Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Kristinos Ulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), šiuo metu vaiko priežiūros atostogose, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2019 m. spalio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, – laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką nuo 23 val. iki 5 val. būti namuose, per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2020 m. kovo 11 d. atlikusi bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G., 2020 m. liepos mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo namuose, Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 3, dėl elgesio drausmindama kartu su ja gyvenusio V. Š. mažametį sūnų A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., mušė jį sukeldama mažamečiui fizinį skausmą, o būtent: gyvenamojo namo kieme su diržu mušė batute buvusį mažametį A. Š. suduodama keletą smūgių į mažamečio kūną ir sukeldama mažamečiui fizinį skausmą kojose, nugaroje, rankoje.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamoji kalta prisipažino pilnai ir parodė, kad 2020 m. liepos mėn. (dienos nepamena) jos namuose, adresu Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 3, kuriuose gyvena kartu su sugyventiniu V. Š., savo dukra D. E. gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnumi L. Š. gim. (duomenys neskelbtini), svečiavosi V. Š. sūnus iš pirmos santuokos A. Š. gim. (duomenys neskelbtini). Jai ir V. Š. išvykus iš namų, A. išsivedė jos dukrą D. E. į (duomenys neskelbtini) kaime esančią žaidimų aikštelę, nors D. ir A. buvo pasakyta, kad jie būtų namuose ir niekur neitų iš kiemo. Grįžę į namus (laiko nepamena, buvo pietų metas) vaikų namuose nerado. Labai išsigando, nes šalia teka Nevėžio upė. Netrukus į namus grįžo apsiverkusi ir išsigandusi D., nes suprato, kad iš namų išėjo neatsiklaususi, nors jai buvo pasakyta niekur neiti. D. pasakė, kad A. yra kaime žaidimų aikštelėje. V. automobiliu išvažiavo ieškoti A., o ji su D. nuėjo į namus. Paskui D. nuėjusi į šios kambarį ji pakeltu balso tonu šaukė ant dukros priekaištaudama jai, kodėl ji išėjo iš namų nieko nesakiusi. Buvo susijaudinusi (išsigandusi), todėl suėmė dukrą už abiejų rankų žastų, stipriai pakratė ir šaukdama liepė dukrai daugiau niekada taip nedaryti, aiškino, kad dukra ją išgąsdino. D. D. pasakė, kad suprato, ir verkdama pažadėjo taip dagiau nesielgti (sakė, kad daugiau niekada taip nebedarys). Eidama iš kambario pasiėmė V. (V. Š.) priklausantį diržą (odinį, rudos spalvos, su sagtimi), tą kurį tyrimo metu pareigūnai paėmė. Pareigūnams paimant diržą jis buvo be sagties, nes V. jį nešiojant sagtis nukrito, todėl diržą buvo išmetę į garažą. Išėjusi į kiemą, A. šokinėjo batute. Šalia jo stovėjo V. Š.. Įlipusi į batutą ji paklausė A., kodėl jis veda jos dukrą iš kelio. A. iš jos juokėsi, pradėjo spjaudyti į ją ir pasakė, kad ji tavęs nekentės, dar pavadino žiurke. Batute, dešinėje rankoje laikydama pusiau perlenktą diržą ji sudavė A. du smūgius per kairį sėdmenį. Bandė suduoti dar vieną kartą smūgį, bet nepataikė, nes A. nukrito ant batuto dugno juokėsi ir verkti pradėjo pamatęs, kad viską mato jo tėvas. Tada, A. pradėjo rėkti, verkti. Išlipusi iš batuto ji diržą numetė prie V. kojų ant žemės ir pasakė, kad jis auklėtų savo vaiką, nes ji neturi teisės. Ji parėjo į namus, o V. su A. liko kieme. Pranešus apie galutinį įtarimą paaiškino, kad kaltę pripažįsta pilnai, labai gailisi. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų, jos kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

1) Mažamečio nukentėjusiojo A. Š. atstovės pagal įstatymą R. Ž. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2020 m. liepos mėnesį iš atostogų pas savo tėvą V. Š. grįžęs jos sūnus A. Š. pasakė, kad D. G., kuri šaukdavo ant sūnaus, sakydavo, kad jam nėra tėvo namuose, dar ir smurtavo suduodama jam diržu. A. Š. jai pasakojo, kad jam būnant pas tėvą jis kartu su D. buvo išėjęs iš namo kiemo ir jiems grįžus D. G. jam ,,iš diržo“ sagties keletą kartų sudavė per kelius ir kelis kartus per nugarą. Jis po suduotų smūgių pajuto stiprų fizinį skausmą, buvo net suklupęs. Papasakodamas apie įvykį sūnus verkė, pasakojo bijodamas, nes D. G. iki šiol bijo. Jokių smurto žymių ant sūnaus ji nematė, nes sūnus apie šį įvykį papasakojo maždaug po savaitės laiko nuo sugrįžimo iš tėvo. Dėl minėto įvykio į policiją nesikreipė dėl vaiko gerovės ir dėl to, kad nenorėjo pyktis su buvusiu vyru. Visą tai išsprendė savaip, sūnaus nebeleido važiuoti pas tėvą, kai šis neturėjo atostogų, kad vaikas nepasiliktų vienas su D.;

2) Liudytojo V. Š. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad jis gyvena adresu Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., kartu su savo sugyventine D. G., jam nuosavybės teise priklausančiame name. Su D. kartu gyvena nuo 2018 metų balandžio mėnesio. Kartu su jais gyvena D. dukra D. E. gim. (duomenys neskelbtini) ir jų sūnus L. Š. gim. (duomenys neskelbtini). Jo sūnus iš pirmos santuokos A. Š. gim. (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo mama R. Ž.. 2020 liepos mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, A. Š. viešėjo jų namuose adresu Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. Buvo dienos metas, jis tuo metu dirbo lauke žemės ūkio darbus. A. Š. su D. E. nieko nesakę išėjo į parduotuvę, esančią panašiai už pusantro kilometro nuo jo namų. Namuose buvo D. G., kitų pašalinių asmenų namuose nebuvo. Abu su D. pasigedo vaikų. Jis sėdo ant dviračio ir išvažiavo į kaimą ieškoti vaikų. Netoli šalia kaimo tekančios Nevėžio upės pamatė ateinančius D. ir A. Tuo metu automobiliu prie jų privažiavo D. G., ji irgi ieškojo vaikų. D. D. įsisodino į automobilį, o jis su A. parėjo pėsčiomis. Grįžus į namus A. nuėjo į batutą, stovėjusį namo kieme. Iš namo išbėgusi D. pradėjo jam šaukti, kad jis auklėtų vaiką, matė D. rankose diržą, jis buvo perlenktas pusiau. Diržas buvo odinis, rudos spalvos. D. priėjo prie batuto. A. tuo metu sėdėjo ant batuto grindų. D. tris kartus sudavė sulenktu diržu A. į kairės pusės sėdmenį. Smūgius sudavė ne sagtimi. D. sudavė smūgius stovėdama ant žemės, ji į batutą nebuvo įlipusi. Smūgius sudavė per įlipimo į batutą tarpą. Mušdama ji priekaištavo A., kam jis išėjo iš namų ir kartu išsivedė D. Matė, kad A. labai supyko, įsižeidė, pradėjo verkti. Akivaizdžių smurto žymių ant A. kairės pusės sėdmens, ar kojos, jis nepastebėjo Pašalinių asmenų kieme nebuvo. Sudavusi smūgius D. grįžo į namus. Jis nuramino A. ir jie abu nuėjo kurti šašlykinės. Į policiją jis nesikreipė, nes po suduotų smūgių diržu akivaizdžių smurto žymių ant A. kūno nebuvo. Po to įvykio A. pas jį į svečius dar buvo atvažiavęs kokius du kartus. Panašiai apie metus laiko sūnus pas jį nesilanko. Kokios priežastys jis tiksliai nežino, bet mano, kad dėl tarpusavio konfliktų žodinių su D. G.. A. D. atžvilgiu naudoja netinkamus žodžius, tokius kaip ,,bemokslė, ubagė, šiukšlė“, dėl to kyla tarpusavio žodiniai konfliktai dėl kurių A., turbūt, nenori atvažiuoti pasisvečiuoti;

3) 2022 m. kovo 3 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo, protokolu, iš kurio matyti, kad D. G. savanoriškai pateikė odinį diržą;

4) 2022 m. gegužės 9 d. Daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad D. G. savanoriškai pateiktas diržas yra odinis, rudos spalvos, 106 cm ilgio, 4 cm pločio, be sagties, supelijęs;

5) 2022 m. kovo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 3 dviejų aukštų baltų plytų namo kieme, aptvertame tvora. Šalia gyvatvorės kairėje pusėje yra batutas; ???

6) 2022 m. vasario 4 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos R. G. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad pagrindas pardėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį buvo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40402-21 įtariamojo V. Š. gim. (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 24 d. apklausoje nurodytos aplinkybės, kad 2020 m. liepos mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, adresu Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 3, jo sugyventinė D. G., gim. (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;

7) 2021 m. gruodžio 22 d. VVTAĮT prie LR SADM Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu 10 T SD-5551, iš kurio matyti, kad VVTAĮT prie LR SADM Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės išklausytas nukentėjusysis mažametis A. Š. (Vaiko nuomonės išklausymo aktas) paaiškino, kad ,,ankščiau atostogas dažnai praleisdavau pas tėtį Panevėžio rajone. Jis gyveno vienas, man patiko leisti laiką su juo. Po kiek laiko pas tėtį atsikėlė gyventi jo draugė D. su dukterimi D. Mergaitė metais jaunesnė už mane. Po kas kelinto apsilankymo aš pradėjau D. nepatikti. Ji darėsi grubi, piktai su manimi kalbėjo, grasino nudeginti veidą su lygintuvu Vėliau jau ir pakėlė ranką prieš mane, trenkė su diržo metaline sagtimi per ranką, per nugarą, koja spyrė į mano koją, kad negalėčiau pabėgti. Man skaudėjo, verkiau. Tėtis matė, kaip mane D. mušė <...>“.

Minėti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamoji D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, t. y. 2020 m. liepos mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo namuose, Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 3, dėl elgesio drausmindama kartu su ja gyvenusio V. Š. mažametį sūnų A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mušė jį sukeldama mažamečiui fizinį skausmą, o būtent: gyvenamojo namo kieme su diržu mušė batute buvusį mažametį A. Š. suduodama keletą smūgių į mažamečio kūną ir sukeldama mažamečiui fizinį skausmą kojose, nugaroje, rankoje. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir įrodyta aptartais įrodymais.

Kaltinamoji sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės pasiūlyta bausme bei jos dydžiu.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Įvertintinas padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kilę padariniai. Kaltinamosios D. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios D. G. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste. Teismas, skiriant bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, tyčinis. Kaltinamoji anksčiau teista, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebausta, priklausomybės ligų kabinete, įskaitoje pas psichiatrą – neįrašyta, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), šiuo metu vaiko priežiūros atostogose.

Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajai gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kuri savo dydžiu ligi baudos minimumui. Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamoji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, jai paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinama vienu trečdaliu. Įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų apie kaltinamosios turtinę padėtį, gaunamas pajamas, paskirtos baudos mokėjimas nustatytinas 15 mėnesių terminui.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išsprendžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. paskirti sumažintą bausmę – 33 MGL (1650 Eur) dydžio baudą.

Paskirtą baudą sumokėti per 15 (penkiolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui: LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti – odinį diržą, saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje (2020-05-10 Kvitas B Nr. 0010016), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti D. G., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.