Kauno apygardos teismo nutartis

2014-03-27 · Civilinė byla Nr. 2A-570-173/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-01-13Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-27Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-27
Bylos Nr.
2A-570-173/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13529-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas (pirm.), Leonas Jachimavičius (pran.), Dalė Burdulienė
Ieškovas
IĮ „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
A. B.
Civilinė byla Nr. 2A-570-173/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13529-2013-6Procesinio sprendimo kategorija (S) 11.9.13.; 11.10.; 24.; 121.21.
Pirmosios instancijos teismo teisėjasM.BartninkasKAUNO APYGARDOSTEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Tamašausko (pirmininkas), Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), Dalės Burdulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17459-945/2013 pagal ieškovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei A. B. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu atsakovei A. B. prašė atnaujinti praleistą terminą apskųsti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus II darbo ginčų komisijos (toliau- Darbo ginčų komisija) 2013 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); palikti nepakeistą Darbo ginčų komisijos 2013 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovei iš ieškovės priteista 769,11 Lt darbo užmokesčio ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas; panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovei priteistos piniginės sumos už vėlavimą vykdyti finansinius įsipareigojimus- 1098 Lt už laikotarpį nuo ieškovės atledijimo iš darbo dienos 2012-12-27 iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo ir po 36,60 Lt už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos iki visiško atsiskaitymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.1, b. l 3-10, 53-54).

Nurodė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) su A. B. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė pradėjo dirbti teisininkės pareigos subsidijuojant pagal Kauno teritorinės darbo biržos programą. Darbo sutartis nutraukta 2012-12-27 pagal DK 107 str. 1 d. 2013-01-24 atsakovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo. Darbo ginčų komisija 2013-02-08 sprendimus nusprendė išieškoti iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ A. B. naudai 769,11 Lt ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos 2012-12-27 iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos 2013-02-08 už kiekvieną darbo dieną, esant 5 darbo dienų savaitei, t.y. 30 d. d. po 36,60 Lt, viso priskaityta suma – 1098 Lt ir po 36,60 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos 2013-002-08 iki visiško atsiskaitymo.

Nurodė, kad nesutinka su taikyta DK 141 str. 3 d. numatyta sankcija. Atsakovei negalėjo būti išmokėtos išmokos susijusios su darbo santykiais, nes ji priimta dirbti subsidijuojant pagal Kauno teritorinės darbo biržos programą. Subsidija pervesta buvo tik 2013-01-16. A. B. įmonėje dirbo trumpą laiko tarpą, atleista, nes tinkamai neatliko pareigų. Atleidimo dieną neišmokėta buvo tik 769,11 Lt darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, todėl vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visą uždelsimo laiką prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Su atsakove neatsiskaityta dėl sunkios finansinės padėties.

Ieškovė teigia, kad darbo ginčų komisija nepagrįstai priteisė po 36,60 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos 2013-02-8 iki visiško atsiskaitymo. Darbo ginčų bylose turi būti taikomas DK 303 str. Teigia, jog šią teisės normą gali taikyti tik teismas.

Ieškiniu prašoma atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, kadangi ieškovės savininkė yra jauno amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, įmonės mėnesinis pelnas sudaro 100 Lt, atleidus atsakovę įmonėje neliko teisininkų. Su atsakove atsiskaitė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė A. B. prašė bylą nutraukti (t.1, b. l. 64-66). Nurodė, kad iki kreipimosi į darbo ginčų komisiją su ieškove bandė susitarti su ieškove dėl atsikaitymo. Tačiau susitarti nepavyko. Ieškovė su atleidžiama atsakove neatsiskaitė, todėl buvo pagrindas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Darbo ginčų komisijos priteista suma paskaičiuota proporcingai neišmokėtam darbo užmokesčiui. Nagrinėjamu atveju DK 303 str. netaikomas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma ieškinio senatis, nes ieškovė yra teisines paslaugas teikianti įmonė, turėjo visas galimybes kreiptis į teismą per įstatyme nustatytą terminą.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė (t.1, b.l. 140-143).

Teismas nustatė, kad byloje nekilo ginčo, jog ieškovei 2012 m. gruodžio 27 d. nutraukus su atsakove (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu- dėl neišlaikyto išbandymo, ieškovė atleidimo iš darbo dieną su atsakove neatsiskaitė, nesumokėjo dalies darbo užmokesčio už 2012 m. gruodžio mėnesį, taip pat kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Neginčijama ir Darbo ginčų komisijos nustatyta iš darbo santykių kylančio įsiskolinimo suma- 769,11 Lt. Vėlavimo atsiskaityti priežasčių ieškovė nesiejo su kokiais nors kaltais atsakovės veiksmais. Todėl teismas sprendė, kad egzistuoja visos DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodytos sankcijos taikymo sąlygos.

Nurodė, kad iš ieškovės atsakovei priteistas dydis- 36,60 Lt už kiekvieną darbo dieną, nėra lygus atsakovės vidutiniam darbo užmokesčiui. Jis yra sumažintas iš esmės atsižvelgiant į proporciją tarp sumos, kurią vėluota sumokėti, ir atsakovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Remiantis 2012 m. spalio 11 d. tarp ieškovės ir Kauno teritorinės darbo biržos sudarytos įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės įdarbinimo sutarties sąlygomis teismas nustatė, kad ieškovė darbo užmokestį atsakovei turėjo mokėti iš savo lėšų, kurių (t.y. faktinių išlaidų) dalis vėliau turėjo būti kompensuojama išmokant subsidiją. Pagal ieškovės su atsakove sudarytą darbo sutartį darbo užmokesčio mokėjimo terminai nebuvo susieti su subsidijos gavimu. Ieškovė su atsakove nesudarė DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyto susitarimo dėl specialios išmokų atleidžiant iš darbo mokėjimo tvarkos, vėlesnių mokėjimo terminų, todėl atsakovės teisės gauti su darbo santykiais susijusias išmokas suvaržymas, o kartu ir ieškovės pareigos tokias išmokas mokėti laiku nevykdymas, negalėjo būti pateisinamas subsidijos gavimo faktu ar momentu. Be to, jog subsidijos suma nebuvo panaudota atsiskaitymui su atsakove, nors buvo gauta dar iki atsakovės kreipimosi į Darbo ginčų komisiją. Atsakovė savo reikalavimą darbo ginčus nagrinėjančiam organui atsakovė pateikė be nepagrįsto uždelsimo (2013 m. sausio 24 d., t.y. praėjus vos kelioms dienoms po to, kai praėjo įprasta darbo užmokesčio mokėjimo data, nepraėjus mėnesiui po atleidimo iš darbo), ginčas buvo išnagrinėtas operatyviai, sprendimas priimtas jau 2013 m. vasario 8 d. Tuo tarpu ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad susiklosčiusi situacija būtų išspręsta taikiai, neiniciavo susitarimo dėl atsiskaitymo tvarkos ir terminų, ieškinį teismui pateikė tik 2013 m. rugpjūčio 20 d. T.y. auganti ieškovės prievolės atsakovei suma susidarė išimtinai dėl ieškovės savininkės ir vadovės veiksmų (neveikimo), dėl ko kilusių pasekmių našta negali būti perkeliama atsakovei, negali lemti atsakovės teisės gauti įstatyme įtvirtintą kompensaciją ribojimo, o kartu ir ginčijamo Darbo ginčų komisijos sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Aplinkybės, kokios sumos ginčijamo sprendimo pagrindu buvo sumokėtos ar išieškotos neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui, o kartu ir ieškinio reikalavimų pagrįstumui.

Teismas nustatė, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo 2013 m. vasario 8 d., baigėsi 2013 m. kovo 8 d. Ieškinys teismui pateiktas 2013 m. rugpjūčio 20 d. Terminas praleistas itin ženkliai. Ieškovė yra įmonė, kurios veiklos sritys apsiriboja teisinių paslaugų teikimu, todėl, preziumuotina, ieškovei buvo žinoma tiek pati termino trukmė, tiek ir jo praleidimo teisinės pasekmės. Be to, pati ieškovės direktorė nurodė, kad dar nesibaigus Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo terminui konsultavusis su keliais teisininkais dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo. Ieškovė kreipėsi į antstolę dėl skolos ir vykdymo išlaidų mokėjimo dalimis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes pirmos instancijos teismas atmetė ieškinyje nurodytus argumentus, kad jog savalaikį ieškinio nepateikimą galėjo sąlygoti ieškovės direktorės nepatyrimas, teisininko įmonėje nebuvimas. Taip pat atsižvelgė į tai, kad pateiktas ieškinys nesudėtingas, nereikalaujantis išskirtinių teisinių žinių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu ieškovė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti- panaikinti darbo ginčų komisijos 2013-002-08 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovei iš ieškovės priteista po 36,60 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo ieškovės atleidimo iš darbo dienos 2012-12-27 iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos 2013-02-08 (esant 5 darbo dienų savaitei, t.y. po 30 d.d.) ir po 36,60 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos 2013-02-08 iki visiško atsiskaitymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai DK 296 str. numatytą procedūrinį (procesinį) apskundimo terminą prilygino sutrumpintam ieškinio senaties terminui ir šiuo pagrindu neteisėtai termino praleidimą pripažino savarankišku pagrindu ieškiniui atmesti.

Šalies argumentai

2) Apeliantė skųsdama darbo ginčo komisijos sprendimą prašė terminą atnaujinti (pateikė motyvuotą prašymą), pirmosios instancijos teismas priimdamas ieškinį atnaujino procesinį terminą (CPK 78 str. 5 d.), todėl Kauno apylinkės teismas ieškinio senatį taikė nepagrįstai.

3) Pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl netinkamo DK 303 straipsnio taikymo.

4) DK 303 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Šią teisės normą gali taikyti tik teismas, darbuotojui pateikus prašymą. Todėl darbo ginčų komisija nepagrįstai A. B. naudai iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteisė po 36,60 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos 2013-02-08 iki visiško atsiskaitymo.

5) Nepagrįstai konstatuota, kad darbo ginčų komisijos taikyta sankcija yra proporcinga, nes atsakovei neišmokėtas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas sudarė 769,11 Lt, o sprendimo priėmimo metu jos buvo didesnės nei 7686 Lt.

6) Teismas neįvertino, jog ieškovė IĮ „(duomenys neskelbtini)” dirbo nuo 2012-10-15 iki 2012-12-27; neatsižvelgė į atleidimo pagrindą.

7) Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kad ieškovės finansinė padėtis sunki, tai žinodama atsakovė vis tek kreipėsi dėl išmokų priteisimo, sankcijų taikymo. Nors 2013-01-16 gauta 814,98 Lt subsidija, tačiau iš gautos subsidijos 459,51 Lt buvo sumokėti į VSDFV biudžetą, o likusios sumos neužteko atsiskaityti su atsakove. Teismas neįvertino, kad apeliantė atsakovei sumokėjo 824,80 Lt. Atsakovei buvo nesumokėta tik dalis darbo užmokesčio, todėl nepagrįstai priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti (t.2, b. l. 26-30).

Nurodo, kad ieškovė žinojo, kad darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimui taikomas vieno mėnesio terminas, žinojo termino praleidimo pasekmes. Ieškovė nenurodė svarbių priežasčių kodėl ji negalėjo kreiptis į teismą per septynis mėnesius nuo komisijos sprendimo priėmimo. Įmonėje dirbo teisininkai, ieškovė turi aukštąjį išsilavinimą, studijuoja teisę. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas priimdamas ieškinį atnaujino procesinį terminą. DK 296 str. nustatytas vieno mėnesio terminas yra ieškinio terminas, o ne procesinis terminas. Su atsakove neatsiskaityta ne dėl atsakovės kaltės, todėl jai priklauso vidutinis darbo užmokestis už pradelstą atsiskaityti laiką, kuris paskaičiuojamas proporcingai neišmokėtai sumai. Nors ieškovė nurodo, kad yra atsakovei yra sumokėjusi 824, 8 Lt, tačiau savo noru j pervedė tik 85 Lt. Įsipareigojimų įvykdymui ieškovei prireikė beveik metų. Gavusi subsidiją su atsakove neatsikaitė. Be to, klaidina teismą, siekia prisiteisti nepatirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl ieškinio panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą pateikimo teismui termino teisinio kvalifikavimo

Darbo kodekso (toliau – DK ) 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendras ieškinio senaties terminas darbo teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 27 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 27 straipsnio 5 dalis). DK 29 straipsnyje nustatyta, kad darbo įstatymuose nustatytiems procedūriniams ir procesiniams terminams taikomos CPK nuostatos dėl tokių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis. Tai reiškia, kad DK normose atskiriami DK 296 straipsnyje ir procesiniai (procedūriniai) terminai. Sprendžiant, kokios rūšies terminas nustatytas DK 296 straipsnyje, aptartini ieškinio senaties ir procesinių terminų teisinio reglamentavimo ypatumai ir skiriamieji požymiai.

Ieškinio senaties terminai skiriasi nuo procesinių terminų skiriasi savo paskirtimi ir sukuria skirtingus teisinius padarinius. Ieškinio senatimi ribojami visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas, tai užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, Ieškinio senaties terminai reglamentuojami įstatymo (materialiosios teisės normų) ir sukuria materialiuosius teisinius padarinius.

Procesiniai terminai reglamentuojami proceso teisės normų. Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesiniai terminai priešingai negu ieškinio senaties terminai, sukuria procesinius teisinius padarinius, t.y. sukuria procesines teises ir pareigas. Procesinių terminų paskirtis – užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bylų išnagrinėjimą. Tai reiškia, jog ieškinio senaties ir procesiniai terminai skiriasi tiek teisiniu reglamentavimu, tiek jais sukuriamais teisiniais padariniais. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, teisė kreiptis į teismą su ieškiniu ir asmens subjektinė teisė neišnyksta (CPK 1. 126 straipsnio 1 dalis), o pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t.y. procesinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Procesinius terminus, priešingai negu ieškinio senaties terminus (CK 1. 126 straipsnio 2 dalis), teismas taiko nepriklausomai nuo šalių valios.

DK 296 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis (ieškinys turi atitikti proceso teisės normų jam keliamus reikalavimus). Šioje normoje, kaip ir DK 300 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje darbuotojo teisę per vieną mėnesį kreiptis į teismą dėl nušalinimo nuo darbo ar atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, siekiant ginčų, kylančių iš darbo teisinių santykių, operatyvaus sprendimo ir šių santykių stabilumo, nustatytas trumpesnis kreipimosi į teismą terminas (DK 27 straipsnio 2 dalis). Normos turinys atskleidžia, kad darbdavys ar darbuotojas, nesutinkantis su darbo ginčą išnagrinėjusios komisijos sprendimu ir manantis, jog komisijos sprendimas pažeidžia jo teises, turi teisę per vieną mėnesį kreiptis siu ieškiniu į apylinkės teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Šioje materialiosios teisės normoje aiškiai nustatytas ne darbo bylos nagrinėjimo procesinis terminas, todėl, pateikiant teismui ieškinį pažeidus nustatytą vieno mėnesio terminą, jo priėmimui ir nagrinėjimui taikytinos CK normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (DK 27 straipsnio 5 dalis). Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, ir ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus II darbo ginčų komisija 2013 m. vasario 8 d. sprendimu iš dalies patenkino A. B. prašymą. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugpjūčio 20 d. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl dalies darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo. Akivaizdu, jog ieškovas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ žymiai praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą. Ieškovo nurodytos aplinkybės (pajamų neturėjimas, galimybės neturėjimas sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu), dėl kurių ieškovas prašė atnaujinti vieno mėnesio terminą ieškiniui paduoti, nėra svarbios, kad būtų pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti.

Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje

DK 141 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (1 dalis); darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (2 dalis); kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (3 dalis).

DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tai reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku. Jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės.

Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visą uždelsimo laiką atitiks teisės normos tikslus, tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausančių sumų, nesiekiančių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, tada DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu mokėtinos išmokos dydžio nustatymas taikant vien gramatinį šios normos aiškinimą prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei reikštų neproporcingos teisės pažeidimui sankcijos darbdaviui taikymą. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog su darbdavys su A. B. pilnai neatsiskaitė, dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojos A. B. kaltės.

Šioje byloje nustatyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ A. B. pilnai nesumokėjo darbo užmokesčio už 2012 m. gruodžio mėn., piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Bendra suma – 769, 11 Lt. Todėl Valstybinė darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus II darbo ginčų komisijos 2013 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. naudai iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nusprendė išieškoti 769, 11 Lt ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką atsiskaityti, skaičiuojant nuo ieškovės atleidimo iš darbo dienos 2012 m. gruodžio 27 d. iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos 2013 m. vasario 8 d. už kiekvieną darbo dieną, esant 5 darbo dienų savaitei, t.y. 30 dienų po 36, 60 Lt , visa priskaitytina suma – 1098 Lt, ir po 36, 60 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos 2013 m. vasario 8 d. iki visiško atsiskaitymo dienos (DK 141 straipsnio 3d.). Kolegija sprendžia, jog darbo ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė DK 141 straipsnio 3 dalies normas.

Dėl Darbo kodekso 303 straipsnio taikymo

DK 303 straipsniu nustatyta, kad tais atvejais, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos (Sprendimų darbo byloje neįvykdymo pasekmės). Ši norma skirta skatinti darbdavius laiku vykdyti prievoles darbuotojams, šiems kompensuojant už darbdavio prievolių nevykdymo laikotarpį, t.y. šiuo įstatyminiu pagrindu iš darbdavio priteistinas darbuotojui darbo užmokestis už įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo nevykdymo laikotarpį. Apimantį nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo datos iki tos datos, kai darbdavys visiškai atsiskaito su darbuotoju už priteistas pinigines lėšas.

Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė A. B. nėra pareiškusi ieškininio reikalavimo DK 303 straipsnio pagrindu.

Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje darbo ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstus sprendimus, todėl tenkinti ieškovo IĮ (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus TamašauskasKolegijos teisėjai Leonas JachimavičiusDalė Burdulienė