Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2023-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. e1-671-1173/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-06-08
Bylos Nr.
e1-671-1173/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16536-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Iveta Bartkevičienė
Kaltinamasis
L. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-671-1173/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16536-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4; (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 8 d.Pasvalys
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Iveta Bartkevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Gailutės Vilkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-16536-23, kurioje: L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, bedarbė, deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikusi 2021 m. rugsėjo 24 d., teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. M. 2023 m. gegužės 6 d., apie 17.40 val., gyvenamos sodybos teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį M. L. G. į krūtinę dėl ko ji praradusi pusiausvyrą parkrito ant žemės ir kryptelėjo kairę koją, taip sukėlė nukentėjusiajai M. L. G. fizinį skausmą.

2. K. L. M. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad 2023 m. gegužės 6 d. apie 17 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) kaimynės M. L. G. gyvenamos sodybos teritorijoje, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį M. L. G. į krūtinę, dėl ko ji praradusi pusiausvyrą parkrito ant žemės ir kryptelėjo kairę koją. Sutinka, kad tokiais savo veiksmais sukėlė kaimynei M. L. G. fizinį skausmą. Viskas nutiko 2023 metų gegužės 6 d., apie 17 val. 40 min. Tokiu metu ji buvo namuose, kai pamatė, jog jos sugyventinį K. V. kviečia pasikalbėti S. P. ir jos motina M. L. G. Ji (duomenys neskelbtini) jau iš anksčiau nesutardavo, todėl išgirdusi, jog su jos sugyventiniu kalba apie jų ganomą karvę ganykloje, apie tai, kad pernai sūnus nenupjovė ganyklos, nors jam davė 100 eurų, ji nuėjo pasiaiškinti, dėl ko jos kalba netiesą. Iš tikrųjų pernai jų kaimynė M. L. G. davė 20 eurų, kad nupjautų jos sodybos teritorijoje augančią žolę ir jos sūnus nupjovė tą žolę. Niekas neprašė nupjauti jokios ganyklos. O dėl karvės, tai kaimynė (duomenys neskelbtini) yra leidusi jos ganykloje ganyti karvę. Girdėdama tokią neteisybę, ji supyko, susinervavo. Ji priėjo prie (duomenys neskelbtini) ir jam pasakė, kad „einame, kad su tom bobom nesirubovok“. Tai išgirdusi S. matyt įsižeidė, pradėjo kalbėti apie ankstesnį jų prieš kelis metus įvykusį konfliktą. K. S. artėjo prie jos. Ji, būdama susinervinusi dėl sakomos neteisybės dėl pernai atseit nenupjautos žolės, užsimojo ranka, norėjo trenkti S., bet ji iškėlė savo sugipsuotą ranką ir pasakė mamai, jei jai suduotų, tai ji „piltų“. Ji S. nesudavė nė vieno smūgio, nes tuo momentu sugyventinis ją patraukė į šoną. Ji vis būdama susinervinusi, pikta, nesusilaikė ir vieną kartą trenkė kumščiu kaimynei M. L. G. į krūtinę. Mano, kad neapskaičiavo suduodamo smūgio stiprumo, nes kaimynė prarado pusiausvyrą ir parkrito ant žemės. Ji sutinka, kad suduotas smūgis galėjo kaimynei sukelti fizinį skausmą, kad krisdama ant žemės, kaimynė galėjo kryptelėti koją, kad jai dėl to irgi galėjo suskausti koją. Po visko ji su sugyventiniu išėjo namo. Ji supranta, kad netinkamai pasielgė, kad jai reikėjo susitvardyti ir kaimynei nesuduoti. Ji po įvykio, praėjus dienai ar kitai, nuėjo pas kaimynę M. L. G. ir jos nuoširdžiai atsiprašė. Jos susitaikė. Kaimynė jai atleido. Ji dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Pas teismo medicinos ekspertus nebenuvyko.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamosios L. M. visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. 2023 m. gegužės 8 d. M. L. G. protokolu – pareiškimu, iš kurio matyti, kad 2023 m. gegužės 6 d., apie 17.40 val., į jos gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) teritoriją, atėjo kaimynė L. M., kuri tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jai į krūtinę, taip sukeldama fizinį skausmą. Jai neišlaikius pusiausvyros virsdama pasisuko kairę koją, dėl ko jaučia skausmą kairiajame kelyje iki šiol. Prašo kaimynę L. M. nubausti įstatymo nustatyta tvarka.

3.2. N. M. L. G. parodymais, kad 2022 metais jos ganykloje, esančioje už sodybos ūkinio pastato, L. M. ganė savo karvę. Kadangi iš po karvės ganymo lieka daug nenuėstos žolės ir po to susidaro kupstai, tai tų pačių metų rudenį ji L. davė 20 eurų, benzino, ir paprašė, kad likusią žolę nupjauti, tačiau ji to nepadarė. 2023m. gegužės 6 d., apie 17.40 val. jos sodybos teritorijoje kaimynas V. Č. pjovė žolę, o ji kartu su dukterimi S. P. nuėjo jam parodyti geodezinio matavimo riboženklius, kad jis pjaudamas jų nesugadintų. Būdama ant ribos su L. M. sodyba, ji sutiko jos sugyventinį K. V., kuriam pasakė, kad L. buvo davusi pinigų žolei nupjauti, tačiau ji to nepadarė. K. V. pasakė, kad apie tai nieko nežinojo. Pamačiusi, kad jos kalbasi su K., ar išgirdusi jų pokalbį, atėjo agresyviai nusiteikusi L. M., kuri visų pirma ranka užsimojo prieš dukterį S., bet jai nieko nedarė, o po to tyčia vieną kartą kumščiu jai trenkė į krūtinę, taip sukeldama jai fizinį skausmą. Ji nuo smūgio, neišlaikiusi pusiausvyros, nuvirto ant žemės ir virsdama kryptelėjo kairę koją, ko pasėkoje jaučia skausmą kairiajame kelyje ir krūtinėje iki šiol. Ją nuo žemės pakėlė žolę pjovęs V. Č.. Jai jokie sužalojimai nepadaryti, tik jaučia skausmą, todėl pas teismo medicinos ekspertus nevyks, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu.

3.3. Nukentėjusiosios M. L. G. papildomoje apklausoje duotais parodymais, kad 2023 m. gegužės 6 d., apie 17.40 val. buvo sodybos teritorijoje, viską gerai matė ir prisimena, kai atėjusi akivaizdžiai neblaivi L. M. pradėjo konfliktuoti dėl nenupjautos žolės. S. P. nespyrė L. M. į koją ir nepadarė jokio kitokios žalos. Matė, kad L. M. buvo supykusi, užsimojusi ranka ketino suduoti dukrai S. P.. Tuo metu dukra parodė savo sugipsuotą dešinę ranką, o vėliau pakėlė kairę ranką ir pasakė jai tokius žodžius: „liek į tą ranką, kur jau yra sudėti metalai, kur pati ir sulaužiusi buvai“. L. M. dukrai nesudavė, susilaikė ir iš karto atsisukusi į ją, netikėtai trenkė su kumščiu jai į krūtinę. Tik tada, kai ji parkrito ant žemės, K. V. patraukė savo sugyventinę L. ir nuvedė ją į namus. Po smūgio ji prarado pusiausvyrą ir pervirto ant žemės, krisdama kryptelėjo kairę koją. Ji tuo metu turėjo medinę lazdelę, kurią naudoja kaip ramstį, kadangi yra senyvo amžiaus, sunkiai vaikščioja. Ji tikrai netrenkė su pagaliu L. M. ir nieko jai nepadarė, nekonfliktavo. Nors ir yra senyvo amžiaus, atmintis yra gera, konflikto metu buvo blaivi ir patvirtina, kad L. M. jai sudavė vieną kartą su kumščiu į krūtinę. Po smūgio ant krūtinės nebuvo matyti jokių sumušimo žymių, tik jautė nedidelį skausmą krūtinės srityje, taip pat skaudėjo kairė koja, ties kelio sąnariu. Krūtinės sritis skaudėjo tik vieną dieną, o kelias skaudėjo dvi dienas, medikų pagalbos neprireikė. Šiuo metu jai niekas nebeskauda. Ji nebeturi jokių pretenzijų L. M., nes ši buvo atėjusi susitaikyti ir atsiprašė dėl savo netinkamo elgesio. Ji civilinio ieškinio nereiškia.

3.4. L. S. P. parodymais, kad 2023 m. gegužės 6 d. vakare davė žoliapjovę V. Č., nes jos mama prašė V. nupjauti žolę gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Ji negali nupjauti žolės, nes yra susilaužiusi dešiniąją ranką. Apie 17.40 val. ji kartu su mama nuėjo prie ribos su L. M. sodyba parodyti V. geodezinio matavimo riboženklius, kad jis, pjaudamas žolę, jų nesugadintų. Pamatė po L. sodybos teritoriją vaikščiojantį L. sugyventinį K. V. ir mama paprašė jį pakviesti. Kadangi žoliapjovė garsiai burzgė, tai ji šūktelėjo, kviesdama K.. Jam atėjus, mama jam pasakė, kad pernai ji L. buvo davusi 20 eurų ir benzino, kad ji nupjautų žolę ganykloje, kurioje L. ganė savo karvę, bet ji taip tos žolės ir nenupjovė. K. joms pasakė, kad apie tai nieko nežino ir pasikalbės su L.. Bekalbant prie jų atėjo ir L. Ji buvo agresyviai nusiteikusi, atsegta striuke ir galimai neblaivi. L. M. priėjo prie jos ir užsimojo ranka, o jai atkišus sugipsuotą ranką, nebesiartino, o priėjusi prie jos mamos kumščiu sudavė vieną smūgį jai į krūtinę, dėl ko mama neišlaikė pusiausvyros ir nuvirto. Kadangi ji su viena ranka mamos pakelti negalėjo, todėl, užgesinęs žoliapjovę, ją pakėlė V. Č., o K. V. išsivedė sugyventinę L. Jos manymu L. taip pasielgė iš pavydo, nes jos kalbėjo su jos sugyventiniu. Dėl to, kad K. jai parveždavo įvairių prekių, jau ji yra pavyduliavusi. Papildomai apklausta S. P. parodė, kad 2023 m. gegužės 6 d. ji su L. M. nekonfliktavo ir nieko jai nedarė, nespyrė jai į koją ir nepadarė jokios kitokios žalos. Jos motina konflikto metu turėjo tik lazdelę, kuri skirta pasiremti, nes ji yra sena ir ligota, sunkiai vaikšto. M. L. G. nieko nedarė L. M., nesudavė jai per jokią ranką. K. L. trenkė su ranka jos motinai į krūtinės sritį, mama nuvirto ant šono ir pametė iš rankos savo lazdelę. Medikų pagalbos motina atsisakė. Įvykio metu tiek ji, tiek motina buvo blaivios.

3.5. Liudytojo V. Č parodymais, kad M. L. G. paprašė nupjauti žolę jos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje. 2023 m. gegužės 6 d. vakare ji iš M. L. G. dukters S. P. namų paėmė žoliapjovę, ir kartu su S. atėjo į jos motinos namus. Apie 17. 40 val. jis nuėjo pjauti žolės ties riba su L., kurios pavardės nežino, sodyba, o M. L. G. kartu su S. P. atėjo jam parodyti geodezinio matavimo riboženklius, kad, pjaudamas žolę, jų nesugadintų. Pjaunant žolę, jis matė, kad prie S. ir jos motinos priėjo L. sugyventinis K., kurio pavardės nežino. Vienu metu pastebėjo nuo sodybos link S. ir jos motinos ateinančią L., kuri jam parodė agresyviai nusiteikusi, atsegta striuke, iš judesių jam pasirodė neblaivi. Matydamas, kad kažkas gali įvykti, jis užgesino žoliapjovę ir taip pat ėjo link S. ir jos motinos. Eidamas matė, kaip L. iš pradžių pripuolė prie S., bet jai nieko nedarė, bet priėjusi prie M. L. G. dešinės rankos kumščiu jai tyčia sudavė vieną smūgį į krūtinę, dėl ko M. L. G. pargriuvo ant žemės. Jis priėjo ir pakėlė ją nuo žemės bei, nuvedęs prie gyvenamojo namo, pasodino ją ant ten buvusios kėdės. S. P. atnešė mamai vaistų. Po suduoto smūgio K. išsivedė L. namo.

3.6. Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulio T. A. tarnybiniame pranešimu, iš kurio matyti, kad 2023 m. gegužės 6 d., apie 17 val. 43 min., dirbant ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule E. P., buvo gautas pranešimas, jog neblaivi kaimynė L. M. kieme pastūmė pranešėjos motiną M. L. G., kuri buvo nugriuvusi. GMP atsisakė. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja S. P., kuri paaiškino, kad jos mamą pastūmė kaimynė L. M. ir pasišalino. Pabendravus su nukentėjusiąja M. L. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ši paaiškino, kad kilo žodinis konfliktas su kaimynu K. V. dėl neatliekamų darbų, už kuriuos M. L. G. moka pinigus. Žodinio konflikto metu atėjo K. V. sugyventinė L. M., kuri išvadino necenzūriniais žodžiais ir pastūmė nukentėjusiąją. Po pastūmimo ši nukrito ant žemės. L. M. išėjo į namus. Po konflikto M. L. G. jautė skausmą kairės kojos kelyje, tačiau medikų pagalbos atsisakė. Moteris buvo išsigandusi dėl to, kas įvyko ir bijo, kad gali pasikartoti. Įvykio vietoje taip pat buvo M. L. G. kaimynas V. Č., kuris teigė, kad atėjo kaimynė L. M. ir pastūmė M. L. G.. K. V. teigė, kad apie konfliktą nieko nežino ir jo sugyventinė L. M. yra išvykusi į (duomenys neskelbtini) su reikalais.

3.7. 2023 m. gegužės 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini). Už medinės tamsios spalvos lauko verandos yra nupjauta pievutė, prie lauko verandos stovi betoninis stulpas. Šalia stulpo stovi medinė tvora bei medelis. Įvykio vietoje grumtynių, kraujo pėdsakų nėra. Įvykio vieta nėra filmuojama, iš įvykio vietos niekas nepaimta.

4. Pirmiau išdėstyti ir teismo įvertinti byloje esantys įrodymai – kaltinamosios L. M. parodymai, nukentėjusiosios M. L. G., liudytojų S. P., V. Č. parodymai, įvykio vietos apžiūros apžiūros ir kitų tyrimo veiksmų protokolai, tarnybinis pranešimas, patvirtina, kad L. M., tyčia kumščiu suduodama vieną smūgį nukentėjusiajai M. L. G. į krūtinę, kuri dėl to prarado pusiausvyrą, parkrito ir išsinarino kairę koją, tokias veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvada, kad L. M. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje sudėtį, jos kaltė įrodyta.

5. Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

6. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu. Teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

7. Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir kt. Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, smurtiniais veiksmais tyčia sukėlė nukentėjusiajai M. L. G. fizinį skausmą, veika baigta. Kaltinamoji anksčiau teista pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje. Duomenų, kad kaltinamoji būtų įrašyta į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centro įskaitą, nėra.

8. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis, skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui.

9. Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji L. M. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

10. K. L. M. paskirta karomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

L. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. M. paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti L. M., jog nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ji per 14 (keturiolika) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Iveta Bartkevičienė