tokių savo parodymų atsisakė, jų nepatvirtino. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad D. K. prieš ją nesmurtavo.
Teismas, įvertines visus byloje surinktus įrodymus, kontekstą, kuriame buvo išsakytas grasinimas, sprendžia, jog D. K. išsakyti žodžiai laikant rankoje statybinį peiliuką negali būti traktuojami kaip realus ir akivaizdus grasinimas nukentėjusiajai A. P.. Nors nukentėjusioji teigė grasinimo išsigandusi, supratusi jį kaip realų, jos pačios elgesys tokios kategoriškos išvados daryti neleidžia, nes kaip minėta, grasinimo metu ir iš karto po jo ji liko sėdėti tame pačiame kambaryje, toje pačioje vietoje ir liko ten iki atvyko policijos pareigūnai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog pavartojęs alkoholio D. K. taip kalba nuolat ir mano, kad jis savo žodžių nebūtų įvykdęs. Vertindamas ar D. K. suvokė, jog įgyvendina grasinamojo pobūdžio veiką, psichiškai veikia nukentėjusiąją ir nori taip elgtis, teismas atsižvelgia į tai, kad grasinimo metu D. K. nors ir laikė rankoje peiliuką, juo užsimojęs, jo prikišęs prie nukentėjusiosios nebuvo, juos skyrė stalas, o po grasinimo peiliuką jis iš karto numetė ten pat ant stalo ir išėjo, ir sprendžia, kad D. K. išsakyti žodžiai buvo labiau neigiamų emocijų išraiška konflikto įkarštyje, o ne realus grasinimas nužudyti.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes D. K. išteisinamas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmena su vaizdo įrašu, paliktinas saugoti byloje.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 5 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
D. K. kaltintą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmeną su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.