- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-05
- Bylos Nr.
- ATP-311-557/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00396-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. R. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarimo, kuriuo V. R. nubaustas 100 Lt bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Palangos miesto apylinkės teismas nutarime nurodė, kad V. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 26 d. apie 03.30 val. Basanavičiaus g., šalia jūros tilto, praeidamas pro šalį iš chuliganiškų paskatų spyrė į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį nepadarydamas žalos, sulaikymo metu elgėsi įžūliai, tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Teismas konstatavo, kad V. R. veiksmai visiškai atitinka administracinio teisės pažeidimo – nedidelio chuliganizmo – sudėtį, todėl už šiuos veiksmus jis baustinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. R. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti, o nepatenkinus šio prašymo – sumažinti paskirtą baudą ar visiškai nuo jos atleisti. V. R. nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo pateiktą situacijos vertinimą, kad jis minėtą naktį ėjo su draugais Basanavičiaus gatve ir šnekučiavosi. Pakilus medine Basanavičiaus gatvės dalimi į tą vietą, kurioje turėtų atsiverti panorama į apšviestą tiltą, ten stovėjo baltos spalvos mikroautobusas. Kadangi rankos buvo užimtos, jis, praeidamas pro šalį, koja parodė į mikroautobusą ir pasakė, kad ne vietoje pristato visokių mašinų. Jiems priartėjus prie mikroautobuso, vairuotojo pusės durelės atsidarė ir išlipęs policijos pareigūnas pareiškė, kad jis spardo tarnybinį automobilį. Tuomet jis, apėjęs mikroautobusą, jį nufotografavo ir tuo sukėlė policijos pareigūno nepasitenkinimą. Pareigūnas, jo elgesį įvertinęs kaip įžūlų, liepė sėsti į tarnybinį automobilį teigdamas, kad jis yra sulaikomas asmenybės nustatymui ir bus vežamas į policijos įstaigą. Teismas neatsižvelgė į jo paaiškinimus, kad gestas, padarytas koja, parodant į autobusiuką, net ir prie jo prisiliečiant, iš esmės skiriasi nuo spyrio. Kad būtų patvirtinta jo versija, jis teismo prašė išreikalauti iš Palangos miesto policijos komisariato vaizdo stebėjimo kameros, esančios tilto į jūrą prieigose, vaizdo įrašą, padarytą 2011 m. rugpjūčio 26 d. nuo 2 val. 45 min. iki 3 val. 45 min. Teismas šio prašymo netenkino, taip pat netenkino ir jo prašymo išreikalauti iš Palangos miesto policijos komisariato vaizdo stebėjimo kameros, esančios komisariato sulaikymo patalpoje, vaizdo įrašą, padarytą 2011 m. rugpjūčio 26 d. nuo 3 val. 15 min. iki 4 val. 45 min. Šia vaizdo kamera turėjo būti užfiksuotas blaivumo nustatymas alkotesteriu. Taip teismas apribojo jo teisę teikti įrodymus byloje ir bylą išsprendė neturėdamas objektyvių įrodymų, remdamasis tik vieno policijos pareigūno pateiktais paaiškinimais. Apelianto teigimu, jam nebuvo parodyti alkotesterio parodymai, o po kokio pusvalandžio, kai jį pakvietė į kitą patalpą pasirašyti dokumentą, alkotesteris rodė, kad jo girtumas yra 1,23 promilės, todėl jis atsisakė pasirašyti. Asmens blaivumo teste yra nurodytas laikas – 3 val. 40 min. 15 s., o administracinio sulaikymo protokole yra nurodytas pristatymo į policijos įstaigą laikas – 3 val. 40 min. Taigi per 15 sekundžių nuo jo pristatymo į policijos įstaigą nebuvo įmanoma atnešti prietaisą, jį paruošti darbui, duoti jam pūsti 10 sekundžių ir sulaukti, kol prietaisas išanalizuos mėginį. Be to, jo asmens duomenų patikrinimas vyko prieš blaivumo patikrinimą, juos tikrinęs pareigūnas pasirašė 3 val. 47 min., o tai yra 7 min. vėliau, nei išspausdinti asmens blaivumo rezultatai. Kadangi asmens blaivumo rezultatų fiksavimo laikas aiškiai neatitinka pristatymo į policijos įstaigą laiko ir asmens tapatybės nustatymo laiko, tai ir šio testo rezultatai kelia abejonių, kurios galėjo būti pašalintos peržiūrėjus anksčiau paminėtą vaizdo įrašą. Taip teismas pažeidė ne tik jo teisę teikti įrodymus byloje, bet ir nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nepagrįstai konstatavo jo neblaivumą ir tai įvertino kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Teismas iš esmės neanalizavo, ar jis siekė savo veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ar siekė, kad transporto priemonės nebūtų statomos pėsčiųjų zonoje. Būtent šiuo mikroautobusu buvo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas – jis stovėjo viduryje pėsčiųjų zonos. Jokiu tarnybiniu būtinumu negalima to pateisinti. Juk būtent policijos pareigūnai saugo viešąją tvarką, tačiau policijos pareigūnas, pasipiktinęs, kad neleistinoje vietoje pastatytą policijos automobilį jis užfiksavo vaizdo kamera, jo veiksmus nepagrįstai įvertino kaip chuliganizmą, sutrikdydamas taikų pasivaikščiojimą pėsčiųjų taku. Teismas į tai nesigilino, neatsižvelgė į viešosios tvarkos esmę. Akivaizdu, kad nepaženklinto policijos mikroautobuso pastatymas pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus yra vertintinas kaip neteisėti veiksmai, galintys sukelti pagrįstą nepasitenkinimą ir susijaudinimą, o tai turėtų būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, savo paaiškinimuose jis buvo nurodęs, jog gailisi dėl kojos gesto mikroautobuso link. Teismas taip pat nepagrįstai to nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skirdamas nuobaudą, teismas jos neindividualizavo, nesilaikė ATPK 30 str. įtvirtintų reikalavimų, proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina. Jis dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi, inkriminuojamas pažeidimas padarytas neturint tikslų nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, nebuvo padaryta jokios žalos aplinkiniams ar turtui, todėl nuobaudos tikslai jau buvo pasiekti iki šio teismo nutarimo priėmimo, pritaikius jam administracinį sulaikymą, be to, iš Kauno vykdamas į šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą Palangos miesto apylinkės teisme, kurui jis išleido 144 Lt. Todėl, apelianto nuomone, dar papildomos nuobaudos skyrimas yra neproporcingas jo veiksmui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Minimų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas šiuos reikalavimus ignoravo.
Skundžiamame nutarime teismas neišdėstė, kokias reikšmingas bylos aplinkybes jis nustatė bylos nagrinėjimo metu, apsiribodamas nuoroda, koks kaltinimas V. R. buvo inkriminuotas administracinio teisės pažeidimo protokole, ir jų motyvuotai neįvertino, vėlgi apsiribodamas nuoroda, jog V. R. netinkamai elgėsi viešoje vietoje, kas atitinka nedidelio chuliganizmo sudėtį. Teismas nutarime apskritai nenurodė, kokius ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius jis nustatė V. R. veiksmuose.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas pažeidė bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principą, reiškiantį, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir pan. Teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad V. R. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažįsta, labai lakoniškai aptarė jo teismui duotus paaiškinimus, po to nurodė, kad iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad V. R. netinkamai elgėsi viešoje vietoje, jo neteisėtus veiksmus viešoje vietoje įrodo pareigūnų tarnybiniai pranešimai, ir padarė išvadą, kad byloje pakanka duomenų apie V. R. padarytą administracinį teisės pažeidimą – nedidelį chuliganizmą, jo veiksmai atitinka nedidelio chuliganizmo sudėtį.
Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnas nurodė, jog jo ekipažas gavo pranešimą nuvykti į netoli jūros tilto esančią kavinę, automobiliu privažiavo prie jūros tilto, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje pastebėjo, jog eidamas pro automobilį vyriškis spyrė į automobilį, tai pamatęs, jis tą vyriškį sulaikė, apžiūrėjęs automobilį, jokių sugadinimų nepastebėjo, vyriškis savo veiksmų paaiškinti negalėjo, elgėsi įžūliai matant pašaliniams asmenims (b. l. 4). Kito policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo gautas pranešimas nuvykti į netoli jūros tilto esančią kavinę, tarnybiniu automobiliu privažiavo prie jūros tilto, nuėjo į kavinę aiškintis įvykio, grįžus prie automobilio, automobilyje likęs pareigūnas jam paaiškino, kad vyriškis spyrė į jų tarnybinį automobilį, savo veiksmų paaiškinti negalėjo, elgėsi įžūliai matant pašaliniams asmenims (b. l. 5). Pats V. R. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu teigė stuktelėjęs į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, tačiau ne iš chuliganiškų paskatų, elgęsis pagarbiai (b. l. 3). Esant tik tokiems byloje surinktiems duomenims, teismui nebuvo jokio pagrindo daryti išvados dėl apelianto kaltę patvirtinančių įrodymų pakankamumo, atmesti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą išreikalauti papildomus įrodymus, juos ištirti ir įvertinti.
Asmens kaltė gali būti konstatuota kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Tačiau teismas neapklausė tiesiogiai įvykį mačiusio policijos pareigūno, kitų asmenų (tarnybiniame pranešime nurodyta, kad V. R. elgėsi įžūliai matant pašaliniams asmenims, be to, ir pats apeliantas nurodo, kad ėjo kartu su draugais). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme kaip liudytojų tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. LVAT nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N63-1533/2010, N575-5014/2010 ir kt.), jog teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Teismas ne tik neištyrė byloje surinktų įrodymų, bet ir neatliko jų vertinimo, kaip to reikalauja ATPK 257 str., visiškai savo išvadų nemotyvavo, nenurodė, kodėl vadovavosi būtent policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, visiškai neaptarė jų turinio, nenurodė, kokias įvykio aplinkybes jie patvirtina ar paneigia, neįvertino V. R. paaiškinimų, nemotyvuotai atmetė V. R. prašymą išreikalauti ir peržiūrėti vaizdo įrašus, kurie galėtų padėti pašalinti prieštaravimus, esančius V. R. ir policijos pareigūnų paaiškinimuose.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, priimtas visapusiškai ir išsamiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, neištyrus ir neįvertinus byloje visų įrodymų, nepašalinus prieštaravimų, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Palangos miesto apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.