Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-867-954/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-29
Bylos Nr.
1S-867-954/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
M. T.
Advokatai
Marius Zabita
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-867-954/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22447-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; (S) 2.5.19
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. T. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 – ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 95-567, netaikyti nuteistajam M. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. T. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 214 straipsnio 1 dalį (dvi veikas), 215 straipsnio 1 dalį (dvi veikas), 198¹ straipsnio 1 dalį (dvi veikas), 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikas), 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu subendrinta bausme, ir skirta galutinė subendrinta 4 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 20 MGL, t. y. 753,00 Eur bauda. Bausmės pradžia – 2017 m. balandžio 26 d., jos pabaiga – 2021 m. rugsėjo 26 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 95-567, nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes nuteistasis M. T. tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nes padarė du vidaus tvarkos pažeidimus, už ką buvo du kartus svarstytas drausmės komisijoje.

3. Šį Komisijos nutarimą nuteistojo M. T. gynėjas advokatas Marius Zabita skundė teismui, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 24 d. skundžiama nutartimi skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog Komisijos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimas Nr. 95-567, priimtas tinkamai įvertinus visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Šalies argumentai

4. Skunde apygardos teismui nuteistojo M. T. gynėjas advokatas Marius Zabita prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d nutartį ir 2019 m. rugsėjo 16 d. Komisijos nutarimą panaikinti, ir nuteistajam M. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nustatant įpareigojimus.

4.1. Skunde nurodo, kad tiek Komisijos nutarimas, tiek apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsti. Gynėjo teigimu, nepagrįstai buvo atsižvelgta į tai, jog M. T. bausmės atlikimo metu padarė du vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, nes vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai neskiriant nuobaudos negali būti pripažįstami vidaus tvarkos taisyklių pažeidimu. Šiuo atveju, M. T. nei vienu iš dviejų atvejų nuobaudos nebuvo paskirtos, nes nurodyti tariami pažeidimai nebuvo esminiai ar reikšmingi tiek, kas asmenį būtų galima nubausti ar konstatuoti pažeidimo sudėtį.

4.2. Apeliantas skunde pažymi, kad jo ginamasis yra įvykdęs visas jam skirtas pataisos priemones ir yra skatintas šešis kartus, nei karto nebuvo baustas ir neturi galiojančių nuobaudų, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, dirba. Pastarosios aplinkybės patvirtina, kad M. T. atitinka visas formaliąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas.

4.3. Dėl materialiųjų lygtinio paleidimo sąlygų, gynėjas pažymi, kad M. T. nepriklauso ir nepalaiko subkultūros, nuo 2018 m. sausio 15 d. dirba VĮ „Mūsų amatai“, nėra teistas už smurtinius nusikaltimus, nepiktnaudžiaujantis jokiomis svaigiosiomis medžiagomis, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo programose. Be to, turi šeimą ir mažametę dukrą, bendrauja su tėvais ir broliu. Iš gaunamų pajamų yra išskaičiuojamos lėšos civilinių ieškinių atlyginimui. Gynėjo nuomone, nėra suprantama dėl kokių priežasčių, nuobaudų neturinčiam asmeniui, netaikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įtaigos.

Atsiliepimas

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepimu į nuteistojo M. T. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti 2019 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartį.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo M. T. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundas atmestinas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kada gali būti sprendžiamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis M. T. nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių bei lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų – padarė du teisės aktų pažeidimus už ką du kartus buvo svarstytas drausmės komisijoje. Taigi M. T. neatitinka formaliojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis, siekiantis probacijos, privalo elgtis itin nepriekaištingai, kad įtikintų teismą savo pasiryžimu gyvenimo tikslų siekti vien teisėtais būdais ir priemonėmis, ir vykdyti visas nuteistajam bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones.

10. Skunde gynėjas akcentavo tai, kad nors M. T. padarė du vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, tačiau jo ginamajam jokios drausminės nuobaudos nebuvo skirtos, kas jo nuomone rodo, jog pažeidimai nebuvo esminiai ar reikšmingi tiek, kas asmenį būtų galima nubausti ar konstatuoti pažeidimo sudėtį. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra svarbu, ar nuteistajam M. T. buvo skirtos drausminės nuobaudos ar ne – svarbu nustatyti, ar nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Iš Socialinio tyrimo išvados ir išvados, apie nuteistojo M. T. socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, matyti, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane nuteistajam buvo nustatytos šios priemonės: nedaryti teisės aktų pažeidimų; tęsti darbinę veiklą pataisos namuose; dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Iš pažymos apie nuteistojo M. T. drausmines nuobaudas ir paskatinimus, matyti, kad nuteistasis 2019 m. liepos 9 d. ir 2019 m. liepos 24 d. padarė vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, už ką buvo svarstytas drausmės komisijoje, tačiau nuobaudos nebuvo skirtos, apsiribota svarstymu. Pagrįstai gynėjas skunde pažymėjo, kad BVK 142 straipsnyje tokios drausminės nuobaudos rūšies, kaip svarstymas drausminėje komisijoje, nenumatyta. Šiuo atveju apygardos teismas sutinka, kad svarstymas drausminėje komisijoje nėra nuobauda, tai prilyginama prevencinei priemonei, kuria siekiama koreguoti nuteistojo elgesį, tačiau tai nepaneigia paties pažeidimo padarymo fakto. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas bausmės atlikimo vietos režimo reikalavimų pažeidimas, nepaisant to, ar už jo padarymą buvo skirta drausminė nuobauda, rodo, kad nuteistasis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Taigi, nuteistasis M. T. nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių bei lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų – padarė du teisės aktų pažeidimus (nevykdė rekomendacijos nedaryti teisės aktų pažeidimų), todėl, nepriklausomai nuo nuobaudos paskyrimo ar nepaskyrimo, lygtinis paleidimas jam negali būti taikomas.

11. Nustačius, kad M. T. nevykdė individualaus socialinės reabilitacijos plano ir Komisijos rekomendacijų, tai yra neatitinka formaliųjų lygtinio paleidimo pagrindų, plačiau vertinti jo asmenybės charakteristiką bei pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pagrindo, kadangi lygtinis paleidimas jam šiuo metu negali būti taikomas. Komisijos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 95-567 nuteistasis M. T. iki pakartotinio prašymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra įpareigotas nedaryti teisės aktų pažeidimų, tęsti darbinę veiklą ir dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, taigi iki kito prašymo svarstymo nuteistasis, įvykdęs šiuos įpareigojimus, atitiktų formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindus, ir tik tuo atveju būtų galimybė svarstyti materialiuosius jo lygtinio paleidimo kriterijus – pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kt.

12. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimas ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, naikinti juos aukštesniajam teismui pateikto nuteistojo M. T. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. T. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas GiedraitisArūnas PaštuolisJurga Vasiliauskienė