- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-27
- Bylos Nr.
- 1Sk-36
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Romas Aikevičius
- Nuteistasis
- G. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Romo Aikevičiaus, Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Danai Rutkauskaitei,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. A. skundą dėl Alytaus raj. apylinkės teismo 2008-12-16 nutarties, kuria atmestas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl nuteistojo G. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. A. Šiaulių apygardos teismo 2003-03-21 nuteistas pagal LR BK 16 str. 2 d. 272 str. 3 d., 43 str. ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 8 metams su 500 Lt bauda ir 1/3 turto konfiskavimu;
Lietuvos apeliacinio teismo 2003-10-06 nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 7 metai 4 mėnesiai, panaikinat turto konfiskavimą ir baudą;
Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-04-13 nutartimi 2003-10-06 nutartis pakeista, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 8 metai.
Nuteistasis pataisos namuose yra atlikęs 2/3 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės, paskirtas į paprastąją grupę. Bausmės pradžia 2002-11-21, bausmės pabaiga 2010-11-21.
Šalies argumentai
Alytaus pataisos namų administracija teikimu kreipėsi į Alytaus raj. apylinkės teismą dėl nuteistojo G. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Alytaus raj. apylinkės teismas 2008-12-16 nutartimi teikimą atmetė.
Nuteistasis skundu prašo panaikinti 2008-12-16 nutartį ir jį lygtinai paleisti. Nurodo, kad teismas padarė neteisingas išvadas apie jo elgesį ir galimybę taisytis neizoliuotam nuo visuomenės. Jis atliko daugiau nei ¾ bausmės. Dėl sūnaus gimimo pasunkėjo jo šeimos materialinė padėtis, jo sutuoktinė negali dirbti, nes prižiūri vaiką. Pataisos namuose nėra galimybės įsidarbinti, nes nepakanka darbo vietų. Be darbo jis negali padėti šeimai ir išmokėti priteistą civilinį ieškinį, kuris dėl antstolio veiksmų nuolat didėja. Laisvėje jis ruošiasi dirbti, nes atlikdamas bausmę įgijo suvirintojo ir mūrininko – betonuotojo specialybes bei dar mokosi tekintojo specialybės. Be to, baigė pagrindinę mokyklą. Mokykloje buvo charakterizuojamas teigiamai. Pataisos namų administracija ir psichologo tarnyba jį charakterizuoja teigiamai. Keturis kartus skatintas už gerą elgesį, turėjo tris nuobaudas, kurios nesusijusios su agresija ir smurtu. Nuo paskutinės nuobaudos praėjo daugiau nei du su puse metų. Subjektyvus teismo vertinimas, kad jis nuteistas už sunkų nusikaltimą. Jei būtų nuteistas už lengvą nusikaltimą, tai jau būtų suėjęs bausmės terminas. Už gerą elgesį gali būti lygtinai paleistas nors ir sunkus nusikaltimas. Pasižada daugiau nenusikalsti.
Prokuroras prašo skundą atmesti.
Kolegijos nuomone, nuteistojo skundas atmestinas.
Nuteistasis G. A. atlieka 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Teistas už sunkų nusikaltimą. Nuteistasis bausmės atlikimo metu 3 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už pataisos namų režimo taisyklių pažeidimą, nuobaudos nebegaliojančios, 4 kartus skatintas, mokėsi, įgijo specialybę, priteisto 8522,08 Lt civilinio ieškinio neatlygino.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad sprendžiant nuteistojo G. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, be kitų, apylinkės teismo teisingai nurodytų motyvų, yra svarbi ta aplinkybė, kad jis nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme – 8 metai, todėl būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo, įgyvendinimas atliekant paskirtą bausmę, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d.
Nors nuteistasis formaliai atitinka įstatymo numatytus keliamus reikalavimus, t.y. būtinas sąlygas, kurioms esant asmuo gali būti pristatomas teismui dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai teismui neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis pasitaisė. Lygtinis paleidimas taikomas atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį, asmenybę, bet ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį. Be to, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Nuteistojo neatliktosios bausmės dalis yra beveik du metai – bausmės pabaiga 2010-11-21 ir tai nėra adekvatu vertinant padarytos nusikalstamos veikos pasekmių atžvilgiu, kad būtų pagrindas manyti, jog jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, apylinkės teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas tris kartus, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nusikalto pakartotinai. Todėl abejotina, ar nuteistasis gali toliau savarankiškai taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrint.
Nors nuteistasis teigiamai charakterizuojamas tiek pataisos namų administracijos charakteristikoje, tiek psichologo tarnybos išvadoje, skatintas 4 kartus, mokėsi bei įgijo specialybę ir turi vaiką, tačiau tai nėra pagrindas jį lygtinai paleisti atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes.
Tai, jog G. A. turi vaiką taip pat nėra aplinkybė į kurią besąlygiškai teismas atsižvelgia svarstydamas lygtinio paleidimo klausimą. Pabrėžiama, jog LR BVK 157 str. 3 d. 1 p. yra numatytas tik formalus pagrindas teikimui dėl lygtinio paleidimo. Nuteistasis, turintis vaiką iki 7 metų, gali būti lygtinai paleistas tik jei yra pagrindas manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas (LR BVK 157 str. 1 d.). Be to, vaikas turi motina, kurios pareiga rūpintis vaiku.
Taip pat nepagrįsti skundo teiginiai, kad dėl jo bausmės atlikimo jis neturi darbo ir taip negali padėti išlaikyti vaiką bei atlyginti priteistą civilinį ieškinį. Iš byloje esančio gimimo liudijimo nustatyta, kad nuteistojo G. A. vaikas gimė 2008-12-05, tai yra jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis turi imtis pats atsakomybės, jog jam atliekant laisvės atėmimo bausmę gimė jo vaikas, nes jis suvokė, jog negalės prisidėti prie jo išlaikymo. Ši aplinkybė vertinama, kaip nuteistojo neatsakingumas prieš paties vaiką, bet ne kaip privilegijuojanti aplinkybė nagrinėjant teikimą dėl lygtinio paleidimo.
Alytaus rajono apylinkės teismas pagrįstai teikimą atmetė.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir užtikrinti teisingumo principą, todėl, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, lygtinai paleidus nuteistąjį G. A. iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendintas teisingumo principas ir individualizuotos bausmės paskirtis.
Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutarė
nuteistojo G. A. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.