- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- A20.-32-1132/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00022-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius
- Kategorijos
- 21.9.13pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovei K. M.,
Irako Respublikos piliete prisistatančiai N. A. I., jos įgaliotajai atstovei advokatei A. A.,
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Irako Respublikos piliete prisistatančiai N. A. I. ir jos mažamečiam vaikui K. K. Z.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
VSAT Vilniaus pasienio rintinės Migracijos skyrius teikimu prašo taikyti Irako Respublikos piliete prisistatančiai N. A. I., gimusiai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir užsienietė) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, adresu Jonavos r. sav., Ruklos mstl., Karaliaus Mindaugo g. 18, apgyvendinant kartu su mažamečiu sūnumi K. K. Z., gimusiu (duomenys neskelbtini), nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 16 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas arba kitaip išspręstas klausimas dėl užsienietės teisinės padėties Lietuvoje.
Teikime nurodyta, kad 2021 m. liepos 16 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos veikimo teritorijoje Zarasų r. sav., Turmanto sen., Tilžės kaimo prieigose, buvo pastebėta ir sulaikyta dvidešimt dviejų asmenų grupė, kurioje buvo Irako Respublikos piliete prisistatanti N. A. I. kartu su mažamečiu sūnumi K. K. Z.. Užsienietė su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų.
VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriui atliekant veiksmus, susijusius su užsieniečių teisinės padėties nustatymu, užsienietė pasiprašė politinio prieglobsčio Lietuvoje. Kadangi užsienietė kirto sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik tada kai buvo sulaikyta, todėl darytina išvada, kad Lietuvos Respublika nėra galutinis jos kelionės tikslas.
VSAT pareigūnai iš N. A. I. priėmė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo jai ir jos mažamečiam sūnui K. K. Z. ir atliko pirminius prieglobsčio prašytojų apklausos veiksmus. Nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. Migracijos departamento sprendimu užsienietė kartu su savo mažamečiu sūnumi K. K. Z. buvo apgyvendinta Jonavos r. sav., Ruklos mstl., Karaliaus Mindaugo g. 18 esančiame Pabėgėlių priėmimo centre, kur gyvena iki šiol.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 1 punktu užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką laikomas neteisėtu, jeigu jis: atvyko pažeisdamas Šengeno sienų kodekso nuostatas. Užsienietė pažeidė Šengeno sienų kodekso nuostatas, nes neatitinka Šengeno sienų kodekso 6 straipsnyje numatytų sąlygų trečiųjų šalių piliečių atvykimui: turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną; turėti galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 (1), išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą. Vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 6, 7, 8 punktais užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis: yra Lietuvos Respublikoje be vizos, jeigu ji būtina; yra Lietuvos Respublikoje be galiojančio kelionės dokumento; yra neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką. Taigi, vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 6, 7, 8 punktais Irako Respublikos piliete prisistačiusios N. A. I. atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad Irako Respublikos piliete prisistatanti N. A. I. į Lietuvos Respubliką atvyko ir yra joje neteisėtai ir neprašė leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, ji neatitinka Įstatymo 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių priimamas sprendimas grąžinti užsienietę į užsienio valstybę. Pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 2 punktą neteisėtai į Lietuvos Respubliką atvykęs ar neteisėtai joje esantis užsienietis, jeigu nėra šio Įstatymo 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.
2021 m. spalio 15 d. Migracijos departamentas Irako Respublikos piliete prisistatančios N. A. I. atžvilgiu priėmė sprendimą (duomenys neskelbtini) „Nesuteikti prieglobsčio, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi“. Užsienietė nesutiko su priimtu Migracijos departamento sprendimu, apskundė sprendimą Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai ir prašė jį panaikinti.
2021 m. spalio 28 d. Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija priėmė sprendimą (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą. Užsienietė nesutiko su priimtu Migracijos departamento 1-osios skundu dėl prieglobsčio sprendimų komisijos sprendimu ir kreipėsi į teismą su skundu. 2021 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą administracinėje byloje (duomenys neskelbtini), atmesti pareiškėjų N. A. I. ir K. K. Z. skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Teikime nurodyta, kad užsienietė neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui, kuris yra galutinis ir neskundžiamas, pasikeitė užsienietės ir jos mažamečio vaiko teisinis statusas, jie nėra prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus įgaliotoji atstovė teismo posėdžio metu palaikė teikimą jame nurodytais argumentais.
Užsienietė nurodė, kad sutinka su teikimu ir siūloma taikyti alternatyvia sulaikymui priemone ne ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, nes nieko neteisėto nepadarė. Jos tikslas yra kuri nors kita saugi Europos valstybė.
Užsienietės ir jos nepilnamečio vaiko įgaliotoji atstovė dėl teikimo neprieštaravo ir prašė taikyti kiek įmanoma švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.
Teikimas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Irako Respublikos piliete prisistatanti N. A. I. ir jos mažametis sūnus K. K. Z. 2021 m. liepos 16 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, kartu su kitais asmenimis neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. 2021 m. rugsėjo 20 d. užsienietė su mažamečiu vaiku buvo apgyvendinta Pabėgėlių priėmimo centre. Užsienietei pateikus prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, 2021 m. spalio 15 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl prieglobsčio užsienietei ir jos mažamečiam vaikui nesuteikimo, jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Su šiuo sprendimu užsienietė nesutiko ir jį apskundė, tačiau Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija skundą atmetė. Užsienietei apskundus minėtos komisijos sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 30 d. skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, todėl darytina išvada, kad užsienietė ir jos mažametis vaikas prarado prieglobsčio prašytojo statusą.
Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.
Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, be kita ko gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 punktas); kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001-05-28 Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (5 punktas). Be to, Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
Užsienietė kartu su mažamečiu vaiku į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko 2021 m. liepos 16 d., neteisėtai kirsdama Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdama asmens dokumentų, prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikyta, kas duoda pagrindo daryti išvadą, kad Lietuvos Respublika nėra galutinis jos kelionės tikslas, užsienietė neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, yra priimtas sprendimas dėl jos ir mažamečio vaiko išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl yra pagrindas manyti, kad užsienietė linkusi pažeidinėti įstatymus, ir gali pasislėpti vengdama išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkte bei 2 dalyje numatyti užsienietės sulaikymo pagrindai.
Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.
Įvertinus visas bylos aplinkybes, pasikeitus užsienietės ir jos mažamečio vaiko statusui, kai dėl jos prašymo suteikti prieglobstį jau yra priimtas galutinis sprendimas, byloje visgi nesant duomenų, kad užsienietė ir jos mažametis vaikas keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nuo atvykimo į Lietuvą ji nebandė pasislėpti arba pabėgti iš Lietuvos Respublikos, užsienietei priklausant pažeidžiamų asmenų grupei, kadangi turi mažametį vaiką, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti užsienietei ir jos mažamečiam vaikui pareiškėjo nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kuri yra objektyviai reikalinga ir proporcinga byloje nustatytoms aplinkybėms, užtikrinanti užsienietės ir valstybės interesų pusiausvyrą, o taikyti užsienietei ir jos mažamečiam vaikui dar švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teikimas tenkintinas, Irako Respublikos piliete prisistatančiai N. A. I. taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, esančiame Jonavos r. sav., Ruklos mstl., Karaliaus Mindaugo g. 18, apgyvendinant kartu su mažamečiu sūnumi K. K. Z., nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 16 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas arba kitaip išspręstas klausimas dėl užsienietės teisinės padėties Lietuvoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 10 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 6, 7, 8 punktais, 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 5 dalimi,
nusprendžia:
Teikimą tenkinti.
Taikyti Irako Respublikos piliete prisistatančiai N. A. I., gimusiai (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, adresu Jonavos r. sav., Ruklos mstl., Karaliaus Mindaugo g. 18, apgyvendinant kartu su mažamečiu sūnumi K. K. Z., gimusiu (duomenys neskelbtini), nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 16 d. iki 2022 m. liepos 16 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas arba kitaip išspręstas klausimas dėl užsienietės teisinės padėties Lietuvoje.
Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo momento, tačiau per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.