Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-05-22 · Civilinė byla Nr. 2A-543-611/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-22
Bylos Nr.
2A-543-611/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė
Atsakovas
N. G., A. G.
Ieškovas
L. Š.
Trečiasis asmuo
L. A., R. M.
Civilinė byla Nr. 2A-543-611/2009Procesinio sprendimo kategorija: 25; 30.2; 30.9.1; 121.15; 121.18; 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės

teisėjų (pranešėjo) Andžej Maciejevski ir Danutės Kutrienės,sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovams Č. Š. ir adv. Valdui Kersnauskui, atsakovams N. G. ir A. G., atsakovų atstovei adv. Danutei Giedraitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovams A. G. ir N. G. dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis įvažiavimu, tretieji asmenys L. A., R. M., L. A..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. Š. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovus A. G. ir N. G. netrukdyti naudotis bendru įvažiavimu į gyvenamojo namo bendrą kiemą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji, tretieji asmenys bei atsakovai yra gyvenamojo namo su priklausiniais ir namų valdos žemės sklypo bendraturčiais. Name įrengtas krosninis šildymas, kūrena malkomis, kurias laiko ūkio pastatuose, esančiuose kieme. Visą laiką malkas veždavo į kiemą, išversdavo prie sandėliukų, tačiau su kaimynu A. G. prasidėjo konfliktai dėl naudojimosi bendru kiemu. Sunkvežimiu vežant malkas į kiemą L. A. prie sandėliuko, dėl vairuotojo kaltės buvo nuplėštos kelios apdailos lentelės namo lauko sienos dalyje ties A. G. butu. A. G. pradėjo trukdyti įvežti malkas į kiemą, užstato įvažiavimą savo lengvuoju automobiliu, reikalaudamas nevažiuoti į kiemą. Ieškovė, būdama senyvo amžiaus, ligota, privalo malkas išversti įvažiavimo pradžioje ir po to kelias dešimtis metrų nešti malkas į sandėliukus. Malkas reikia vežti tik vieną ar du kartus per metus. Ieškovė nurodė, kad automobilio GAZ 53, kuriuo vežamos malkos bortų plotis yra 2,38 m, grįsto akmenimis įvažiavimo plotis ties namu yra 3,40 m, o prie kiemo ties namu 3,10 m. Todėl A. G. visai nepagrįstai ir neteisėtai trukdo naudotis bendru įvažiavimu. Pabrėžia, jog vairuotojai, atvežę malkas, skuba, todėl išvažiuojant užkabina namo kampą. Bet taip atsitinka tik išvažiuojant mašinoms, o ne įvažiuojant. Atsakovui žalą padaro vairuotojai, kurie veža krovinį. Malkų pardavėjams negalima įsakyti, su kokia mašina atvežti malkas. Jie veža malkas su GAZ 53, kurios techninės galimybės leidžia įvažiuoti.

Atsiliepimas

Atsakovai A. G. ir N. G. atsiliepime nurodė, kad prašydavo bendraturčių nevežti malkų sunkvežimiais GAZ, MAZ, ZIL, KAMAZ į bendrą kiemą, o jas iškrauti tik įvažiavus prie namo bendrame įvažiavime arba vežti malkas mažesnių gabaritų transporto priemonėmis. Be to, įvažiavimo plotis yra 3,10 m, o ne 3,40 m, kaip nurodė ieškovė. Nesant vietos tarp dviejų namų kampų, ir dar esant netiesiam įvažiavimui į kiemą, vairuotojai niekaip sunkvežimių neišmanevruoja. Atsakovai nurodė, kad per ilgą laiko tarpą daugiausiai apgadintas buvo jų gyvenamojo namo kampas. Namo kampas išpuvo, buvo numuštas lietvamzdis, laužomi namo apvadai, gadinami patys namo pamatai, sulaužomos prie sienų prikaltos dailylentės. Todėl sunkvežimiui įvažiavus į kiemą, apsisukti jame galimybių nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Iš ieškovės atstovo Č. Š. paaiškinimo bei kitų bendraturčių paaiškinimų policijos pareigūnui (b.l. 30- 36), Ukmergės rajono prokuratūros ir savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymų A. G. (b.l. 67, 87) teismas nustatė, kad šalys ne kartą bandė susitarti tarpusavyje, tačiau pati ieškovė ir jos atstovas nesilaikė susitarimų. Apklausti byloje dalyvaujantys asmenys nurodė, jog į bendrą namo kiemą, kuriame apsisukti nėra galimybės, gali įvažiuoti bet kuri mašina, atvežanti malkas, tačiau yra rizika užkabinti namo kampą, kaip ne kartą yra ir atsitikę, dėl ko buvo nuplėšti namo apvadai, lentelės, nutrauktas lietvamzdis, atsakovų kambaryje nukrito vazonas. Kad ne kartą išvažiuojant iš namo kiemo sunkvežimis užkabino namo kampą, teisme patvirtino ir pats ieškovės atstovas Č. Š.. Kad įvažiavimas bendro naudojimo žemėje į kiemą yra apribotas pastatų gabaritais, patvirtina ir 2007 m. balandžio 11 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimas, taip pat prie antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtos fotonuotraukos (b.l. 23, 28). Teismas konstatavo aplinkybę, kad įvažiuojant ar išvažiuojant iš namo bendro kiemo didelių gabaritų sunkvežimiais yra rizika užkabinti namo kampą, be to, jis ne kartą buvo užkabintas ir padaryta žala. Ir nors ieškovės atstovas pateikė laikraščius, kuriuose pateikti skelbimai, kad parduodamos ir vežamos malkos mašinomis GAZ 53, tačiau nepateikė įrodymų, kad nėra galimybių malkų atsivežti mažesnių gabaritų mašinomis. Tuo tarpu atsakovai pateikė 16 fotonuotraukų (b.l. 110, 111) su mažesnių gabaritų mašinomis, kurios įvažiuotų ir išvažiuotų į namo kiemą, nekliudydamos namo ir nepadarydamos kitokios žalos patiems bendraturčiams. Teismas, remdamasis LR CK 1.5 str. 1 d. ir LR CK 4.37 str. 1 d. padarė išvadą, kad protingo ir sąžiningo žmogaus standartai reikalauja siekti neleisti atsirasti ir išvengti žalos jo turtui atsiradimo, o ne atvirkščiai. Ieškovės atstovas Č. Š. nurodė, kad namas užkliudomas tik išvažiuojant mašinoms iš kiemo, o ne įvažiuojant ir atsakovams žalą padaro ne ieškovė, o vairuotojai, kurie veža krovinį ir jie turėtų atlyginti turtui padarytą žalą. Teismas tokį ieškovės, kuri pati yra minėto namo bendraturtė, atstovo argumentą laikė ne tik kad nepagrįstu, bet taip pat prieštaraujančiu protingumo ir sąžiningumo reikalavimams.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Patikslintu apeliaciniu skundu prašė byloje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, tačiau teismo posėdžio metu jos atstovai prašė teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėjo, jog atvejis, kai vairuotojas užkabino namo kampą, išvažiuodamas iš kiemo, buvo vienintelis, todėl atsakovo teiginiai, kad nuolat vežant malkas užkabinamas namo kampas ir, kad pakrautos mašinos bortai išsilenkia 30 cm nieko nepagrįsti, nes užkabintas namo kampas buvo jau po to, kai mašina išvažiavo iš kiemo. Namo kampas buvo užkliudytas dėl neapdairaus vairuotojo kaltės. Pažymėjo, jog šildymo sezono metu malkos buvo vežamos automobiliu ZIL, kurio gabaritai žymiai didesni nei automobilio GAZ53, tačiau važiuojant į kiemą automobilis ZIL pilnai išsitekdavo keliuke ir nekliudydavo jokių kieme esančių statinių. Nesutinka su argumentais, kad į kiemą vežti malkas ar krovinį galima tik automobiliu, kurio bendroji masė 3,5 t, neaišku kuo buvo remiamasi, nustatant tokius kriterijus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai A. G. ir N. G. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka su apeliantės argumentu, jog namo kampas buvo užkabintas tik vieną kartą. Ieškovės atstovas patvirtino, jog namo kampas buvo apgadintas kelis kartus dėl nepatyrusių jaunų vairuotojų kaltės. Taip pat nurodo, jog nėra jokio skirtumo ar turtas gadinamas, įvažiuojant ar išvažiuojant sunkvežimiams. Pažymi, jog automobilio GAZ 53 plotis yra 2.38, jis dar labiau paplatėja kaip automobilis pakraunamas malkomis, išsilenkia bortai, būna įdėti stulpeliai prie bortų dėl didesnio malkų kiekio pakrovimo. Kuo didesnis automobilio svoris, tuo yra didesni gabaritai. Sunkvežimis GAZ 53 su pakrautomis malkomis sveria apie 7 t. Atsakovas nurodo, jog pastatas ir žemės sklypas buvo suformuotas iki 1940 m. vienam savininkui, kuris malkas įveždavo pasikinkęs arklį. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog ZIL automobilis, atveždamas malkas nesukėlė jokių padarinių, tai nepagrįsta jokiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Pagal LR CK 4.37 str. 1 d. nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tokia norma reiškia, kad turto savininkas turi teisę laisvai naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu daiktu, tačiau toks valdymas negali pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, t.y. nuosavybės teisė nėra absoliuti. Bendros nuosavybės teise valdomas daiktas turi būti naudojamas, valdomas ir juo disponuojama bendraturčių bendru sutarimu (LR CK 4.75 str.). T.y. bendros nuosavybės su trečiaisiais asmenimis turimo daikto atveju kiekvienas iš bendraturčių turi atsižvelgti į kitų bendraturčių teisėtus interesus ir teises. Be to, civilinių teisių subjektai, įgyvendindami savo civilines teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimus (LR CK 1.5 str. 1 d.). Taigi, apibendrinus darytina išvada, kad kiekvienas bendro turto bendraturtis turi tausoti bendrą turtą, juo rūpintis, elgtis taip, kad sukeltų kuo mažesnę riziką bendram turtui, tokio turto išsaugojimui, išlikimui, kad jis nebūtų gadinamas, be to, turi naudotis bendru turtu taip, kad nepažeistų kitų bendraturčių teisėtų interesų. Bet koks priešingas minėtiems standartams bendraturčio elgesys bei interesas netoleruotinas ir neturi ginamas teismine tvarka.

Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad ieškovė, atsakovai, taip pat tretieji asmenys yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, valdantis šiuos objektus bendros dalinės nuosavybės teise. Bendros nuosavybės teise turimo namų valdos žemės sklypo, pažymėto „C“, plotas yra 910 kv.m., šis sklypas yra bendro naudojimo. Šių aplinkybių niekas iš proceso dalyvių neginčija, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Niekas neginčija ir tos aplinkybės, kad įvažiavimo plotis nuo namo sienos iki tvoros ties įvažiavimu yra 3,40 m, o ties kiemu -3,10 m, automobilio GAZ 53 plotis 2,38 m. Taigi, akivaizdu, kad pravažiavimas yra santykinai siauras, ir tokiam automobiliui įsukti siaurame kelyje yra sudėtinga. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad tokio tipo automobiliai jau yra užkabinę gyvenamojo namo ties atsakovų butu sieną, ir neturi visiškai jokios reikšmės, ar tai buvo padaryta įvažiuojant ar išvažiuojant. Tai pripažino ieškovas, patvirtino byloje apklaustas liudytojas, taip pat kiti rašytiniai įrodymai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, kad ji nėra atsakinga už, kad malkas atvežančių sunkvežimių vairuotojai, išvažiuodami iš kiemo, sugadina išorinę namo sieną, tačiau ši aplinkybė patvirtina, kad yra realus pavojus, jog tokio tipo transporto įvažiavimas į kiemą sukelia neproporcingą pavojų bendram proceso dalyvių turtui – gyvenamajam namui. Be to, bylos duomenys patvirtina, tai pripažino ir ieškovės atstovas, kad tarp minėto namo savininkų buvo susitarimas, jog dideliu transportu niekas nevež malkų į kiemą, nes tokiam transportui sunku manevruoti kieme ir keliuke į kiemą. Visi kaimynai turi gerbti bendrą bendraturčių susitarimą.

Teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus, kad malkas atveža tik automobiliais GAZ 53, nes ieškovės atstovo pateiktuose laikraščiuose yra ir tokie skelbimai apie malkų atvežimą, kuriuose nenurodoma, kad veža tik automobiliais GAZ 53, t.y. nepaneigtas teiginys, kad malkos gali būti atvežtos ir mažesniais automobiliais. Iš atsakovų pateiktų nuotraukų matyti, kad yra mažesni krovininiai automobiliai, kurie gali lasvai įvažiuoti į bendrą kiemą ir išvažiuoti, nekeldami pavojaus bendram turtui. Ieškovė šių aplinkybių nenuginčijo. Atsakovai tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad jie nekliudo ir neprieštarauja, kad ieškovė vežtų malkas mažesniais krovininiais automobiliais nei GAZ 53. Taigi, ieškovė gali laisvai disponuoti bendru turtu, laisvai atsivežti malkas iki pat sandėliuko bedrame kieme, tik mažesniais automobiliais. Ieškovės interesų gynimas jos prašomu būdu ir leidimas absoliučiai laisvai naudotis bendru turtu pažeistų kitų bendraturčių teisėtus interesus, nes jos interesai būtų ginami neproporcingai jos galimam sukelti pavojui bendram turtui. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovės ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas ir jos interesai neturi būti ginami dėl aukščiau nurodytų motyvų. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus bylos įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstas išvadas. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra nereikšmingi, susiję su įrodymų vertinimu, dėl ko teisėjų kolegija jau pasisakė, teisinės reikšmės bylai jie neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovas A. G. patyrė 400 Lt advokatės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, minėtos atsakovo patirtos išlaidos priteistinos jam iš ieškovės (LR CPK 93 str., 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. G. iš ieškovės L. Š. 400 (keturis šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėTeisėjai Andžej MaciejevskiDanutė Kutrienė