- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-23
- Bylos Nr.
- 1-75-316/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis
- Kaltinamasis
- L. B.
- Civilinis ieškovas
- G. V., J. J.
- Advokatai
- Genadijus Lukminas, Vida Povilaitienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B. 2010 m. birželio 15 d., apie 15–16 valandą, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą D. V. į apatinę veido sritį ir vieną kartą kaire koja spyrė nukentėjusiajam į dešiniojo smilkinio sritį, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. trauminę kraujo išlają po kietuoju smegenų dangalu dešinėje pusėje, povoratinklinę kraujosruvą, kaukolės skliauto ir pamato lūžį dešinėje pusėje, kraujosruvą dešinės akies voluose, kaktos dešinėje pusėje ir dešiniame momenyje, nubrozdinimą dešinės akies voke, dėl to nuo trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje sukeltos komplikacijos – galvos smegenų suspaudimo, nukentėjusysis D. V. 2010 m. birželio 16 d., laikotarpiu nuo 3 valandos iki 7 valandos mirė gulėdamas savo motinos namuose, (duomenys neskelbtini).
Kaltinamasis L. B. teisme parodė, kad 2010 m. birželio 15 d. su dėdė D. J. autobusu nuvažiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į Kelmę nusipirkti duonos ir alaus. Tuo pačiu autobusu grįžo. D. J. paskambino D. V., pasakė, kad nori „pataisyti“ sveikatą, t. y. išgerti, ir panoro susitikti. D. V. jis pažinojo tačiau su juo nebendravo. D. J. sutiko su D. V. pasiūlymu, ir apie 15 valandą susitiko su D. V. už (duomenys neskelbtini) kaimo esančioje pakalnėje. Susitikę susėdo ant pievos ir pradėjo gerti alų. D. V. ėmė priekaištauti D. J., kad šis neatsiliepia į telefono skambučius, ir ėmė D. J. tąsyti, ir jie susikibo. Tada jis bandė juos išskirti. D., sakydamas, kad jis nesikištų į jų santykius, bandė trenkti, bet nepataikė. Atsakydamas jis D. trenkė dešine į smakrą, ir šis nuo smūgio susilenkė. Tada kaire koja spyrė ir pataikė D. į dešinę galvos pusę. Nuo spyrio šis nugriuvo ant žemės, tačiau greitai atsistojo. Kaltinamasis teigia pasakęs, kad „viskas, baigiame“. D. V. niekuo nesiskundė ir nebuvo išblyškęs. Susitaikė ir susėdę baigė gerti alų. Kartu nuėję prie pagrindinio kelio apie 15 valandą 40 minučių išsiskyrė. D. nuėjo link savo namų, o jis su D. J. – į savo namus. Girtas nesijautė, nes buvo išgėręs apie 200 gramų alaus. Namuose su D. J. dar gėrė alaus. Apie 17 val. 40 min. nuėjo pas P. K. ir šiam papasakojo apie konfliktą tarp D. J. ir D. V. ir apie suduotus smūgius D. V.. Ryte sužinojo, kad D. mirė. L. B. mano, kad jo suduoti smūgiai negalėjo būti mirties priežastimi, smūgius jis sudavė gindamasis ir mano, kad D. V. galėjo susižeisti ar būti sužeistas pakeliui į namus ar namuose. Kaltinamasis parodė, kad gailisi, sutinka atlyginti materialinę žalą ir atsiprašo nukentėjusiųjų.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. V. – žuvusiojo D. V. motina, teisme parodė, kad paskutinį kartą sūnų matė 2010 m. birželio 15 d. po pietų. Ji pjovė žolę, o D. grįžo namo. Atrodė išgėręs ir stengėsi praeiti šonu. Paglostęs šalia buvusiai dukrai galvą, nuėjo į savo kambarį. Vakare neatėjo valgyti ir apskritai niekur nebuvo išėjęs. Nukentėjusioji parodė, kad rytą nuėjusi į D. kambarį, rado jį mirusį, jis buvo mėlynas. Nukentėjusios teigimu, D. mėgdavo išgerti ir patriukšmauti, tačiau išsiblaivęs gailėdavosi ir atsiprašydavo. G. V. bausmės dydžio kaltinamajam klausimą palieka teismo nuožiūra, prašo priteisti laidojimo išlaidas ir 50000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji J. J. teisme parodė, kad D. V. buvo jos gyvenimo draugas. Su juo gyveno ir bendravo 5 metus, susilaukė dukters, kuriai dabar 5 metai. Su D. V. gyveno Kelmėje. Būdavo, kad D. V. gerdavo 3–4 dienas, jie susipykdavo, D. V. išeidavo pas mamą. Nukentėjusios teigimu, įvykio metu D. V. buvo kaime pas mamą. Jiedu bendraudavo žinutėmis telefonu. Vakare ji telefonu kalbėjo su G. V., kuri sakė, kad D. miega, o kitos dienos rytą paskambinusi G. V. pasakė, kad D. mirė. Nukentėjusioji teigė dėl D. V. mirties patyrusi skausmą, duktė neteko tėvo, todėl prašo priteisti 50000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Liudytoja D. R. teisme parodė, kad įvykio dieną, apie pietus ji ravėjo daržą ir matė, kaip (duomenys neskelbtini) gatve praėjo du jaunuoliai. Vienas iš jų buvo D. J.. Jaunuoliai rankose nešė maišelį ir nuėjo į pakalnę, link krūmo. Kitą rytą sužinojo, kad nebėra D. V..
Liudytojas R. K. teisme parodė, kad 2010 m. birželio 15 d. apie 18 val. 30 min. pas jį į namus (duomenys neskelbtini) kaime atėjo L. B.. Jis buvo išgėręs. L. B. papasakojo, kad susimušė su D. V. ir jam sudavė tris smūgius. Iš L. B. pasakojimo suprato, kad po trečio smūgio D. V. apsiramino. Liudytojas parodė, kad kitą rytą sužinojo apie D. V. mirtį.
Liudytojas D. J. teisme parodė, kad kaltinamasis L. B. yra jo sūnėnas, t. y. sesers sūnus. Liudytojas parodė, kad 2010 m. birželio 15 d. su L. B. autobusu nuvažiavo į Kelmę. Prie parduotuvės jis išgėrė butelį vyno, nusipirko 2 plastikinius butelius 6 laipsnių stiprumo alaus ir tuo pačiu autobusu grįžo namo. Tuo metu paskambino D. V., pasakė, kad yra piktas, nes susipyko su sugyventine, todėl nori išgerti. Jis atsakęs, kad parsineša alaus ir pasiūlė susitikti pakalnėje. Susitiko visi trys ir gėrė alų. D. V. buvo labai piktas, priekaištavo, kodėl jis, D. J., neatsiliepia į telefoninius skambučius, ir puolė muštis. L. B. paklausė, kodėl jis lenda prie girto D. J.. Tada D. V. puolė L. B. ir įsikibo į atlapus. L. B. ir D. V. susigrūmė. Liudytojo teigimu, viskas vyko labai greitai, kad jokių smūgių jis nepastebėjo. Galop L. B. apramino D. V., jie susitaikė ir susėdę dar apie 20 minučių gėrė alų. D. V. nesiskundė Po to išsiskirstė – L. B. jį parvedė namo, o D. V. nuėjo link savo namų. Grįžęs su L. B. išgėrė likusį butelį alaus. Liudytojas teigė, jei L. B. nebūtų gynęs, tai jis nuo D. V. būtų nukentėjęs.
Liudytoja Z. B. teisme parodė, kad girdėjo kaip dieną prieš mirtį D. V. grįžo namo, o kitos dienos rytą sužinojo, jog šis mirė. Liudytoja parodė, kad D. V. išgėręs pasidarydavo žiaurus, bjauraus būdo, jo bijodavo mama ir seneliai. Liudytojos teigimu, D. V. santykiai su sugyventine taip pat buvo blogi.
Liudytoja J. K. teisme parodė, kad 2010 birželio 15 d. matė, kaip D. V. grįžo namo. Liudytojos teigimu, D. V. buvo išgėręs. Kitą rytą sužinojo, kad D. V. mirė.
Atliekant ikiteisminį tyrimą 2010 m. birželio 16 d., dalyvaujant G. V., buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) namo antrame aukšte esantis kambarys. Lovoje rastas ant nugaros gulintis vyriškos lyties lavonas iki pusės užklotas antklode. Lavono dešinės akies srityje matėsi kraujosruva ir iš burnos išbėgusio kraujo žymės (1 t., 29 – 31 b .l.).
Specialisto išvadoje Nr. M 340/10(04) nurodyta, kad D. V. mirtis įvyko nuo trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą, ir kaukolės skliauto bei pamato lūžio kontaktuojant su buku kietu paviršiumi (1 t., 37–39 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. V. kūne rastiems sužalojimams padaryti teikėjo vieno smūginio kontakto su buku kietu paviršiumi. Tikėtina, kad D. V. kūne rasti sužalojimai galėjo būti padaryti griuviminės ar kritiminės traumos metu atsitrenkiant į buką kietą paviršių (1 t., 41 b. l. ).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta tikimybe, kad D. V. nubrozdinimas dešinės akies viršutiniame voke galėjo būti padarytas griuviminės traumos metu atsitrenkiant į buką kietą paviršių, taip pat tikėtina, kad D. V. po galvos traumos galėjo atlikti kokius nors aktyvius veiksmus, kol besiplečianti kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu sukėlė galvos smegenų suspaudimą ir sąmonės netekimą (1 t., 43–44 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta tikimybė, kad D. V. kūne rasti sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su buku kietu paviršiumi ir tikėtina, kad D. V. kūne rasti sužalojimai galėjo būti padaryti griuviminės ar kritiminės traumos metu, atsitrenkiant į buką kietą paviršių. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta abejonė, kad D. V. kūne rastų sužalojimų padarymo galimybė spiriant į galvą koja, apauta sportiniu bateliu plonu padu, nes iš turimų teismo medicinos duomenų nėra galimybės tvirtinti, jog spyris į galvos dešinę pusę sportiniu bateliu apauta koja sukėlė D. V. gyvybei pavojingą būseną (1 t., 51–53 b. l.).
Atliekant ikiteisminį tyrimą liudytojas D. J. parodė vietą, kurioje įvyko konfliktas tarp L. B. ir D. V. (1 t., 68–70 b. l.).
Atliekant ikiteisminį tyrimą L. B. vietą, kurioje įvyko konfliktas tarp jo ir D. V. (1 t., 86–88 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta ir aprašyta bei fotografuota įvykio vieta prie (duomenys neskelbtini) kaimo (1 t., 120–123 b. l.).
Tyrimo metu buvo apžiūrėtas sportinis batas, kuriuo 2011 m. gegužės 4 d. L. B. atvyko į apklausą, liudytojas D. J. atpažino batą, kaip panašiausią į tą, kuriuo L. B. buvo apsiavęs konflikto metu (1 t., 129–130, 132–133 b. l.).
Iš byloje esančios pakartotinės komisinės teismo medicinos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad D. V. mirtį sukėlęs dešinės pusės kaktos momens sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu buvo padarytas dėl smūgio (spyrio) į dešinės pusės kaktos-momens sritį. Neatmesta galimybė, kad D. V. nustatytas sužalojimas buvo padarytas dėl spyrio koja, apauta sportiniu bateliu, ir smūgis koja į galvos sritį gali būti kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu priežastimi (1 t., 148–153 b. l.). Teismo posėdyje ekspertas J. R. patvirtino ekspertizės išvadas dėl D. V. mirties.
Motyvuojamoji dalis
Teismo nuomone, L. B. kaltė nužudžius D. V. visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisme patikrintais įrodymais. Atliekant ikiteisminį tyrimą, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją L. B. parodė, kad „D. norėjo man trenkti, kad kišuosi tarp jų, bet aš atsitraukiau ir man nepataikė, tada aš jam trenkiau kumščiu į smakrą, tada D. susilenkė ir aš iš kairės kojos spyriau jam į dešinę galvos pusę, pataikiau kažkur į smilkinio sritį“ (1 t., 83 b. l.). Tą patį jis patvirtino nagrinėjant bylą teisme. Apie vykusias muštynes teisme patvirtino ir liudytojas D. J.. Atlikę pakartotinę komisinę teismo medicinos ekspertizę ekspertai išvadoje nurodė tikimybę, kad D. V. kaktos sumušimas padarytas dėl smūgio (spyrio) koja, apauta sportiniu bateliu, į dešinės pusės kaktos-momens sritį, ir šis smūgis galėjo būti kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu priežastimi. Byloje nustatyta, kad įvykio metu L. B. avėjo sportiniais bateliais.
Nužudymas yra tyčinis, neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veiklos rezultatas. Šis ryšys turi būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad tik kaltininko padaryta veika sukėlė ir lėmė padarinių atsiradimą. Byloje esantys ir nuosprendyje paminėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlęs sužalojimas buvo padarytas sąmoningai ir valingai, t.y. kaltai atliktais L. B. veiksmais. Jo elgesys buvo susijęs priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo mirtimi, t. y. veika, kuri pati savaime dėsningai ir neišvengiamai sukėlė atsiradusias pasekmes.
Kaltinamasis L. B. tvirtina, kad jis sudavė D. V. gindamas save ir D. J., tačiau byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad konflikto metu nebuvo būtinosios ginties situacijos, nukentėjusiojo D. V. veiksmai nekėlė pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad D. V. galėjo būti sužalotas kitų asmenų.
Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal LR BK 129 str. kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad L. B. veiksmai įvykio metu kilo spontaniškai, pats kaltinamasis nurodo, kad neturėjo tikslo ir nenorėjo nužudyti D. V.. Teismas daro išvadą, kad L. B. nužudė D. V. veikdamas netiesiogine tyčia. Jis suprato, kad kėsinasi į jo gyvybę suduodamas smūgius į galvą, numatė, kad tokie veiksmai gali atimti gyvybę, ir nors nenorėjo tokių padarinių – nukentėjusiojo mirties, sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. nusikaltimą padarė netiesioginės tyčios forma (BK 15 str. 3 d.).
Kaltinamojo L. B. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 d.
Nors kaltinamasis L. B. nurodo, kad kaltu neprisipažįsta, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme davė nuoseklius ir nuoširdžius parodymus apie nusikaltimo aplinkybes, todėl laikytina, kad L. B. pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką, ir tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė – girtumas, nes byloje nesurinkta duomenų, kad L. B. nusikaltimo padarymo metu būtų buvęs girtas.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad L. B. nusikalto pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, yra gana jauno amžiaus. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad padarytas nusikaltimas įstatymo priskirtas prie labai sunkių nusikaltimų ir sukėlė neatstatomas pasekmes. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į nukentėjusiojo D. V. elgesį, pastarasis savo veiksmais išprovokavo konfliktą. Įvertinus visas aplinkybes, L. B. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, savo dyžiu artimesnė įstatymo sankcijoje numatytam bausmės minimumui.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. V. civilinis ieškinys dėl materialinės žalos atlyginimo pagrįstas byloje surinktais įrodymais ir tenkintinas. Pareikštas ieškinys mažintinas 1000 Lt, suma gauta iš valstybės, ir priteistina 5263 Lt suma. Nukentėjusiųjų G. V. ir J. J. ieškiniai dėl neturtinės žalos po 50000 litų priteisimo kiekvienai mažintini. Teismas įvertina tai, kad dėl D. V. mirties G. V. patyrė dvasinį išgyvenimą, pablogėjo jos sveikata, tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad D. V. nebuvo tinkamo elgesio, girtuokliavo, dažnai kėlė rūpesčių motinai D. V., buvo jos materialiai remiamas, ir teismas yra tos nuomonės, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas.
Teismas įvertina tai, kad dėl D. V. mirties J. J. patyrė dvasinį išgyvenimą, dukra liko augti be tėvo, taip pat atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiosios J. J. ir žuvusiojo D. V. santykiai buvo permainingi ir neretai konfliktiški, jie bendravo ir gyveno tik 5 metus, todėl dėl šių priežasčių civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303–305 str., 307–308 str. teismas
nusprendžia:
L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d.
Priteisti iš L. B. nukentėjusiajai G. V. 5263 (penkis tūstančius du šimtus šešiasdešimt tris) litus materialinei žalai atlyginti ir 35000 (trisdešimt penkis ūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš L. B. nukentėjusiajai J. J. 10000 (dešimt tūkstančių ) litų neturtinei žalai atlyginti
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtajam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.