- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- 1-206-817/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00978-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- M. V.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „A.“ virėju, gyvenamosios ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslą vidurinėje mokykloje ir uždrausta lankytis Vilniaus „Ąžuolyno“ vidurinėje mokykloje;
2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nuosprendis panaikintas dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą;
3) Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir jam paskirta subendrinta 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir jam paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymųsi arba mokymusi bei uždrausti lankytis lošimų namuose ir lažybų punktuose;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 MGL (1129,8 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 20 MGL (753,20 eurų) bauda. Jis taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei gydytis nuo narkomanijos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir gydytis nuo narkomanijos. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. 21.30 val. iki 2017 m. rugsėjo 9 d. 16.14 val., ir nuo 2017-09-28 17.00 val. iki 2017-09-29 13.31 val., t. y. dvi dienas, kas atitinka 4 laisvės apribojimo dienas;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant jam visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas. Jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminas sutrumpintas vienu trečdaliu – trimis mėnesiais ir jam paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant jam visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas. Ši paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis jas apimant ir jam paskirta galutinė subendrinta 753,20 Eur dydžio bauda ir 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, gydytis nuo narkomanijos, uždraudžiant jam visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas. Į bausmę įskaitytas jo laikinai sulaikytam išbūtas laikas – viena para, kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu įskaitytas jam laikinai sulaikytam išbūtas laikas bei jo atlikta bausmės dalis,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. V., veikdamas bendrininkų grupe kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpą ir sugadino svetimą turtą, o būtent: jis 2019-01-07, apie 00.40 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pastarajam būnant šalia ir saugant, atsuktuvu išlaužė UAB „Ž.“ priklausančios kavinės „L.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), durų stiklo paketą, tuo padarant UAB „Ž.“ 300 Eur turtinę žalą, ir įsibrovus į patalpos vidų iš jos pagrobė UAB „Ž.“ priklausantį turtą – 200 Eur vertės metalinį seifą su viduje buvusiais 2000 Eur grynųjų pinigų, šiais veiksmais UAB „Ž.“ buvo padaryta 2200 Eur turtinė žala dėl pagrobto turto ir 300 Eur turtinė žala dėl sugadinto turto.
Kaltinamasis M. V. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino ir parodė, kad jis nebuvo su V. J., jis jo nepažįsta, tą dieną jis buvo pas draugą M. M., kuris nebuvo apklaustas. Patvirtino, kad kaltinime nurodytoje kavinėje, kuri yra (duomenys neskelbtini), jis anksčiau yra dirbęs. Jis pažįsta S. J.-S., kuri yra „Ž.“ direktorė. Nurodė, kad jis dirbo su S. J.-S., jų santykiai geri, jis buvo jai minėjęs, jog jis išeis iš darbo, tačiau ji jam siūlė pasilikti. Kaltinamasis nurodė, kad jis dirbo „Ž.“ (duomenys neskelbtini) . Virtuvė ten nebuvo atskirta nuo salės, jis dirbo šalia baro, todėl matydavo ir salę, ir barą. Stalas stovėjo, jis buvo kaip pertvara prie baro. Patvirtino, kad jis su kolegomis gerai sutardavo. Nurodė, kad jis neuždarinėdavo kavinės durų, todėl nežino, ar ten buvo signalizacija, tačiau buvo vaizdo stebėjimo kameros. Kaltinamasis nurodė, kad jis nieko nežinojo apie seifą. Parodė, kad jis išėjo iš darbo UAB „Ž.“ kažkur prieš dvejus metus. Nurodė, kad jis ten 2018 m. sausio mėn. jau nebedirbo. Nurodė, kad jis anksčiau teistas už vagystes, taip pat ir už įsibrovimą į patalpas. Teismui pagarsinus V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis nurodė, kad V. J. ne apie jį kalbėjo šiuose savo parodymuose.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas D. S. teismo posėdžio metu parodė, jog jis kaltinamojo M. V. nepažįsta ir nurodė, kad jis yra apsaugos vadovas, dirba (duomenys neskelbtini). Jis 2019 m. sausio 6-7 dienomis dirbo stebėjimo poste, tačiau jis kartais dirba ir ekipaže (patruliuodamas savo teritorijoje). Nurodė, jog tuo metu buvo apie 00.00 val., jis, stebėdamas per vaizdo kameras, pamatė, jog eina du piliečiai, kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs, kadangi jie svirduliavo. Jis pastebėjo, kad šie piliečiai priėjo prie kavinės, vienas iš jų priėjo labai arti prie kavinės durų ir atrodė, jog jis darytų gamtinius reikalus. Piliečiai stovėjo prie tų durų apie minutę, o vėliau jie dingo. Liudytojas nurodė, kad nuo jų pulto išėjimo į lauką iki tos kavinės yra 5-10 metrų. Liudytojas skubiai nusileido į apačią tikslu sudrausminti jaunuolius dėl netinkamo elgesio. Kai liudytojas išėjo į lauką, jis pamatė jaunuolius kavinės viduje, nors kavinė tuo metu nedirbo, visur buvo tamsu. Priėjus prie kavinės durų, jos durys buvo pravertos apie 30-50 cm. Abu jaunuoliai pamatė jį (liudytoją). Jis neįsidėmėjo vaikinų veidų, be to, vienas vaikinas buvo su kepure. Abu jaunuoliai buvo smulkaus kūno sudėjimo, iki (duomenys neskelbtini) metų. Tuomet abu vaikinai išbėgo iš kavinės, liudytojas dar bandė juos sulaikyti, tačiau buvo žiema, slidu. Jaunuoliai pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini). Netoli (duomenys neskelbtini) patruliavo jų kitas ekipažas, kurio atstovas L. S.. Vienas jaunuolis nubėgo link (duomenys neskelbtini) „D.“ galerijos, o kitas jaunuolis nubėgo link (duomenys neskelbtini). Kadangi liudytojas vienas negalėjo apsispręsti, kurį reikia gaudyti, tai jis informavo savo kolegą, kad pro jį kaip tik prabėgo vienas jaunuolis. Vienas, kuris rankoje turėjo panašų daiktą į dėžę, nubėgo link „D.“, o kitas, kuris buvo tuščiomis rankomis, nubėgo link (duomenys neskelbtini). Liudytojas, įsėdęs į savo tarnybinį automobilį, iš karto informavo savo stebėjimo postą, kad jam reikalinga pagalba. Tuomet jis su kolega L. S. automobiliais pradėjo persekioti tą patį asmenį, kurio, jo nuomone, posėdžio salėje nėra. Kolega informavo, kad asmuo įėjo į privačios teritorijos pastatą. Liudytojas apvažiavo automobiliu aplink teritoriją, tačiau asmens nerado. Tuomet liudytojas pamatė, kaip L. S. tarnybinis automobilis stovi (duomenys neskelbtini) ir jis persekioja tarp automobilių asmenį, kuris galimai padarė šitą nusikalstamą veiką, ir kartu jis su kolega tą asmenį sulaikė. Asmens atžvilgiu buvo panaudoti antrankiai, iškviesti pareigūnai, atvykus pareigūnams, asmuo buvo perduotas jiems. Liudytojas taip pat nurodė, kad atpažinimas vyko pagal nuotrauką. Tuo metu liudytojas atpažino asmenį pagal nuotrauką. Nurodė, kad asmuo, kurio matė veidą, buvo 3-5 metrų atstumu, tačiau, jo manymu, jis matė ir kito asmens veidą. Pažymėjo, kad jis atpažinimo metu buvo tikras dėl vieno asmens, o dėl antro – abejotinai, tačiau jis vis tiek parodė savo nuomonę. Pažymėjo, kad darbe dažnai pasitaiko tokių atvejų, jog reikia vytis asmenis. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus vykdant asmens atpažinimą pagal nuotrauką (b. l. 85-86), jis juos patvirtino.
Liudytojas L. S. teismo posėdžio metu parodė, jog jis kaltinamojo M. V. nepažįsta ir nurodė, kad jis negali atsakyti, ar asmuo, esantis posėdžio salėje, yra tas pats asmuo, kuris buvo įvykio metu. liudytojas nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) grupė. Tuo metu jis stovėjo su automobiliu (duomenys neskelbtini). Buvo naktis, liudytojas išgirdo žingsnius, pasisuko ir pamatė, kaip labai greitai prabėgo žmogus. Tuo metu jam paskambino iš (duomenys neskelbtini) stebėjimo pulto ir pasakė, kad link jo bėga žmogus, kuris įvykdė įsilaužimą. Tuomet liudytojas užsivedė variklį ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tuo metu jam paskambino kolega ir privažiavo iš (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, ar tiksliai šį asmenį jie užspaudė į kampą, tačiau kol jie išlipo iš automobilio, jis pabėgo link (duomenys neskelbtini). Kolega nuvažiavo aplinkui (duomenys neskelbtini), o liudytojas pamatė, kaip asmuo pasislėpė už pušelės. Liudytojas sustojo, tada asmuo pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) aplink namą, po to žmogus pavargo, liudytojas jam pasakė „pasiduok“, asmuo pasidavė. Tuomet jis surinko 112 ir iškvietė policiją, tada privažiavo jo kolega, asmuo buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini). Šį asmenį liudytojas su kolega nuvedė prie minėto adreso ir jis buvo perduotas policijai. Nurodė, kad tas asmuo, kuris buvo jų sulaikytas, rankose nieko neturėjo. Nurodė, kad jis dalyvavo atpažinime pagal nuotrauką. Ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo atpažinimas pagal nuotrauką, jis buvo tikras savo parodymais. Pažymėjo, kad tokie atvejai, kai reikia gaudyti asmenis, nėra dažni. Teismui pagarsinus liudytojo atpažinimo pagal nuotrauką protokolą (b. l. 88-89), liudytojas negalėjo tiksliai pasakyti, ar tai tas asmuo, kuris prabėgo pro liudytoją.
Liudytojas G. J. teismo posėdžio metu parodė, jog jis pažįsta kaltinamąjį M. V., jis su juo susipažino, kai jis dirbo „L.“ namuose. Liudytojas šioje įmonėje buvo įmonės bendraturtis. Nurodė, kad konfliktinių situacijų nebuvo su M. V.. Liudytojas pažįsta S. J.-S., nes verslas buvo kartu. S. J.-S. įmonės „Ž.“ akcininkė. Liudytojas šiuo metu pardavęs akcijas, pardavė 2019 m. pradžioje. Liudytojas nurodė, kad jis žino iš S. J.-S., kad įvyko incidentas, buvo lyg ir pavogtas seifas, buvo iškviesta apsauga. Buvo du asmenys, kurie vogė, vieną iš jų sulaikė, o kito – nesulaikė. Jis tai žino tik iš S. J.-S. pasakojimų. Liudytojas nurodė, kad jis dirbo „Ž.“ laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2019 m. sausio 2 d. Tuo metu, kai liudytojas dirbo, jis užsiminėjo (duomenys neskelbtini), turėjo samdomą per įmonę buhalterę. Buvo kasdienis darbas, bendravimas su klientais, personalo valdymas, naujų žmonių paieška. Nurodė, kad seifas buvo kavinės viduje. Seifas buvo bare, po kasos aparatu spintelėje, į vidinę pusę. Seifas buvo padėtas nuo durų gal 6 metrų atstumu. Iš pradžių seifas nebuvo pritvirtintas, o vėliau jis nežino, ar buvo pritvirtintas. Seifas buvo metalinė dėžutė iki 10 kg, kuri buvo užrakinama. Pinigus kiekvieną vakarą suskaičiuodavo, kai baigdavosi darbas, žmogus, kuris uždarydavo kasą. 200 Eur būdavo paliekama kasoje, o visa kita suma būdavo padedama į seifą, o iš seifo į banką. Raktas buvo laikomas ten, iš kur niekas nepaimdavo. Nurodė, kad darbuotojams matydavosi seifas, nes baras buvo atviras, o nuo baro matydavosi virtuvė. Šaltuoju metu savaitgaliais dienos apyvarta buvo apie 1500-2000 Eur, darbo dienomis iki 1000 Eur. nurodė, kad buvo įrengta vaizdo kamera, kuri buvo nukreipta į kasą, įrašai saugodavosi internete „D.“. Jis nežino, ar tuo metu veikė kamera. Signalizacijos nebuvo patalpoje. Darbuotojai žinojo, kad nėra signalizacijos. Liudytojas nurodė, kad jis nežino, ar kaltinamasis turėjo raktą nuo „L.“ namų. Netrukus po įvykio nebuvo toje kavinėje. Buvo padaryta 2000 Eur žala.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. V. parodė, kad dėl įtarimo jis neprisipažįsta. Įvykyje, nurodytame įtarime, jis nedalyvavo, nieko tokio nebuvo. Asmens, vardu V. J., jis nepažįsta, neturi iš viso pažįstamų tokiu vardu. Įvykio dieną (naktį) jis buvo pas savo draugą M., (duomenys neskelbtini). Naktį niekur išėjęs nebuvo. Yra dirbęs „L.“, (duomenys neskelbtini), praeitais metais, dirbo ten apie pusę metų, dirbo (duomenys neskelbtini), bet išėjo iš ten, nes jam pasiūlė kitą darbą (b. l. 95).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis M. V. parodė, kad papildant ankstesnį apklausos protokolą, nurodė, jog 2019-01-07 vagystėje iš kavinės „L.“ jis nedalyvavo. Yra dirbęs minėtoje kavinėje apie pusę metų virėju. Tos kavinės patalpos nedidelės, dirbo virtuvėje, prie kasos aparato dirbti neteko, kasos aparatas buvo maždaug 3 metrų atstumu nuo jo darbo vietos. Kur yra seifas, kuriame buvo saugojami kavinės pinigai, jis nežino, jo nematė. Nepamena, ar buvo atėjęs į minėtą kavinę po to, kai išėjo iš jos darbo. Jokio seifo iš minėtos kavinės jis nevogė, tikrai nebuvo ten įsibrovęs (b. l. 96).
Ikiteisminio tyrimo metu įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą apklaustas kaltinamasis M. V. parodė, kad dėl įtarimo jis neprisipažįsta. Įvykio nurodyto įtarime nebuvo, tokiame nedalyvavo. Prašo vadovautis anksčiau duotais parodymais, nieko papildyti neturi ir nenori (b. l. 111).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis V. J. parodė, kad jis dėl įtarimo prisipažįsta iš dalies. Parodė, kad 2019-01-06, apie 23.30 val., jis išėjo iš kazino, esančio (duomenys neskelbtini). Buvo vienas, neblaivus. Netoliese kiemuose sutiko savo pažįstamą, vardu M.. Jo pavardės nežino, jie pažįstami apie 3 metus, jam apie (duomenys neskelbtini) metai, tiksliai nežino, kur jis gyvena. Jie pasikalbėjo ir M. jam pasakė, kad turi kažkokį reikalą bei pasiūlė eiti kartu. Jis sutiko, nes nieko blogo nepagalvojo. Jie nuėjo iki (duomenys neskelbtini), M. pasakė, kad jie eina iki kažkokios kavinės. Jis (V. J.) tuo metu buvo nemažai išgėręs, todėl jam nekilo jokių klausimų. Kiek pamena, M. pasakė, kad tai bus „M.“. Priėję prie kažkokio pastato, M. pradėjo atsuktuvu laužti plastikines duris. Jis tuo metu stovėjo šalia, pradėjo jam sakyti „Ką tu darai?“, bet M. nereagavo. M. išlaužė duris, jos atsidarė į vidų, M. užėjo į vidų, jis taip pat užėjo, bet stovėjo prie pat durų. Užėjo į vidų, nes pagalvojo, kad lauke jį gali pamatyti apsaugos darbuotojai. Duris jis privėrė. Šviesos jie neuždegė, signalizacija nesuveikė. M. nuėjo į patalpos vidų, viduje degė švieslentė prie baro, todėl patalpoje nebuvo visiškai tamsu. M. kaip žinodamas nuėjo tikslingai į patalpos vidų, ką M. ten darė, jis nematė ir maždaug po 1 minutės M. grįžo rankose laikydamas metalinę dėžutę – tamsios spalvos, kvadrato formos. Jis įtarė, kad tai yra kažkoks seifas. M. staigiai atidaręs duris išėjo iš patalpos, jis ėjo M. iš paskos. Tuomet lauke M., atsisukęs į dešinę, pamatė, kad bėga apsauginis ir nubėgo į kairę pusę, laikydamas seifą. Jis taip pat bėgo M. iš paskos, bet bėgant jie išsiskirstė į skirtingas puses. Kur nubėgo M., jis nežino. Jį (V. J.) pagavo apsaugos darbuotojai netoli „N.“ degalinės. Dėl įvykio jis gailisi, suprato, kad M. daro nusikalstamą veiką, negali paaiškinti, kodėl jo nesustabdė. Jokios naudos ji iš to neturėjo, jie nesitarė dėl to (b. l. 79).
Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARAA 0129 duomenys patvirtina, kad V. J. 2019 m. sausio 7 d., apie 01.53 val., buvo nustatytas 0,69 promilės girtumas (b. l. 71).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad V. J. atpažinimo iš nuotraukų metu neatpažino nei vieno asmens (nuotraukoje Nr. 2 yra M. V.) (b. l. 83-84).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis V. J. parodė, kad jis prisipažįsta iš dalies. Prašo vadovautis jo anksčiau duotais parodymais, nieko papildyti neturi. Tik nori pasakyti, kad tas vaikinas, su kuriuo 2019-01-07 įsibrovė į patalpas, (duomenys neskelbtini), buvo vardu M., galimai M., jo pavardės nežino. Kiek pinigų buvo seife, jis nežino, nes po įvykio to vaikino nematė, vaikinas pasiėmė seifą ir pabėgo. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 108).
Asmens duomenų išraše nurodyta, kad V. J. mirė 2019-09-16 (b. l. 144).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės 2019-09-20 nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje įtariamojo V. J. atžvilgiu nutrauktas, pastarajam mirus (BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (b. l. 145).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. T. 2019-01-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. sausio 7 d., dirbdamas kartus su vyr. patruliu V. K., apie 00.55 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojas gaudo vagį, kuris bandė įsilaužti į objektą. Atvykus minėtu adresu, vietoje jau buvo V1923 ekipažas, iš kurio perėmė sulaikytą asmenį, kaip vėliau paaiškėjo – V. J., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris su dar vienu asmeniu buvo patekęs į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) „L.“, išlaužus duris, ar kas nors pavogta iš minėtų patalpų – neaišku (b. l. 11).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad jis dirba „G.“ apsaugos tarnyboje, objektų vadovo pareigose. Nuo 2019-01-06 07.00 val. iki 2019-01-07 07.00 val. jis dirbo (duomenys neskelbtini), „O.“ apsaugos poste. 2019-01-07, apie 00.35 val., per vaizdo stebėjimo kameras jis pastebėjo du vaikinus, kurie vaikščiojo po „O.“ teritoriją. Kadangi tokiu laiku jokios parduotuvės ir kavinės „O.“ nedirba ir žmonių nėra, vaikinai jam sukėlė įtarimą. Vienas iš vaikinų buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, apsirengęs tamsios spalvos striukę su gobtuvu, kurį buvo užsidėjęs ant galvos, ir šviesios spalvos sportinėmis kelnėmis. Kitas vaikinas – apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 165 cm ūgio, kaip buvo apsirengęs, neprisimena. Vaikinai buvo nuėję prie „Š.“, esančio pastato, nuėjo palei pastatą iki pastato kampo, vėliau grįžinėjo atgal. Nuėję iki kavinės „L.“, abu vaikinai sustojo. Vienas iš vaikinų, kurio aprangos neprisimena, buvo pasislėpęs už pastato kampo, prie kavinės durų, o kitas – su tamsia striuke ir šviesios spalvos sportinėmis kelnėmis – stovėjo prie kavinės įėjimo durų. Kadangi vaikinų eisena atrodė kaip neblaivių asmenų, jis pagalvojo, kad vaikinai sustoję šlapinasi. 2019-01-07, apie 00.45 val., stebėdamas vaikinus, jis pastebėjo, kaip vaikinas, kuris stovėjo prie kavinės „L.“, įėjo į kavinės vidų, po ko jis (D. S.) iš karto nuėjo iš apsaugos posto prie kavinės tam, kad patikrintų. Nusileidęs į apačią, artėdamas prie kavinės įėjimo durų, jis pastebėjo, kaip iš kavinės „L.“ išbėgo tie patys du vaikinai, iš kurių vienas nubėgo link (duomenys neskelbtini), kitas link (duomenys neskelbtini) pagrindinės gatvės. Jis iš karto apie įvykį pranešė apsaugos poste esančiam darbuotojui, pranešdamas, kad įvykdyta vagystė, o pats nusivijo vaikiną, kuris buvo su tamsia striuke ir kuris nubėgo lik (duomenys neskelbtini) gatvės. Vaikiną gaudyti padėjo kitas jų apsaugos darbuotojas L. S.. Kartu su L. S. vaikiną jie pagavo prie (duomenys neskelbtini). Kadangi vaikinas, kurį pagavo, priešinosi, jie uždėjo jam antrankius, o vėliau perdavė policijos pareigūnams. Sulaikyto vaikino netikrino. Perdavus sulaikytą asmenį, jis kartu su L. S. grįžo prie kavinės „L.“, kur pastebėjo, kad yra atidarytos kavinės plastikinės durys su stiklo paketu. Supratęs, kad kavinė galimai yra apvogta, į vidų nėjo ir vietoje laukė policijos pareigūnų (b. l. 60-61).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad D. S. atpažino M. V. (nuotrauka Nr. 1) kaip asmenį, kuris 2019-01-07, apie 00.50 val., įsibrovė į patalpas (duomenys neskelbtini), „M.“, ir pabėgo, sulaikytas nebuvo. Tas vaikinas pabėgo nešdamas kažką rankose, galimai seifą. Vaikiną jis atpažino iš veido bruožų, jis matė tą vaikiną išeinantį iš patalpų maždaug 4 metrų atstumu, vaikinas į jį atsisuko ir pradėjo bėgti (b. l. 85-87).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. S. parodė, kad jis dirba „G.“ apsaugos tarnyboje, vyresniojo apsaugos darbuotojo pareigose. Nuo 2019-01-06 07.00 val. iki 2019-01-07 07.00 val. jis dirbo (duomenys neskelbtini) . 2019-01-07, apie 00.45 val., būdamas automobilyje tarp (duomenys neskelbtini), išgirdo kaip iš „O.“ kažkas atbėga, po ko pamatė iš „O.“ link (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios degalinės „N.“ bėgantį vaikiną, kuris buvo apsirengęs tamsios spalvos striukę su gobtuvu ir šviesios spalvos sportines kelnes. 2019-01-07, apie 00.47 val., radijo ryšio priemonės kanalu jis išgirdo, kad jų apsaugos darbuotojui reikalinga pagalba (duomenys neskelbtini), prie „Š.“ pastato. Privažiuojant prie „Š.“ pastato, radijo ryšio priemonės kanalu jis išgirdo papildomą informaciją, kad vaikinas, kuris įtariamas vagyste, šalinasi link „N.“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis apsisuko su tarnybiniu automobiliu ir nuvažiavo link „N.“ degalinės, kur pamatė einantį tą patį vaikiną, kuris prieš tai bėgo iš „O.“ link degalinės prieš jam gaunant iškvietimą. Jis privažiavo arčiau to vaikino, po ko pamatė iš kitos pusės atvažiuojantį kitą jų apsaugos tarnybos automobilį. Vaikinas, pamatęs juos, perbėgo gatvę ir nubėgo link (duomenys neskelbtini). Kadangi jiems buvo reikalinga pagalba, jis iškvietė policijos pareigūnus ir pranešė, kad vaikinas, kuris įtariamas vagyste, šalinasi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės. Vaikinas, išgirdęs, kad jis pranešė policijai, nubėgo link (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kieme vaikiną sulaikė. Kadangi vaikinas nevykdė jo reikalavimų ir muistėsi, kartu su į pagalbą atvykusiu D. S. vaikinui uždėjo antrankius, po ko perdavė policijos pareigūnams. Perdavus vaikiną policijos pareigūnams, kartu su D. S. nuvažiavo į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kur pastebėjo, kad yra atidarytos kavinės „L.“ durys (b. l. 65-66).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad L. S. atpažino M. V. (nuotrauka Nr. 4) kaip panašų vaikiną, kuris 2019-01-07 įvykio metu, kai buvo įsibrauta į patalpas (duomenys neskelbtini), „M.“, pabėgo, sulaikytas nebuvo. Jam sėdint tarnybiniame automobilyje, tas vaikinas maždaug 2 metrų atstumu pro jį prabėgo (b. l. 88-90).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. J.-S. parodė, kad ji yra UAB „Ž.“ direktorė. UAB „Ž.“ priklauso kavinė „L.“, kuri yra (duomenys neskelbtini). 2019-01-07, apie 01.30 val., į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino „G.“ apsaugos tarnybos darbuotojas, kuris ją informavo apie tai, kad buvo patekta į UAB „Ž.“ priklausančią kavinę „L.“, iš kavinės galimai kažkas pavogta, yra sulaikytas vienas įtariamasis, todėl ji privalo atvykti. Atvykusi į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), prie kavinės „L.“, ji pastebėjo, kad apgadinus ir atidarius plastikines duris su stiklo paketu, buvo patekta į kavinės vidų. Ji pastebėjo apgadinimus ant plastikinių durų rėmo ir varčios, mano, kad dėl to UAB „Ž.“ padaryta apie 200 Eur turtinė žala. Kartu su policijos pareigūnais užėjusi į kavinės vidų ir apžiūrėjusi patalpas, ji pastebėjo, kad nėra metalinio seifo, apie 200 Eur vertės, kuris buvo prie kasos, apačioje. Seifas buvo metalinis, tamsios spalvos, rakinamas raktu, apie 40 cm dydžio, kvadrato formos. Šiuo metu pas ją liko raktas nuo seifo durelių. Seifo viduje buvo apie 50 Eur monetomis. Bendrai dėl šio įvykio UAB „Ž.“ padaryta apie 450 Eur turtinė žala. Kavinėje prie kasos yra prie sienos pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera, tačiau kamera nefilmuoja, nes nėra pajungta. Apžiūrėjusi kavinės patalpas, ji nepastebėjo, kad iš kavinės, išskyrus seifą su pinigais, dar kas nors būtų pavogta. Kas galėjo įvykdyti vagystę, ji nežino ir nieko neįtaria. „L.“ esantis turtas nėra draustas. Kavinės durys rakinamos raktu, apsauginė signalizacija neįrengta (b. l. 22-23).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja S. J.-S. parodė, kad iki sausio 1 d. UAB „Ž.“ buvo 2 direktoriai, t. y. ji ir G. J.. Jie abudu turėjo priėjimą prie seifo, turėjo raktus bei atitinkamai įėjimo į patalpas raktus. Įvykio dieną ji nebuvo atvykusi į kavinę, galvojo, kad ten buvo atvykęs ir pinigus inkasavo G. J., bet, kaip paaiškėjo vėliau, jis atvykęs nebuvo. Iki tol kiekvienos dienos pabaigoje ji arba G. inkasavę dėdavo pinigus į seifą, kuris buvo kavinės patalpose po kasa. Sumos būdavo užfiksuotos kasos knygoje, kuri yra kavinės patalpose. Po įvykio, kurio metu buvo įsibrauta į kavinės patalpas ir pavogtas seifas su pinigais, jie su G. po kelių dienų pasikalbėjo ir išsiaiškino, kad pagrobtame seife buvo apie 2000 Eur. Šiai dienai minėtos įmonės direktore yra tik ji, todėl ji ir reikš civilinį ieškinį. Taip pat nori patikslinti, kad įvykio metu įsibraunant į patalpas buvo sugadinta vitrininio lango stakta, ji yra išlaužta. Langas šiuo metu nefunkcionuoja, jis neatsidaro. Į patalpas galima įeiti pro pagrindines duris. Lango sugadinimus įvertina 300 Eur. Bet šiai dienai jokių remonto kvitų neturi, į meistrus nesikreipė, langą remontuos pavasarį. Seifą įvertina 200 Eur, bet pirkimo kvito neturi. Taip pat nori pareikšti ieškinį dėl patirtos moralinės žalos 500 Eur dėl patirto streso bei nesklandumų po įvykio (b. l. 26).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji S. J.-S. parodė, kad ji patirtą moralinę žalą įvertina 500 Eur suma. Tai yra jos išgyvenimai po įvykio. Ji patyrė stresą, kai jai naktį po įvykio paskambino iš policijos, reikėjo naktį važiuoti į įvykio vietą, reikėjo galvoti su kuo palikti jos nepilnamečius vaikus. Vaikai taip pat išsigando, kai jai teko naktį išvažiuoti. Reikėjo operatyviai spręsti klausimą dėl kavinės lango remonto. Po įvykio ji jautėsi nesaugiai (b. l. 27).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. J. parodė, kad nuo 2016-06-27 iki 2019-01-02 jis dirbo UAB „Ž.“ kavinėje „L.“, adresu (duomenys neskelbtini). Jis buvo minėtos įmonės akcininku ir dirbo pagal darbo sutartį komercijos direktoriumi. Jo darbo pobūdis buvo rūpintis marketingu, komerciniais klausimais, kartais tekdavo aptarnauti klientus, turėjo priėjimą prie kasos aparato. S. J. buvo ir iki šiol yra minėtos įmonės direktorė. Kiek pamena, savaitgaliais vienos dienos apyvarta buvo apie 1500 Eur, darbo dienomis – apie 800 Eur. Kiekvienos dienos pabaigoje pinigai iš kasos aparato buvo išimami, buvo tik paliekamas kasos likutis – apie 200 Eur, nesvarbu ar popierinėmis kupiūromis, ar monetomis. Pinigai iš kasos aparato buvo dedami į metalinį seifą, kuris būdavo padėtas po kasa spintelės viduje, kur jis yra, žinojo visi įmonės darbuotojai, tame tarpe ir virėjai. Lankytojai jo negalėjo matyti. Kavinės darbo laikas darbo dienomis yra 11-22 val., penktadienį – šeštadienį 11-23 val., sekmadienis 12-21 val. Dienos pabaigoje pinigus į seifą padėdavo jis, S., administratorė G. S.. Jis būdavo kavinėje praktiškai kiekvieną dieną, taip pat ir savaitgaliais, bet ne visais. Jis nepamena, ar buvo kavinėje 2019-01-06, nes keisdavosi su S.. Nors jis teisiškai tuo metu jau nedirbo minėtoje įmonėje, bet dar buvo su S. susitaręs, kad maždaug iki sausio vidurio jis perdavinės jai informaciją, susijusią su jo darbu, jai padės. Kokia suma buvo palikta 2019-01-06 minėtos įmonės seife, jis nežino. Bet atsižvelgiant į tai, kad 2019-01-06 buvo sekmadienis, ten galėjo būti apie 3000 Eur už visą savaitgalį. Pinigus dažniausiai inkasuodavo pirmadieniais ir vieną kitą kartą savaitės bėgyje, tikslus inkasavimų skaičius nebuvo nustatytas. Apie tai, kad naktį iš 2019-01-06 iki 2019-01-07 buvo įsibrauta į minėtą kavinę ir pavogtas seifas su pinigais, jis sužinojo iš S.. Žala jam nepadaryta (b. l. 51).
Įvykio registracijos kortelėje užfiksuota, kad apsaugos darbuotojas gaudo vagį, kuris bandė įsilaužti į objektą (b. l. 10).
UAB „Ž.“ 2019-01-07 pareiškime nurodyta, kad 2019-01-07, apie 00.50 val., buvo patekta į UAB „Ž.“ priklausančią kavinę „L.“. Buvo apgadintos durys su stiklo paketu, kurių vertė apie 200 Eur, pavogtas metalinis seifas, kurio vertė apie 200 Eur, kuriame buvo apie 50 Eur monetomis. UAB „Ž.“ padaryta apie 450 Eur turtinė žala (b. l. 12).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2019 m. sausio 7 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, apžiūros objektas yra kavinė „L.“ (priklausanti UAB „Ž.“), esanti adresu (duomenys neskelbtini). Pagrindinės įėjimo į kavinę durys yra be pažeidimų, užraktas taip pat be matomų pažeidimų. Tačiau stiklinės durys, esančios iš kairės pusės (įėjimo durų atžvilgiu), yra iš dalies atviros, o ant jų staktos ir varčios matomi apgadinimai, padaryti laužimo įrankiu, taip pat apgadinta – pradurta šių durų staktos tarpinė (guma). Įėjus į vidų pro stiklines duris patenkama į kavinės salę, kurioje stovi šešiolika stalų su kėdėmis, o gale yra baras, už kurio galima patekti iš dešinės pusės. Už baro kavinės viduje yra vaizdo stebėjimo kamera, tačiau ji yra atjungta, neveikianti. Bare yra prekystalis, ant kurio yra padėtos svarstyklės, kasos aparatas. Apačioje po prekystaliu yra trys lentynos: trečioje nuo viršaus yra padėtas stalčius, kuris yra užrakintas, antroje – balta dėžutė bei elektros ilgintuvas su įvairių prietaisų prijungtais kištukais, o pirmojoje – sąsiuvinis, pieštukai ir kiti daiktai. Apdorojus šias lentynas daktiloskopiniais milteliais, pėdsakų neaptikta. Kavinės grindys yra nešvarios, jos plaunamos tik prieš atidarymą rytais. Mikroobjektų tyrimui nuo kavinės stiklinių durų varčios buvo paimtas dažų nuoskutos, kurios supakuotos į voką Nr. 1, ant kurio užrašyti paaiškinimai. Daugiau pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nėra. Ant pastato, kuriame įsikūrusi kavinė, yra matomos trys vaizdo stebėjimo kameros. Kavinėje ant grindų, ties anksčiau aprašytomis lentynomis, guli keletas A4 formos lapų su spausdintais piešiniais. Signalizacija įrengta, tačiau šiuo metu neveikianti, nėra sutarties. Įvykio vieta užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 13-18).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašai:
1) vaizdo įrašas „IP Camera 4_7.12_7.12_20190107003959-20190107004603-158292“, laikas 00.40.00. Vaizdo įraše matoma aikštelė, jos viduryje iškaba „O.“. Aplink aikštelę matomos išsidėsčiusios parduotuvės. 00.41.40 prie pastato su užrašu „L.“ ateina du vaikinai, apsirengę tamsios spalvos striukėmis, ant galvų gobtuvai, abudu šviesiomis kelnėmis. Abudu stovi. Tuomet vienas iš jų pasislepia už sienos. Matomas vaikinas išima kažką iš kišenės ir paduoda kitam, kurio matosi tik ranka. To vaikino, kuris pasirodo iš už kampo, matosi tik nugara ir kojos, jis tai atsitraukia, tai prisitraukia. Tuomet prie jo prieina tas kitas vaikinas. 00:44:30 nesimato nei vieno. 00:45:16 matoma kaip prie tos vietos prieina apsaugos darbuotojas, iš pastato išbėga vaikinas su kepure, laikydamas kairėje rankoje kažkokį daiktą, kitas vaikinas taip pat išbėga iš paskos, jam iš paskos bėga apsauginis. Vaikinai pabėga, apsauginis grįžta atgal, kalba per raciją;
2) vaizdo įrašas „IP Camera 4_7.12_7.12_20190107004603-20190107005059-173488“, laikas 00:46:00. Matomas vaizdas tos vietos, iš kur išbėgo vaikinai. Niekas nevyksta;
Žemesnės instancijos teismas
3) vaizdo įrašas Nr. „IP Camera 10_7.12_7.12_20190107004542-20190107004555-3677720“. Matoma kaip tarp pastatų keliu bėga vaikinas šviesiomis kelnėmis ir tamsia striuke su gobtuvu;
4) vaizdo įrašas „IP Camera 10_7.12_7.12_20190107004633-20190107004649-3678301“. Matomas tas pats kelias, kuriuo važiuoja apsaugos automobilis;
Žemesnės instancijos teismas
5) vaizdo įrašas „IP Camera 13_7.12_7.12_20190107004528-20190107004545-3410458“. Matoma aikštelė ir kelias tarp pastatų. Iš už kampo išbėga vaikinas su tamsia striuke, kepure, šviesiomis kelnėmis, laiko po pažastimi kažkokią dėžę (galimai seifą). Toliau nuo jo į kitą pusę bėga kitas vaikinas;
6) vaizdo įrašas „IP Camera 13_7.12_7.12_20190107004638-20190107004700-3411043“. Matoma ta pati aikštelė, pravažiuoja apsaugos automobilis (b. l. 54-58).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. P. 2019-03-27 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išanalizavus įtariamajam M. V. priklausančio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-01-05 – 2019-01-08 laikotarpio išklotinę, nustatyta, kad 2019-01-06 22.51 val. telefonas buvo celių, esančių (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. 2019-01-07 17.55 val. – celių, esančių (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje (b. l. 105).
UAB „Ž.“ 2019-02-26 pareiškime dėl civilinio ieškinio nurodyta, kad UAB „Ž.“ prašo būti pripažintas civiliniu ieškovu dėl 2500 Eur sumos, kuri susidaro iš grynųjų pinigų (2000 Eur), kurie buvo pagrobti 2019-01-07 įvykio metu su seifu, kurio vertė 200 Eur. Taip pat šio įvykio metu buvo apgadintas langas, kuriam padaryta 300 Eur žala. Taip pat nurodo, kad buvo patirta moralinė žala, kurią sudaro 500 Eur (b. l. 31).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. P. 2019-02-26 nutarimu S. J.-S. pripažinta civiline ieškove (b. l. 32).
UAB „Ž.“ 2019-09-20 pareiškime dėl civilinio ieškinio nurodyta, kad UAB „Ž.“ prašo būti pripažintas civiliniu ieškovu dėl 2500 Eur sumos, kuri susidaro iš grynųjų pinigų (2000 Eur), kurie buvo pagrobti 2019-01-07 įvykio metu su seifu, kurio vertė 200 Eur. Taip pat šio įvykio metu buvo apgadintas langas, kuriam padaryta 300 Eur žala (b. l. 42).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. P. 2019-09-20 nutarimu UAB „Ž.“ pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 43).
S. J.-S. 2019-09-20 pareiškime dėl civilinio ieškinio nurodyta, kad ji prašo būti pripažinta civiline ieškove dėl 500 Eur sumos, kurią sudaro moralinė žala (b. l. 44).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. V. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Nors kaltinamasis M. V. neigė, jog jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, šiuos kaltinamojo parodymus, teismo vertinimu, paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojas D. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodė, jog vieną vaikiną – V. J., išbėgusį iš kavinės „L.“, su kitu apsaugos darbuotoju L. S. pagavo ir perdavė vėliau jį policijos pareigūnams, tačiau antro vaikino jiems nepavyko pagauti. Patvirtino, kad jis prabėgusį ir nepagautą vaikiną matė iš gana arti, nes vaikinas buvo į jį atsisukęs veidu. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas bei jo apžiūros protokolas. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, nors tuo metu buvo naktis, tačiau teritorija buvo apšviesta lauko šviestuvais, o tai patvirtina, kad liudytojas D. S. galėjo atpažinti, kad antrasis pabėgęs vaikinas buvo kaltinamasis M. V.. Nors posėdžio metu liudytojas nebenurodė labai tikslių įvykio detalių, tačiau tai suprantama, nes nuo įvykio praėjo ne mažas laiko tarpas, o posėdžio metu teismui pagarsinus šio liudytojo parodymus, duotus vykdant asmens atpažinimą pagal nuotrauką, jis juos patvirtino. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas buvo apklaustas ir atpažinimas buvo atliktas beveik iškart po įvykio, o atpažinimo pagal nuotrauką metu liudytojas buvo tikras savo atpažinimu dėl kaltinamojo M. V.. Iš esmės analogiškas aplinkybes paaiškino ir liudytojas L. S., kuris tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodė, jog radijo ryšio priemonės kanalu jis išgirdo, kad jų apsaugos darbuotojui reikalinga pagalba (duomenys neskelbtini) dėl įvykdytos vagystės „L.“, tuomet liudytojas padėjo gaudyti jaunuolius, o vienas vaikinas liudytojo ir jo kolegos buvo sulaikytas. Kaip matyti, posėdžio metu liudytojas nurodė nebe tokias tikslias įvykio aplinkybes, kokias jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu, tačiau liudytojas L. S. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką buvo tikras, kad jis atpažino M. V. kaip vaikiną, kuris 2019-01-07 įvykio metu, kai buvo įsibrauta į patalpas (duomenys neskelbtini), „M.“, sulaikytas nebuvo, o liudytojui sėdint jo tarnybiniame automobilyje, šis vaikinas pro jį prabėgo maždaug 2 metrų atstumu. Liudytoju apklaustas G. J. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodė ir patvirtino, kad buvo įsibrauta į „M.“, iš kur buvo pavogtas seifas su pinigais. Aplinkybės, kur buvo laikomas seifas bei tai, jog kavinėje nebuvo įrengta signalizacija, buvo žinomos visiems šios kavinės darbuotojams. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu apklausta S. J.-S. parodė, jog nors kavinėje buvo kamera, tačiau ji nebuvo įjungta. Nors V. J. nebuvo galimybės apklausti teisme, kadangi jis miręs ir jo atžvilgiu dėl nagrinėjamos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju nurodė, kad jis ir M. buvo nuėję į patalpų vidų, ką darė M., jis nematė, tačiau maždaug po 1 minutės M. grįžo rankose laikydamas metalinę dėžutę. V. J. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad su juo buvęs asmuo jau žinojo, kur reikia eiti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis M. V. patvirtino aplinkybes, kad jis anksčiau dirbo „L.“ ir gerai matė barą iš virtuvės. Kaip matyti iš liudytojo G. J. parodymų, seifas kaip tik ir buvo laikomas bare. Taigi M. V. žinojo, kur laikomas seifas, todėl, kaip nurodė V. J., galimai buvęs įvykio metu kartu su M. V., tiesiai ėjo prie seifo ir jį paėmė (aplinkybę, kad asmuo žinojo kavinės išplanavimą bei tai, kurioje vietoje yra laikomas seifas, patvirtina ir tai, jog, kaip teisme nurodė liudytojas G. J., nuo kavinės durų iki seifo yra apie 6 metrų atstumas, tuo tarpu iš vaizdo įrašo bei liudytojo D. S. parodymų nustatyta, kad asmenys kavinėje imdami seifą užtruko pakankamai trumpą laiko tarpą). Nors kaltinamasis M. V. ir neigia jam inkriminuotas veikas, tačiau jo kaltę patvirtina išsamūs ir nuoseklūs liudytojų parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, kita bylos medžiaga. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė jokio pagrindo netikėti liudytojų parodymais. Liudytojų su kaltinamuoju nesieja jokie tarpusavio santykiai, todėl melagingai apkalbėti kaltinamąjį nebūtų nusikalstamų veikų padarymu jie jokio pagrindo neturėjo. Be to kaltinamojo parodymus paneigia byloje esantis vaizdo įrašai ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Pažymėtina ir tai, kad nors ikiteisminio tyrimo metu V. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, atpažinimo pagal nuotrauką metu neatpažino M. V. iš foto nuotraukos, tačiau tai laikytina įtariamojo gynybine taktika ir nepaneigia kitų byloje surinktų parodymų patikimumo,
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog M. V., veikdamas bendrininkų grupe kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpą ir sugadino svetimą turtą, o būtent: jis 2019-01-07, apie 00.40 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pastarajam būnant šalia ir saugant, atsuktuvu išlaužė UAB „Ž.“ priklausančios kavinės „L.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), durų stiklo paketą, tuo padarant UAB „Ž.“ 300 Eur turtinę žalą, ir įsibrovus į patalpos vidų iš jos pagrobė UAB „Ž.“ priklausantį turtą – 200 Eur vertės metalinį seifą su viduje buvusiais 2000 Eur grynųjų pinigų, šiais veiksmais UAB „Ž.“ buvo padaryta 2200 Eur turtinė žala dėl pagrobto turto ir 300 Eur turtinė žala dėl sugadinto turto. M. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.
Dėl civilinių ieškinių
Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas UAB „Ž.“ pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 2500 Eur turtinės žalos (b. l. 31), ieškinyje nurodė, kad šią žalą patyrė dėl M. V. padarytos veikos, t. y. vagystės ir turto sugadinimo. Civilinis ieškovas UAB „Ž.“ civiliniame ieškinyje pažymėjo, kad 2500 Eur sudaro jo patirta turtinė žala, o būtent: grynieji pinigai (2000 Eur), kurie buvo pagrobti 2019-01-07 įvykio metu su seifu, kurio vertė 200 Eur. Taip pat šio įvykio metu buvo apgadintas langas, kuriam padaryta 300 Eur žala.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė S. J.-S. pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 500 Eur neturtinės žalos (b. l. 44), ieškinyje nurodė, kad šią žalą patyrė dėl M. V. padarytos veikos, t. y. vagystės ir turto sugadinimo. Civilinė ieškovė S. J.-S. civiliniame ieškinyje pažymėjo, kad 500 Eur sudaro jos patirta neturtinė žala, o būtent: jos patirti išgyvenimai, stresas po įvykio, kuomet jai nakties metu paskambino iš policijos ir pranešė apie padarytą veiką, tuomet jai nakties metu reikėjo važiuoti į įvykio vietą, reikėjo palikti (duomenys neskelbtini), kurie taip pat buvo išsiganę, kuomet operatyviai reikėjo spręsti klausimą dėl išdaužto lango, be to, po šio įvykio ji jautėsi nesaugiai.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Šioje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis M. V., veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. J. (pastarasis 2019-09-16 mirė, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nutrauktas), pastarajam būnant šalia ir saugant, atsuktuvu išlaužė UAB „Ž.“ priklausančios kavinės „L.“ durų stiklo paketą, tuo padarant UAB „Ž.“ 300 Eur turtinę žalą, ir įsibrovus į patalpos vidų iš jos pagrobė UAB „Ž.“ priklausantį turtą – 200 Eur vertės metalinį seifą su viduje buvusiais 2000 Eur grynųjų pinigų.
Teismas, atsižvelgdamas į tai bei į byloje esančius įrodymus (Įvykio vietos apžiūros protokolų priede esančiose nuotraukose užfiksuoti apgadinimai (b. l. 15-18), S. J. – S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, iš dalies G. J. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu ir kt.), patvirtinančius, kad dėl kaltinamojo M. V. veiksmų civilinis ieškovas UAB „Ž.“ patyrė 2500 Eur turtinę žalą, kurią sudaro UAB „Ž.“ padaryta 2200 Eur turtinė žala dėl pagrobto turto ir 300 Eur turtinė žala dėl sugadinto turto, sprendžia, kad civilinio ieškovo UAB „Ž.“ civilinis ieškinys dėl 2500 Eur turtinės žalos yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis).
Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai bei į byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad dėl kaltinamojo M. V. veiksmų civilinė ieškovė S. J.-S. patyrė neturtinę žalą, kurią sudaro jos išgyvenimai, įvykio metu kilę nepatogumai, kai nakties metu, paskambinus policijos pareigūnams, reikėjo važiuoti į įvykio vietą ir palikti nepilnamečius vaikus. Nors nukentėjusioji nurodė, kad ji patyrė neturtinę žalą, kurią sudaro 500 Eur, tačiau teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, veikos kilusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, aplinkybę, kad turtinė žala buvo padaryta ne S. J.-S., o jos vadovaujamai įmonei, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, jog nukentėjusiosios prašoma 500 Eur neturtinė žala yra per didelė, todėl civilinės ieškovės S. J.-S. civilinis ieškinys dėl 500 Eur neturtinės žalos tenkintinas iš dalies ir jos dydis mažintinas iki 50 Eur neturtinės žalos (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis).
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, jis veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas, skirdamas M. V. bausmes, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į M. V. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes (padarytos dvi nusikalstamos veikos, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai, abi veikos priskiriamos tyčinėms nusikalstamoms veikoms nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, padaryta žala iki šiol nėra atlyginta), M. V. kaltės formas ir rūšis (nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia), į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (padarytos iš savanaudiškų tikslų), į nusikalstamų veikų stadijas (nusikaltimai baigti), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybe, t. y. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis UAB „A.“ virėju (b. l. 114), anksčiau teistas net 6 kartus (b. l. 116-120), beveik visos ankstesnės veikos padarytos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, du kartus paskirtos baudos, tris kartus paskirtos laisvės apribojimo bausmės, vieną kartą paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas. Per paskutiniuosius vienerius metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 115). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo M. V. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą bei nuteistojo M. V. elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek ir po jų padarymo, t. y., kad jis itin intensyviai darė nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, išvadų dėl savo netinkamo elgesio iš ankstesnių teistumų nepadarė, nusikalto vėl, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytas ir prokurorės siūlomas griežčiausias bausmių rūšis – laisvės atėmimo bausmes. Šių bausmių terminai, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes, paskirtini mažesni nei šių straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai (BK 50 straipsnio 2 dalis). Bausmės, paskirtos už šių nusikalstamų veikų padarymą, bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant jam visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas. Jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminas sutrumpintas vienu trečdaliu – trimis mėnesiais ir jam paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant jam visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas. Ši paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis jas apimant ir jam paskirta galutinė subendrinta 753,20 Eur dydžio bauda ir 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, gydytis nuo narkomanijos, uždraudžiant jam visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas. Į bausmę įskaitytas jo laikinai sulaikytam išbūtas laikas – viena para, kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu įskaitytas jam laikinai sulaikytam išbūtas laikas bei jo atlikta bausmės dalis. Kadangi nusikalstama veika, dėl kurios padarymo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu, ir nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo M. V. pripažintinas kaltu šiuo nuosprendžiu, priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmės bendrintinos apėmimo būdu, t. y. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apima Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtą ir subendrintą su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis bausmę, ir M. V. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu įskaitytas laikas bei šiuo nuosprendžiu jo atlikta bausmės dalis.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą M. V. atidedant. M. V. yra teistas, tačiau teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumų bei tai, kad M. V. yra jauno amžiaus, dirbantis, todėl, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės. Teismas konstatuoja, kad yra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant M. V.: 1) tęsti darbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 97).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) CD laikmena, esanti byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktina saugoti baudžiamojoje byloje;
2) popierinis vokas su viduje esančiomis dažų nuoskutomis, kuris Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019-08-27 nutarimu, pagal (duomenys neskelbtini) kvitą (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (b. l. 19, 20), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
M. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. V. paskirti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis subendrinta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir M. V. skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu įskaitytą laiką bei šiuo nuosprendžiu jo atliktos bausmės dalį.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinio ieškovo UAB „Ž.“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti UAB „Ž.“ iš M. V. 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės S. J.-S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti S. J.-S. iš M. V. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) CD laikmeną, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti baudžiamojoje byloje;
2) Popierinį voką su viduje esančiomis dažų nuoskutomis, kuris Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019-08-27 nutarimu, pagal (duomenys neskelbtini) kvitą (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.