Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (39-40, 43 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (2 b. l.).

Pareiškėjo skundas netenkinamas.

Pareiškėjas S. K. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Marijampolės kalėjimo viršininko 2023 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. NSN-20-659 jam buvo paskirta netinkama skatinimo priemonė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamų skatinimo priemonių rūšis bei jų skyrimo tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK, ginčui aktuali redakcija nuo 2023-05-05 iki 2024-05-14), kurio 77 straipsnyje numatyta, kad už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos šios skatinimo priemonės: 1) paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimas; 2) pasivaikščiojimo laiko pailginimas; 3) maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, padidinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma; 4) leidimas iki aštuonių valandų išvykti iš bausmės atlikimo vietos pasimatyti su artimaisiais arba švietimo, dalyvavimo resocializacijos priemonėse, kultūros, sporto ar kituose ne bausmės atlikimo vietoje organizuojamuose renginiuose tikslais; 5) papildomos trumpalaikės išvykos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus suteikimas.

Skatinimo priemonių skyrimo laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tvarka numatyta BVK 78 straipsnyje, kur nurodyta, kad skatinimo priemones nuteistiesiems skiria laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Konkreti skatinimo priemonė nuteistajam parenkama atsižvelgiant į tai, kokią teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ji galėtų padaryti. Šio kodekso 77 straipsnio 3 punkte nurodyta skatinimo priemonė gali būti skiriama tik nuteistiesiems, kurie turi teisę įsigyti asmeninių daiktų, skiriant šią skatinimo priemonę, nustatoma ir jos taikymo trukmė (ne ilgesnė kaip trys mėnesiai), o 77 straipsnio 4 punkte nurodyta skatinimo priemonė gali būti skiriama tik nuteistiesiems, kurie turi teisę laikinai išvykti iš bausmės atlikimo vietos.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad Marijampolės kalėjimo Elgesio pataisos programos vadovas A. B. 2023 m. gegužės 31 d. pateikė „Pasiūlymą nuteistojo skatinimui už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programoje“, kuriame nurodė, kad būrio Nr. 13 nuteistasis S. K. aktyviai dalyvavo adaptuoto elgesio programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, kuri vyko nuo 2023-05-22 iki 2023-05-31, ir už tai prašė nuteistąjį paskatinti (27 b. l.). 2023 m. birželio 20 d. įvyko Marijampolės kalėjimo resocializacijos skyriaus patariamosios komisijos posėdis, kuriame buvo svartyti kandidatai gauti paskatinimo priemones, ir nutarta S. K. už nepriekaištingą dalyvavimą EPP programoje ir jos užbaigimą skirti didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, padidinimą vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma (28-29 b. l.). Ši skatinimo priemonė pareiškėjui buvo paskirta Marijampolės kalėjimo viršininko 2023 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. NSN-20-659 (29-30 b. l.). Su paskirta skatinimo priemone pareiškėjas nesutiko, apie tai pažymėdamas sprendime (29 b. l.) bei teikdamas skundą Lietuvos kalėjimų tarnybai (32 b. l.). Skunde Kalėjimų tarnybai pareiškėjas nurodė, kad komisijos posėdžio metu prašė skirti BVK 77 straipsnio 4 arba 5 dalyje numatytas skatinimo priemones, t. y. leidimą iki aštuonių valandų išvykti iš bausmės atlikimo vietos pasimatyti su artimaisiais arba švietimo, dalyvavimo resocializacijos priemonėse, kultūros, sporto ar kituose ne bausmės atlikimo vietoje organizuojamuose renginiuose tikslais, arba papildomos trumpalaikės išvykos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus, nes neturi maksimalios mėnesinės pinigų sumos, už kurią galėtų apsipirkti, tačiau į šį jo prašymą nebuvo atsižvelgta. Lietuvos kalėjimų tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą bei pateiktą dokumentinę medžiagą, nusprendė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, nes kalėjimo viršininko sprendimas skirti paskatinimo priemonę traktuotinas kaip jo diskrecijos teisė, šiuo atveju nėra nustatyta objektyvių įrodymų, jog Marijampolės kalėjimo sprendimas, neatitikęs pareiškėjo turėtų lūkesčių, galėtų būti laikomas šališku ar neatitinkančių LR BVK numatytų nuostatų (30-31 b. l.).

Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis BVK 78 straipsnio 2 dalimi, konkreti skatinimo priemonė nuteistajam parenkama atsižvelgiant į tai, kokią teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ji galėtų padaryti.

Pareiškėjas nurodo, kad jis komisijos posėdyje prašė skirti jam kitą skatinimo priemonę, kadangi ta priemone, kurią jam siūloma skirti, jis negalės pasinaudoti, nes neturi tiek pinigų. Iš komisijos posėdžio protokolo nesimato, ar pareiškėjas iš tiesų dalyvavo komisijos posėdyje ir išreiškė nesutikimą su jam siūloma skatinamąja priemone bei prašė skirti kitą, susijusią su išvyka iš bausmės atlikimo vietos, tačiau atsakovė šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės neginčija, todėl laikytina, kad pareiškėjo nurodyti teiginiai yra teisingi. Be to, į byla pateikta Marijampolės kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. spalio 5 d. pažyma Nr. RV-20-7744, kurioje nurodyta, kad nuteistasis visuomet dalyvauja drausmės komisijos posėdžiuose, jam yra suteikta teisė pasisakyti (21 b. l.).

Nors pareiškėjas su paskirta skatinimo priemone nesutiko, komisijos posėdžio vaizdo įrašas, galintis patvirtinti arba paneigti nurodomas aplinkybes, buvo panaikintas. Nei komisijos posėdžio protokole, nei Kalėjimų tarnybos atsakyme į pareiškėjo skundą nenurodyta ir nemotyvuota, kodėl pareiškėjui neskirta jo prašoma skatinimo priemonė, neaptarta pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl jo ribotų finansinių galimybių. Pareiškėjas buvo supažindintas su 2023 m. birželio 22 d. sprendimu „Dėl nuteistojo skatinimo“ ir jame pažymėjo, jog su paskirta skatinimo priemone nesutinka. Nors nuteistiesiems skiriamos skatinimo priemonės turi būti individualizuojamos, atsižvelgiant į nuteistojo prašymą, iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas laiko, kad Marijampolės kalėjimo viršininkas, pasinaudojęs savo diskrecijos teise, skatinimo priemonės rūšį – maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, padidinimą vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma, parinko nemotyvuotai, neįvertinęs individualios situacijos, nesigilindamas, ar ši skatinimo priemonė bus įgyvendinta, ar motyvuos nuteistąjį, ar padarys teigiamą įtaką jo elgesiui. Bausmių vykdymo kodekso 77 straipsnyje numatyta visa eilė paskatinimo priemonių, todėl Marijampolės kalėjimo viršininkas turėjo galimybę paskirti tokią priemonę, kuri iš tiesų būtų įgyvendinta ir padarytų teigiamą įtaką pareiškėjo elgesiui, tuo labiau, kad pareiškėjas prašė skirti konkrečią ir jį motyvuojančią skatinimo priemonę – trumpalaikę išvyką į namus socialiniams ryšiams palaikyti. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad Marijampolės kalėjimo viršininkas neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktų reikalavimus, ir konstatuoti neteisėtus veiksmus.

Tačiau siekiant nustatyti, ar atsakovei dėl neteisėtų veiksmų kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamai parinktos skatinimo priemonės jis negalėjo pasimatyti su artimaisiais.

Iš byloje esančių Marijampolės kalėjimo viršininko sprendimų „Dėl nuteistojo S. K. leidimo trims paroms parvykti į namus“, matosi, kad pareiškėjas buvo išleistas į namus nuo 2023 m. gegužės 13 d. iki 2023 m. gegužės 16 d., nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 19 d., taip pat nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki rugsėjo 25 d. (18, 19-20, 33 b. l.). Marijampolės kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. spalio 5 d. pažymoje nurodyta, kad nuteistasis S. K. į trumpalaikes išvykas į namus turi teisę vykti 1 kartą per 3 mėnesius (21 b. l.), taigi pareiškėjo teiginys, kad jis negalėjo pasimatyti su artimaisiais nepagrįstas. Komisijos posėdis įvyko 2023 m. birželio 20 d., sprendimas dėl nuteistojo skatinimo priimtas 2023 m. birželio 22 d., o pareiškėjas iš namų buvo grįžęs 2023 m. birželio 19 d., ką tik pasimatęs su artimaisiais, todėl kitokios skatinimo priemonės parinkimas negalėjo jam sukelti tokių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala. Į bylą pateikta ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. birželio 12 d. pažyma Nr. RV-20-4509, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas į įstaigos psichologus dėl jam skirtos paskatinimo priemonės nesikreipė (26 b. l.).

Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovei parinkus netinkamą skatinimo priemonę, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tačiau pareiškėjas nedetalizavo ir neįrodinėjo, kokius konkrečius nepatogumus ar išgyvenimus, paskyrus jam skatinimo priemonės rūšį – maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, padidinimą vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma, jis patyrė, todėl atsakovės padarytą pažeidimą laikyti intensyviu, galėjusiu sukelti pareiškėjui žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, nėra pagrindo. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui kilo neturtinė žala. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.