Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. T-2097-946/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-04
Bylos Nr.
T-2097-946/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kategorijos
Byla Nr. T-2097-946/2018
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.1.10.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2018 m. spalio 4 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo M. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugpjūčio 31 d. priimtu nutarimu Nr. 61-47 nutarta taikyti nuteistajam M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 5 m. 2 mėn. 3 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 29 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 31 balas ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvojoje grupėje, dirba tvarkytoju, taip pat Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ virtuvės darbininku, išsako teigiamas nuostatas į darbą, yra motyvuotas dirbti, pavestus darbus atlieka sąžiningai ir kokybiškai. Palaiko socialinius ryšius su šeima. Nuteistasis atpažįsta vietas ir veiklas, kurių jam reikia vengti po paleidimo, nėra dalyvavęs prievartos kitų kalinių atžvilgiu naudojimo ir bauginimo veiksmuose, nelinkęs elgtis impulsyviai ir rizikuoti, iš esmės nepritaria kriminalinėms nuostatoms, diskriminacinių nuostatų nereiškia ir nedemonstruoja, siekia visuomenės priėmimo, tai pasiekti tikisi dirbdamas, rūpindamasis šeima ir nepažeisdamas įstatymų. Kauno tardymo izoliatoriuje nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebaustas, už nepriekaištingą elgesį ir stropų darbą bei aktyvų dalyvavimą nuteistųjų pataisos programose buvo paskatintas šešis kartus, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje už įvairius vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus drausmine tvarka buvo baustas 9 kartus, 12 kartų buvo paskatintas. Nuteistasis aktyviai ir savanoriškai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pataisos priemonėse. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir, Komisijos nuomone, tokie veiksniai kaip artimi socialiniai ryšiai su šeima, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, darbiniai įgūdžiai, motyvacija turėti darbą, kriminogeninių veiksnių nebuvimas ir toliau išliekanti žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

M. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 180 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 289 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus. Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 8 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžiu subendrintos, paskirta 18 m. laisvės atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 5 m. 2 mėn. 3 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 29 d.).

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. M. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, aktyviai ir savanoriškai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, skatintas, dirba, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad M. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką – du sunkius, du nesunkius, vieną labai sunkų, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymas), nusikaltimus, padarytus organizuotoje grupėje, kas neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą, ir nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad šie veiksniai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, teismo sprendžia, jog neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, o atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis buvo pakankama nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Pažymėtina ir tai, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas – priešingai, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, jis už įvairius vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus drausmine tvarka buvo baustas devynis kartus, atlikdamas bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje taip pat padarė vieną drausmės pažeidimą, ir nors nuobauda nebuvo skirta, o paskirtos drausmines nuobaudos nebegalioja, tačiau tai neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, kad į pataisos įstaigos administracijos priežiūrą nuteistasis žiūri su išlygomis, kuri, taikant asmeniui lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, yra itin aktuali, taip pat atskleidžia nuteistojo dviprasmišką požiūrį į jam taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant asmeniui lygtinį paleidimą, yra itin svarbus, ir kas leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatytas sumažėjęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius – 31 (buvo 51 balas „OASys“), tačiau pažymėtina ir tai, jog dinaminiai riziką nusikalsti didinantys veiksniai iš 31 balų sudaro net 11 balų, taip pat išlieka neeliminuotas pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai, kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog M. M. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 61-47 taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 61-47 taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis