- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-01
- Bylos Nr.
- 1-172-1008/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Nukentėjusysis
- R. C.
- Kaltinamasis
- K. C.
- Advokatai
- Gintaras Gricius
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikia) prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, nukentėjusiajam R. C., kaltinamajai K. C., jos gynėjui advokatui Gintarui Griciui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. C., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 3 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. C., smurtaudama prieš savo šeimos narį, sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent: 2020 m. sausio 25 d., apie 03 val. 00 min., namuose adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje kilusio žodinio konflikto metu bei kilus susistumdymui, būdama neblaivi (nustatytas 2.24 prom. girtumas) blaiviam sutuoktiniui R. C. buto prieškambaryje apkabinus ir bandant ją sulaikyti, įkando vieną kartą jam į kairę ranką bei tris kartus į dešinę ranką, savo rankų nagais apdraskė sutuoktiniui R. C. abi rankas, dėl to jis patyrė fizinį skausmą.
K. C., apklausta teisiamajame posėdyje apie jai pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, prisipažino, jog 2020 m. sausio 25 d. apie 03 val. 00 min. nakties, būdama neblaivi, kilusio žodinio konflikto su sutuoktiniu R. C. metu, kuomet sutuoktinis, nenorėdamas jos išleisti susitikti su pas ją atvykusiu draugu, laikė ją apkabinęs savo rankomis, o ji norėdama ištrūkti sukandžiojo bei nagais subraižė jam rankas. Dėl suvartoto alkoholio kiekio tiksliai visų įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau pripažįsta kandusi mažiausiai du kartus.
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 273 straipsniai). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
K. C. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, be jos pačios visiško prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):
2020 m. sausio 25 d. informaciniu pranešimu ROIK 0120000044471, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. sausio 25 d. 03 val. 11 min. gautas bei užregistruotas K. C. pranešimas telefonu apie tai, kad sutuoktinis laikantis užlaužęs jai rankas, kad ji nusiramintų, moteris prašanti paskubėti policijos, fone girdisi, kad vyras agresyviai reikalauja atvykstančios policijos (b. l. 13–20);
2020 m. sausio 25 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad smurtą patyrusio asmens įvykio vietoje dėl jo fizinės būklės nebuvo galimybių apklausti, ant jo rankų riešų vizualiai matėsi įdrėskimai (06) bei žaizda (02); R. C. nurodė, kad K. C. žodinio konflikto metu pradėjo rankomis draskyti pakabinamą spintelę, jis, bijodamas, kad nenumestų spintelės, bandė ją sulaikyti, žmona rankomis sudraskė jam rankas, taip sukeldama jam fizinį skausmą (b. l. 21–24);
alkotesterių rezultatų šaknelėse užfiksuotais rodmenimis, liudijančiais, kad 2020 m. sausio 25 d. 03 val. 31 min. tikrinimo metu (tikrinimo Nr. 11317) K. C. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas; 2020 m. sausio 25 d. 03 val. 33 min. tikrinimo metu (tikrinimo Nr. 11318) R. C. nustatytas 0,00 promilių neblaivumas (b. l. 25);
2020 m. sausio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo R. C. duotais ir liudytojo apklausos protokole užfiksuotas parodymais, kad su K. C. yra sutuoktiniai, kartu gyvena 15 metų, veda bendrą ūkį, gyvena bendrai priklausančiame dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini). Anksčiau prieš jį K. C. yra smurtavusi, tačiau buvęs apkaltintas jis. Su K. C. sutaria normaliai. 2020 m. sausio 24 d. apie 23 val. 30 min. į namus po darbo grįžo K. C., kuri nuėjo į kambarį, o jis su sūnumi D. C., gimusiu 2007 m., buvo kitame kambaryje, K. C. su dukra T. C., gimusia (duomenys neskelbtini), kitame. 2020 m. sausio 25 d. apie 03 val., išgirdo kaip K. C. telefonu su kažkuo kalbasi. Įėjo į kambarį ir pasakė, kad ji tyliau kalbėtų ir leistų dukrai miegoti. Įėjęs į kambarį, pamatė, kad K. C. yra visiškai neblaivi. Ji rengėsi ir žadėjo važiuoti pas savo draugą. K. C. pasakė, kad baigtų gerti alkoholį ir niekur naktį nevažiuotų. K. C. pradėjo šaukti ant jo, į kambarį atėjo sūnus D. ir prašė K. niekur nevažiuoti. Jis priėjo prie K. C. ir rankomis apglėbė iš šono, kurio tiksliai nepamena, sūnus D. iš kito šono laikė mamą ir prašė, kad ji niekur nevažiuotų, tačiau K. šaukė, muistėsi, daužė kambaryje kabančią spintelę, tiksliau kūnu nustūmė ir bandydama išsivaduoti iš jo ir sūnaus, sukandžiojo dantimis jam kairę ir dešinę rankas, įkando ne mažiau keturis kartus. Vieną kartą į kairę ranką ir apie tris į dešinę. Jam skaudėjo, juto fizinį skausmą. Abu jos nepaleido, laikė ir telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams K. nustatė girtumą, jis buvo blaivus ir užfiksavę įvykį K. C. išsivežė. 2020 m. sausio 26 d., dienos metu, į namus grįžo K. C., su savimi turėjo nutartį, kur buvo parašyta, kad jai uždrausta bendrauti su juo ir gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Jis K. C. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, į medikus nesikreipė ir nesikreips, yra likę randai nuo įkandimų. Kai K. laikęs su sūnumi, ji muistėsi ir susiplėšė striukę, jai fizinio skausmo nesukėlė, tik saugojo jos sveikatą, kad neišeitų, nesusižalotų, nes buvo visiškai girta ir nesiorientavo aplinkoje (b. l. 27–28).
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Nagrinėjamu atveju, K. C. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamoji fizinį smurtą sukėlė savo sutuoktiniui, su kuriuo kartu gyvena tame pačiame bute.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. C. 2020 m. sausio 25 d. apie 03 val. 00 min., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, sutuoktiniui laikant ją apkabinus ir bandant sulaikyti, kad ji būdama neblaivi nakties metu neišeitų iš namų, įkando sutuoktiniui R. C. vieną kartą į kairę ranką, tris kartus į dešinę ranką ir nagais apdraskė sutuoktiniui abi rankas ir taip smurtaudama neabejotinai sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą.
Teismas, įvertinęs prieš nukentėjusįjį atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta įkandant), daro išvadą, kad kaltinamoji smurtinį veiksmą atliko intensyviai, kaltinamosios smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Nors teisiamojo posėdžio metu K. C. nurodė, kad dėl tokio jos elgesio yra kaltas ir pats nukentėjusysis R. C., teismo vertinimu pasirinktas būdas siekiant išrūkti iš namų sukandžiojant ir subraižant sutuoktiniui abi rankas šiuo konkrečiu atveju yra neadekvatus ir nepateisinamas. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiojo veiksmai būtų kėlę pavojų K. C. sveikatai ar gyvybei.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duoti parodymai, kuriuos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, teismui nekelia abejonių, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamosios nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltininkės asmenybę – 2018 m. liepos 3 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 43–44, 46–48), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 49–50), dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 51), psichiatrinio gydymo įskaitoje neįrašyta (b. l. 39).
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstama veika padaryta apsvaigusio nuo alkoholio asmens ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes bei ją įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs į tai, kad K. C. prieš savo šeimos narį smurtauja nebe pirmą kartą (2018 m. birželio 24 d. smurtaudama prieš savo dukrą A. Š., gimusią (duomenys neskelbtini), sukėlė jai fizinį skausmą, nuo baudžiamosios atsakomybės atleista susitaikius su nukentėjusiąja), daro išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajai gali būti skiriama prokuroro siūloma bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, paskiriant tik BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte (aktuali straipsnio redakcija nuo 2020 m. liepos 1 d.) numatytą įpareigojimą. Teismo vertinimu esant konfliktiškiems kaltinamosios K. C. ir nukentėjusiojo R. C. santykiams, įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose, nepadės pasiekti bausmės paskirčiai keliamų tikslų, todėl neskirtinas.
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, K. C. prisipažino kalta, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę K. C. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 25 d. 03 val. 25 min. iki 2020 m. sausio 26 d. 12 val. 38 min. (BPK 66 straipsnis) (b. l. 65; 67).
2020 m. sausio 26 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi K. C. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nurodytu atstumu, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. C. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. C. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje
Į paskirtą bausmę K. C. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 25 d. 03 val. 25 min. iki 2020 m. sausio 26 d. 12 val. 38 min. ir laikyti, kad ji atliko 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus K. C. 2020 m. sausio 26 d Telšių apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nurodytu atstumu, panaikinti.
Išaiškinti K. C., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Išaiškinti K. C., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtą įpareigojimą kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.