Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Utenos rajono savivaldybės Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos atstovei K. A.,

suinteresuotam asmeniui V. B., jo atstovui advokatui Valdui Bivainiui, psichiatrei J. D.;

suinteresuoto asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus atstovei R. L.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-2931-356/2021 pagal pareiškėjos Utenos rajono savivaldybės Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys: V. B., Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius, (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo tenkinamas.

2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turintys teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, taip pat tikslą skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis žmogaus laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, jų lygų dalyvavimą įvairiose visuomenės gyvenimo srityse įstatyme buvo įtvirtinta galimybė asmenį pripažinti neveiksniu ar apriboti jo veiksnumą tik tam tikrose srityse. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens gebėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Taigi neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

Kuo mažesnio asmens teisių ribojimo principas, numatytas Konvencijoje, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 467 straipsnio 5 dalyje, kuria nustatyta, kad kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kuri prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės.

Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), V. B. buvo pripažintas neveiksniu, to paties teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), V. B. globėju paskirti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), V. B. pripažintas ribotai veiksnus šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.) ir šiose srityse V. B. nustatyta rūpyba, jo rūpintoju paskirti (duomenys neskelbtini); taip pat pripažintas neveiksniu šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir kt.); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos, priimant sprendimus; kitose asmeninių neturtinių santykių srityse (balsavimo teisė) ir šiose srityse palikta galioti (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta globa ir paskirtas globėjas - (duomenys neskelbtini).

CPK 469 straipsnio 1-4 dalys nustato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, teismas, kaip yra nagrinėjamu atveju, kai į teismą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo kreipiasi Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą teismo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Kadangi asmens veiksnumas atskirais laikotarpiais ir skirtingose situacijose gali kisti, todėl jis vertinamas kiekvienu atveju individualiai, nepaisant to, ar yra abejonių dėl asmens veiksnumo, gerbiant asmens privatumą ir orumą. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos, kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2010 m. gegužės 27 d., 12 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neįgalieji turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse, įtvirtina sutrikusios psichikos asmenų veiksnumo maksimalaus išsaugojimo principą, pagal kurį, atsižvelgiant į tai, kad gali egzistuoti įvairaus laipsnio nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti ir kad jis gali kisti, visiškas sutrikusios psichikos asmenų teisinio veiksnumo atėmimas neturėtų būti neišvengiamas tokių asmenų teisinės apsaugos priemonių įgyvendinimo rezultatas.

VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad V. B. (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą gydytas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, pastaruoju metu kreipiamasi tik dėl medikamentų pratęsimo, pastabų dėl paciento elgesio nėra, tęsiamas ambulatorinis gydymas.

Utenos socialinių paslaugų centro 2021 m. gegužės mėn. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įvertinus V. B. supratimą, gebėjimą įvertinti, paaiškinti ir savarankiškai atlikti nuoseklius veiksmus, buvo padaryta išvada, kad jis savarankiškai geba priimti kasdienius sprendimus šiose srityse: paveldėjimo, ūkinėje komercinėje, savitvarkos, sveikatos priežiūros, šeimos santykių ir darbo teisinių santykių srityse, kitose srityse iš dalies reikalinga kito asmens pagalba.

Iš Utenos rajono savivaldybės Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos posėdžio (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad komisija įvertino pateiktus dokumentus apie V. B. būklę, pokalbio su juo metu gautą informaciją ir vieningai nutarė, kad V. B. sveikatos būklė iš dalies yra pasikeitusi, todėl yra pagrindas kreiptis į teismą dėl (duomenys neskelbtini) sprendimo peržiūrėjimo.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) išvada nustatyta, kad V. B. šiuo metu nustatomas (duomenys neskelbtini) – ((duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti turtinių santykių srityse - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamo bei nekilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavime juo (kilnojamo ir nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimesi individualia veikla ir kt.) bei asmeninių neturtinių santykių srityse - šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos, priimant sprendimus. Tokia išvada padaryta, nes atlikus psichologinį įvertinimą ekspertė konstatavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), klinikiniame vaizde buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kas visiškai apriboja tiriamojo galimybę veikti savarankiškai, priimti sprendimus, įgyvendinti savo teises bei atlikti pareigas minėtose srityse. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta įrodymų (CPK 178 straipsnis), galinčių patvirtinti, kad suinteresuoto asmens sveikata nuo (duomenys neskelbtini) m. pagerėjo taip, kad šiose srityse suinteresuotas asmuo galėtų savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus.

Ekspertizės metu taip pat buvo nustatyta, kad V. B. turi tam tikrus darbinius įgūdžius, žinias apie savo ligą, paveldėjimą, turi tam tikrus savitvarkos įgūdžius, neblogai orientuojasi smulkiuose buitiniuose sandoriuose, tačiau dėl valios, kritikos stokos be kito asmens pagalbos negali savarankiškai veikti, priimti sprendimus turtinių santykių srityse, todėl jis gali iš dalies, su kitų pagalba suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti turtinių santykių srityse - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); paveldėjimo teisinių santykių srityse bei asmeninių neturtinių santykių srityse - savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir kt.); darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.) srityse.

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse iš viso neturi būti ribojamas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. B. nustatytas (duomenys neskelbtini) netrukdo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti asmeninių neturtinių santykių srityje - asmens gebėjimas naudotis balsavimo teise. Taigi suinteresuotas asmuo V. B. yra veiksnus šioje srityje ir gali laisvai naudotis teise balsuoti ir būti išrinktas.

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis) ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Abu kriterijai yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima pripažinti jį neveiksniu.

Nagrinėjamu atveju, panaudojus specialias medicinos mokslo žinias gautu rašytiniu įrodymu – Teismo psichiatrijos ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) išvada (CPK 466 straipsnis) – neveiksnumo nustatymo medicininis kriterijus yra įrodytas, suinteresuotam asmeniui V. B. nustatyta diagnozė ((duomenys neskelbtini)) iki šiol nėra pasikeitusi, jis nėra visiškai pasveikęs (CPK 469 straipsnio 1 dalis), tačiau svarbu pažymėti tai, kad suinteresuotas asmuo nuo (duomenys neskelbtini), kai paskutinį kartą buvo (duomenys neskelbtini), vartoja paskirtus vaistus, jo psichinė sveikata yra pagerėjusi.

Minėta, kad pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje fizinio asmens sveikatos pagerėjimas, dėl kurio jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, teismui yra pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (CPK 469 straipsnio 1-4 dalys). Peržiūrėdami anksčiau priimtus sprendimus teismai įvertina ne tik tai, ar asmens būklė yra pasikeitusi, tačiau ir kokios tuo metu santykių sritys jam aktualios, t. y. kokiose srityse neapribojus veiksnumo asmens interesai būtų pažeisti.

Nustatyto medicininio kriterijaus pagrindu teismo ekspertė davė išvadą ir įvardijo turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose dėl (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) V. B. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ir kuriose gali iš dalies.

Tiek pareiškėjo atstovė, tiek suinteresuotų asmenų atstovai, kurie betarpiškai bendravo su V. B., vertino, kad ekspertizės akto išvados iš esmės atitinka tikrąsias aplinkybes dėl V. B. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, todėl ekspertizės akto išvadų neginčijo, papildomų įrodymų neteikė.

Nors eksperto išvada yra tik viena iš CPK įtvirtintų įrodymų rūšių (CPK 212–219 straipsniai) ir neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, o todėl teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis), tačiau nagrinėjamu atveju visi byloje pateikti įrodymai, juos ištyrus ir įvertinus skyrium ir jų visetą, neleidžia abejoti minėtu rašytiniu įrodymu, ekspertizės akto išvadų byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo, nes jos atitinka tikrąsias faktines aplinkybes.

Nors yra nustatytas suinteresuoto asmens sveikatos būklės pagerėjimas po (duomenys neskelbtini) priimto teismo sprendimo, tačiau atsižvelgiant į suinteresuotam asmeniui konstatuoto (duomenys neskelbtini) vystymosi dinamiką bei dabartinę psichikos būklę, jis nepakankamai adekvačiai supranta socialines gyvenimo bei ūkinės – komercinės veiklos normas, dėl turimo psichikos sutrikimo jam sudėtinga prognozuoti savo elgesio pasekmes ir analizuoti sudėtingas situacijas bei produktyviai, tikslingai ir adekvačiai veikti. Ekspertizės akto išvadose konkrečiai nurodytose srityse neapribojus veiksnumo suinteresuoto asmens interesai galėtų būtų pažeisti, kiti asmenys galėtų pasinaudoti jo sveikatos būkle, o tai sukeltų papildomas negatyvias pasekmes, tame tarpe galimi turtiniai praradimai.

Ištyrus ir įvertinus į bylą pateiktus įrodymus skyrium ir jų visetą, yra CK 2.10 straipsnio 3 dalyje, CPK 469 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas peržiūrėti (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suinteresuotas asmuo V. B. buvo pripažintas neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, šias sritis teismo sprendimu nustatyti iš naujo: pripažinti V. B. neveiksniu: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamo bei nekilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavime juo (kilnojamo ir nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimesi individualia veikla ir kt.) bei asmeninių neturtinių santykių srityse - šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos, priimant sprendimus; pripažinti V. B. ribotai veiksniu: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); paveldėjimo teisinių santykių srityse bei asmeninių neturtinių santykių srityse - savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir kt.); darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.) srityse; pripažinti V. B. veiksniu kitose asmeninių neturtinių santykių srityse (balsavimo teisė) ir šioje dalyje (duomenys neskelbtini) sprendimą.

Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo suinteresuotas asmuo V. B. buvo pripažintas neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalis dėl globėjo ir rūpintojo keičiama iš dalies. Nustačius tam tikras sritis, kuriose asmens veiksnumas tik ribojamas, anksčiau nustatyta tokio asmens globa pasibaigia, nustatoma rūpyba, rūpintoju šiose srityse skirtini (duomenys neskelbtini) (CK 2.11 straipsnis, 3.239 straipsnis, 3.240 straipsnio 3 dalis, 3.242 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 178, 179, 185, 468, 469, 493 straipsniai). Pripažinus asmenį veiksniu, sprendimui įsiteisėjus, asmeniui nustatyta globa pasibaigia (CK 3.247 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad (duomenys neskelbtini) paskyrimas suinteresuoto asmens V. B. globėju/rūpintoju neatitiktų jo interesų, suinteresuotas asmuo neatsisako šias pareigas atlikti.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenys pateiktini neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. Bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų (CPK 468 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 464¹ , 469, 473 straipsniais

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

1. Iš dalies pakeisti (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), yra:

1.1. ribotai veiksnus šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); 2) paveldėjimo teisinių santykių srityse; 3) savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamo būsto priežiūra ir pan.); 4) sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir kt.); 5) darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.), srityse (pažymėta Nr. 2 ir Nr. 4) V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatyti rūpybą, jo rūpintoju paskirti (duomenys neskelbtini), įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), kitoje dalyje palikti (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą rūpybą ir paskirtą rūpintoją (duomenys neskelbtini).

1.2. Neveiksnus šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 2) kilnojamo bei nekilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavime juo (kilnojamo ir nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 3) dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimesi individualia veikla ir kt.); 4) šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti ir kt.); 5) asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos, priimant sprendimus, šiose srityse palikti (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą globą ir paskirtą globėją (duomenys neskelbtini).

2. Pripažinti V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), veiksniu kitose asmeninių neturtinių santykių srityse (balsavimo teisė) ir šioje dalyje panaikinti (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo jo duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.