Kauno apygardos teismo sprendimas, 2-1681-260/2010

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2010-06-17
Bylos Nr.: 2-1681-260/2010
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00234-2009-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Raimondas Buzelis
Atsakovas: D., D. V., R. V.
Trečiasis asmuo: AB „Kauno energija“, Kauno miesto 4-ojo notarų biuro
Ieškovas: Z. Č.
Skolininkas: D. V.
Advokatai: Vytautas Breimelis, Gintaras Černiauskuiir

Kategorijos

35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
45.8pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2-1681-260/2010(Proceso Nr.2-56-3-00234-2009-6)Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6; 36.1;42.6;42.11.3;45.8;99.5;114.11;116.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis,sekretoriaujant Editai Vazgienei ir Danutei Nekraševičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui Gintarui Černiauskui ir advokato padėjėjui Vytautui Breimeliui, atsakovei D. V., trečiojo asmens AB „Kauno energija“ atstovui Genadijui Kelinui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1681-260/2010 dėl skolos ir delspinigių priteisimo pagal ieškovės Z. Č. ieškinį atsakovams D. V. bei R. V. ir dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo pagal atsakovės D. V. priešieškinį ieškovei Z. Č., tretieji asmenys: Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarė V. J., AB „Kauno energija“ bei AB „Swedbank“, ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Z. Č., 2009 11 03 pateikusi pareiškimą (b.l. 2, t. I, t. I) dėl 58.373,68 Lt skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išduodant įsakymą iš skolininkės D. V., skolininkei pateikus prieštaravimus, 2009 11 26 pateikusi ieškinį ( b.l.49-50, t. I) dėl 58.802 Lt skolos ir palūkanų priteisimo, 2010 01 15 pateiktu patikslintu ieškiniu ( b.l. 65-68, t. I) prašė priteisti iš atsakovės D. V. ieškovei Z. Č. 115. 000 Lt skolą pagal 2008 12 23 buto dalies pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartį, 0,02 % delspinigių ieškovės Z. Č. naudai, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2009 08 31 iki patikslinto ieškinio surašymo dienos, kas sudaro 1541 Lt, priteisti 0,02 % delspinigių ieškovės Z. Č. naudai, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2009 12 30 iki patikslinto ieškinio surašymo dienos, kas sudaro 149,50 Lt, taip pat priteisti jai iš atsakovės D. V. sumokėtą žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus ir priteisti 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2008 gruodžio mėn. 23 d. ji su atsakove D. V. sudarė buto dalies pirkimo-pardavimo sutartį išsimokėtinai. Ieškovė pardavė 1/2 dalį gyvenamosios paskirties patalpos - buto Nr. 1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 75,00 kv.m. bendro ploto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) Kaune, statinyje 2A2p Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal pirkimo-pardavimo sutartį visa buto dalies kaina buvo nustatyta 258 000 Lt. Dalį buto dalies kainos, t.y. 143 000 Lt, atsakovė sumokėjo ieškovei prieš atvykstant į notarų biurą. Likusius 115 000 Lt atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei grynais pinigais arba pavedimu į ieškovės nurodytą sąskaitą iki 2009 m. gruodžio 30 d. tokia tvarka: 57 500 Lt iki 2009 m. rugpjūčio 31 d., o likusius 57 500 Lt iki 2009 m. gruodžio mėn. 30 d. Atsakovė D. V., pažeisdama atsiskaitymo terminus, nesumokėjo pagal Sutartį sutartų 57 500 Lt, kuriuos turėjo sumokėti iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. 2009 m. gruodžio 30 d. suėjo terminas antrai įmokai sumokėti pagal tą pačią Sutartį, tačiau atsakovė D. V. savo prievolės pagal sutartį vėl neįvykdė.Atsakovei buvo siųsta pretenzija, siekiant išspręsti ginčą taikiu būdu. Taip pat atsakovė buvo daug kartų telefonu raginama likviduoti susidariusį įsiskolinimą, tačiau ji, neatsižvelgdama į nevienkartinius raginimus, pažeisdama atsiskaitymo terminus, nesumokėjo pagal 2008 m. gruodžio mėn. 23 d. buto dalies pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį sutartų 115 000 Lt. Ieškovė savo pareigas, kylančias iš Sutarties įvykdė visiškai, buto dalį perdavė atsakovei. LR CK 6.314 str. 5 d. nustato, kad kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymo ar sutarties nustatytas palūkanas. Sutarties 5 p. nurodyta, kad jei pirkėja pilnai neatsiskaitys su pardavėja už nupirktą turtą šios sutarties numatyta tvarka, ji privalo mokėti pardavėjams 0,02 % delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo nesumokėtos sumos. Kadangi atsakovė Sutartyje sutartą įmoką turėjo sumokėti iki 2009 08 31, tačiau to nepadarė, todėl delspinigių suma skaičiuojant nuo 2009 08 31 iki patikslinto ieškinio surašymo dienos yra 1541 Lt. Antrą įmoką, pagal Sutartyje sutartą mokėjimo tvarką, atsakovė D. V. turėjo sumokėti iki 2009 12 30, tačiau prievolės neįvykdė. Todėl delspinigių suma, skaičiuojant nuo 2009 12 30 iki ieškinio surašymo dienos yra 149,50 Lt. Bendrai pagal abi nesumokėtas įmokas susidariusi delspinigių suma yra 1690,5 Lt. Be to, vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., atsakovė privalo sumokėti 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsakovė D. V. 210 01 16 atsiliepimu į ieškinį (b.l. 78-80, t. I) ir 2010 02 05 atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 91-93, t. I) prašė ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

2010 03 04 atsakovė D. V. pateikė teismui priešieškinį ( b.l. 114-117, t.I), kuriuo prašė nutraukti tarp jos ir ieškovės Z. Č. 2008-12-23 sudarytą buto dalies pirkimo pardavimo sutartį išsimokėtinai dėl buto Nr. 1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno mieste, (duomenys neskelbtini) name, pirkimo, taip pat priteisti jai iš Z. Č. sumokėtus už šį butą 143 000 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris tūkstančius litų), taip pat 5 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad nesutikdama su ieškovės ieškiniu ir pasinaudodama CPK 142 str. suteikta teise, ji reiškia priešieškinį dėl pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. CK 6.305 str. 1 d. numatyta, jog pirkimo pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Esminės nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties sąlygos yra nekilnojamojo turto pardavėjo pareiga perduoti daiktą kitai šaliai nuosavybės teise, o pirkėjo - priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas, sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį, privalo ne tik perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, bet ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pirkėjo teisės ir pažeistų teisių gynimo būdai, nusipirkus nekokybišką daiktą, įtvirtinti CK 6.334 str. Pirkėjas, kuriam buvo perduotas netinkamos kokybės nekilnojamasis daiktas, turi visas teises, nustatytas bendrosiomis pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatomis (CK 6.334 str.), išskyrus teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu (CK 6.399 str.). Šią išimtį lemia tai, kad nekilnojamasis daiktas yra individualiais požymiais apibūdinamas daiktas, todėl neįmanoma jo pakeisti kitu. Pirkėjas, manydamas, kad jo teisės pažeistos nusipirkus nekokybišką daiktą, gali savo nuožiūra pasirinkti vieną iš CK 6.334 str. įtvirtintų civilinių teisių gynimo būdų. CK 6.334 str. 4 p. numato, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis, iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.). Ieškovė teisingai nurodė, kad 2008-12-23 atsakovė D. V. ir ieškovė Z. Č. sudarė buto dalies pirkimo - pardavimo sutartį išsimokėtinai, pagal kurią ieškovė pardavė 1/2 dalį gyvenamosios paskirties patalpos - buto Nr. 1, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini). Pagal pirkimo pardavimo sutartį visa buto dalies kaina buvo nustatyta 258 000 Lt. Dalis buto dalies kainos, t.y. 143 000 Lt, buvo sumokėta ieškovei prieš atvykstant į notarų biurą. Likusius 115 000 Lt ji , atsakovė, įsipareigojo sumokėti ieškovei grynais pinigais arba pavedimu į ieškovės nurodytą sąskaitą iki 2009-12-30 tokia tvarka: 57 500 Lt iki 2009-08-31, o likusius 57 500 Lt iki 2009-12-30.Ieškovė prašo priteisti 115 000 Lt pagal sutartį nesumokėtų pinigų, tačiau su tokiu ieškovės reikalavimu atsakovė nesutinka, mano, kad 2008-12-23 pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartis turi būti nutraukta ir tai turėtų būti padaryta dėl šių priežasčių:

Parduotas nekilnojamasis daiktas yra su akivaizdžiais kokybės trūkumais, kurie paaiškėjo tik po sutarties sudarymo, t.y. šioje dalyje yra atlikta rekonstrukcija ir įrengtas autonominis šildymas, tačiau nesilaikant jokių teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. CK 6.333 str. 1 d. numatyta, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių atsiradusių iki daiktų perdavimo.Perkamoje buto dalyje dar iki jos pardavimo buvo atlikta rekonstrukcija ir įrengtas autonominis šildymas, tačiau, nesilaikant jokių teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Todėl, atsakovės manymu, šiuo atveju netinkamos kokybės daikto, t.y. buto dalies, įsigijimas yra esminis sutarties pažeidimas, nes sutinkamai su CK 6.217 str. 2 d. 1 p. iš sutarties iš esmės negavo to, ko tikėjosi. 2009-12-03 ji išsiuntė prašymą ieškovei Z. Č., kad ši pateiktų projektą dėl atliktos rekonstrukcijos, leidimus, gyventojų sutikimus ir t.t. dėl atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo, kad galėtų pateikti kompetentingoms institucijoms, tačiau iki šiol atsakymo iš ieškovės negavo. 2009-12-03 ji kreipėsi į AB „Kauno energija" dėl informacijos gavimo, tačiau buvau informuota, jog pageidaujamų dokumentų (leidimų, gyventojų sutikimų ir t.t., reikalingų prieš atliekant rekonstrukcijas ir atsijungiant nuo centralizuoto šildymo) archyve taip pat nėra. 2009-12-31 Kauno miesto notarų biure Nr. 4 surašytu pareiškimu ji kreipėsi į ieškovę Z. Č. dėl sutarytos pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo, tačiau dėl sutarties nutraukimo ieškovė iki šiol į notarų biurą nesikreipė ir gražiuoju nutraukti sutarties nesutiko. Akivaizdu, jog rekonstrukcija ir atjungimas nuo centralizuoto šildymo buvo padarytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t.y. savavališkai, todėl norint tai įteisinti tektų papildomai investuoti ne tik pinigų bet ir laiko, be to, neaišku, ar visi pakeitimai padaryti pagal reikalavimus ir ar iš viso bus įmanoma padarytus pakeitimus įteisinti, kas atsakovei yra nepriimtina, nes, žinodama tokius paslėptus daikto trūkumus, minėtos pirkimo pardavimo sutarties nebūtų sudariusi. Todėl, vadovaujantis CK 6.334 str. 4 p., ji ir prašo teismą nutraukti 2008-12-23 tarp D. V. ir Z. Č. sudarytą buto dalies pirkimo pardavimo sutartį išsimokėtinai dėl buto Nr. 1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo, ir įpareigoti ieškovę grąžinti sumokėtus 143 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010 03 04 protokoline nutartimi įtraukė byloje dalyvauti bendraatsakovu atsakovės D. V. sutuoktinį R. V., kadangi ginčo buto dalis buvo įregistruota, kaip šių dviejų asmenų, t.y. sutuoktinių bendras turtas, o 2010 03 18 nutartimi trečiuoju asmeniu įtraukė byloje dalyvauti AB „Swedbank“, kadangi buto Nr. 1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), dalis, įgyta atsakovės D. V., buvo jos įkeista AB „Swedbank“.

Atsiliepimas

Ieškovė Z. Č. 2010 04 06 pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį ( b.l. 188-191, t. I), kuriuo prašo atmesti atsakovų D. V. ir R. V. priešieškinį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė tokius prašymo argumentus:

Šalies argumentai

Atsakovė D. V. pateikė priešieškinį dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo tik tada, kai suėjo terminas atsiskaityti su ieškove Z. Č. už nusipirktą nekilnojamąjį turtą ir ieškovė Z. Č., norėdama apginti savo pažeistas teises, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Iki nebuvo suėjęs terminas atsakovei D. V. atsiskaityti už nusipirktą nekilnojamąjį turtą, ji patalpomis naudojosi ir jokių pretenzijų nereiškė. Atsakovė priešieškinyje nurodo, jog netinkamos kokybės daikto įsigijimas yra esminis sutarties pažeidimas, nes sutinkamai su LR CK 6.217 str. 2 d. 1 p. iš sutarties ji iš esmės negavo to ko tikėjosi. Taip pat atsakovė teigia, jog buto dalies pirkimo-pardavimo sutartis turėtų būti nutraukta, kadangi parduotas nekilnojamasis daiktas yra su akivaizdžiais kokybės trūkumais, kurie paaiškėjo tik po sutarties sudarymo, t.y. šioje buto dalyje yra atlikta rekonstrukcija ir įrengtas autonominis šildymas, tačiau nesilaikant jokių teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Atsakovė teisingai nurodo, jog buto dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, yra atlikta rekonstrukcija ir įrengtas autonominis šildymas, tačiau atsakovė klaidina teismą, teigdama, jog rekonstrukcija atlikta ir įrengtas autonominis šildymas nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Z. Č. buto dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijo 2003 10 10. Jai įsigijus buto dalį ten jau buvo atlikta rekonstrukcija ir atsijungta nuo centralizuoto šilumos tiekimo. Rekonstrukcija buvo atlikta 1995 m., kuomet butas nuosavybės teise priklausė kitam savininkui. Visi dokumentai, kurie buvo reikalingi siekiant atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo (gyventojų sutikimai, leidimai, projektas ir t.t.) buvusio savininko buvo pateikti SĮ „Santakos butų ūkis" ir suderinti su AB „Kauno energija". AB „Kauno energija", įvertinusi pateiktus dokumentus, leido butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo. Ieškovė šių dokumentų neturi, kadangi buvęs savininkas jai jų neperdavė ir ji nemanė, jog gali jų ateityje jai prireikti. Dėl informacijos gavimo advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai kreipėsi į AB „Kauno energija". AB „Kauno energija" direktorius žodžiu paaiškino, jog AB „Kauno energija" archyve yra buvusio buto savininko P. J. 1995 m. lapkričio 11 d. prašymas leisti atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo bei ant šio prašymo yra 1995 m. lapkričio 30 d. AB „Kauno energija" rezoliucija Nr. TV95-11-30/133 leisti atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo. Taip pat AB „Kauno energija" Advokatų profesinei bendrijai Černiauskas ir partneriai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) namo butams iki 1997 m. rugsėjo mėnesio mokesčius už suvartotą šilumos energiją patalpų šildymui ir vandens pašildymui administravo SĮ „Santakos butų ūkis" Senamiesčio butų ūkio tarnyba. Taip pat nurodė, jog perimant iš SĮ „Santakos butų ūkis" mokesčių administravimą, šis butas nebuvo perduotas kaip AB „Kauno energija" vartotojas. Atsižvelgiant į tai, yra akivaizdu, jog atsijungimas nuo šilumos centralizuoto tiekimo buvo teisėtas ir buvo tinkamai įformintas. 2010 03 31 iš SĮ „Santakos butų ūkis" Advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai gavo atsakymą į užklausimą . Jame yra nurodyta, jog dokumentų, susijusių su atsijungimu nuo centralizuoti šilumos tiekimo, įmonėje nerasta. Taip pat šiame rašte yra pažymėta, jog pagal įmonėje patvirtintą dokumentacijos planą įmonės administruotų (prižiūrėtų) daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo dokumentų saugojimo terminas - 10 metų. Kadangi nuo atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra praėję apie 15 metų, todėl dokumentai, buvę SĮ „Santakos butų ūkio" archyve, yra sunaikinti.

Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimas, vadovaujantis vien ta aplinkybe, jog dokumentai, susiję su atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo, yra neišlikę, kadangi buvo sunaikinti vadovaujantis LR teisės aktų nuostatomis pasibaigus jų saugojimo terminui, pažeistų LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei LR CK 6.189 str. 1 d., kuri sako, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Civilinėje teisėje yra remiamasi sąžiningumo prezumpcija, todėl ja reikėti vadovautis ir šioje situacijoje ieškovės atžvilgiu. Buto dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, ieškovė pardavė atsakovei D. V. 2008 12 23. Šalys, sudarydamos buto dalies pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartį, susitarė dėl visų esminių nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų: sutarties dalyko - buto dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, buto dalies kainos. LR CK 6.305 str. 1 d. numatyta, jog pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Taigi, esminės nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties sąlygos taip pat yra nekilnojamojo turto pardavėjo pareiga perduoti daiktą kitai šaliai nuosavybės teise, o pirkėjo - priimti daiktą ir už jį sumokėti nustatytą pinigų sumą. Ieškovė savo visas pareigas, kylančias iš nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties, įvykdė visiškai. Buto dalis buvo perduota naudotis atsakovei D. V., ji buto dalimi naudojosi daugiau kaip metus laiko nereikšdama jokių pretenzijų. Buto dalis Nekilnojamojo turto registre yra registruota D. V. ir R. V. vardu. Tačiau atsakovai D. V. ir R. V. ne tik kad neįvykdė savo pareigos sumokėti visą kainą už įsigytą nekilnojamąjį turtą, bet ir piktnaudžiaudami savo teisėmis bando nutraukti nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį ir taip bando išvengti prievolės sumokėti likusią nekilnojamojo daikto kainą.

Pagal LR CK 6.333 str. 2 d., pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Patalpos atsakovei prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį buvo aprodytos, buvo pateikti visi su buto dalimi susiję dokumentai, tame tarpe ir komunalinių mokesčių mokėjimo dokumentai, planai, sutartis dėl naudojimosi patalpomis tvarkos tarp bendraturčių, išaiškinta elektros apskaitos ir mokesčių mokėjimo už suvartotą elektros energiją tvarka. Buto dalyje įrengtas autonominis šildymas atsakovei D. V. taip pat buvo parodytas, todėl atsakovė apie jį žinojo. Atsakovė, susipažinusi su komunalinių mokesčių mokėjimo dokumentais, turėjo pastebėti, jog mokesčiai už centralizuotą šilumos tiekimą nebuvo skaičiuojami ir ieškovė neturėjo pareigos jų mokėti. AB „Kauno energija" jokių mokesčių už šildymą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir dabar neskaičiuoja ir sąskaitų atsakovei neteikia. Taigi, jokie daikto trūkumai, priešingai negu teigia atsakovė, nebuvo slepiami. Buto dalies pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties 16 punkte yra nurodyta, jog pirkėjai patvirtina, kad jie turėjo galimybę apžiūrėti perkamą buto dalį iki sutarties pasirašymo ir kad jokių pretenzijų dėl nusipirkto turto pirkėjai neturi. Todėl atsakovės teiginys, jog parduoto nekilnojamojo daikto trūkumai paaiškėjo tik po sutarties sudarymo yra taip pat nepagrįstas. Pagal LR CK 6.333 str. 6 d., laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Kad nusipirktą butą būrų galima naudoti pagal paskirtį, jame yra būtinas šildymas. Ginčo buto dalis yra šildoma, jame yra įrengtas autonominis šildymas. Todėl nusipirkta buto dalis atitinka kokybės reikalavimus ir gali būti naudojama pagal paskirtį, o dėl to atsakovės reikalavimas nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį turėtų būti netenkintas.

Atsiliepime ieškovė taip pat nurodo, kad pagal LR CK 6.348 str. 1 d. pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, kompleksiškumą, tarą ir pakuotę, pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas, - per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas. Kadangi šalių sudarytoje sutartyje nebuvo nustatytas terminas, pranešti apie įgyto daikto kokybės pažeidimus, todėl šioje situacijoje yra taikomas protingumo kriterijus. Atsakovė buto dalį įsigijo 2008 12 23. Nuo jos buto dalies įsigijimo yra praėję jau 2 šildymo sezonai. Todėl atsakovė jau yra praleidusi protingą terminą dėl kokybės, susijusios su patalpų šildymu, reikalavimo. Be to, ieškovės nuomone, atsakovė elgiasi nesąžiningai, priešieškiniu prašydama nutraukti buto dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį ir nutylėdama aplinkybę, kad 1/2 buto, dėl kurio dalies yra kilęs ginčas, atsakovės D. V. po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo buvo įkeista AB bankas „Hansabankas" (dabar – AB „Swedbank“), už jai suteikiamą 500 000 Lt kreditą. Tai patvirtina 2008 09 29 banko pažyma Nr. K-SR-8248, bei 2010 01 04 išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (7.1 punktas), kurie buvo pateikti teismui kartu su atsiliepimu į D. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pagal LR CK nuostatas hipoteka seka paskui turtą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė prašydama nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, taip pat turi prašyti ir panaikinti 2008 12 30 hipoteka, kodas 02120080019702. Kitaip, teismui tenkinus priešieškinį ir nuosavybę grąžinus ieškovei Z. Č., 1/2 buto liks įkeista AB bankui „Swedbank“ už D. V. 500 000 Lt prievolę. Vadinasi, tolimesnis daikto likimas išimtinai priklausys tik nuo D. V. galimybių atsiskaityti su banku. Tokiu būdu Z. Č. galimybės disponuoti grąžintu jai turtu bus suvaržytos ir išimtinai priklausys nuo atsakovės D. V. valios ir galimybių.

Atsiliepimas

Bendraatsakovas R. V. 2010 04 06 pateiktu atsiliepimu į priešieškinį (b.l.195-197, t. I) prašo atsakovės D. V. priešieškinį patenkinti, ieškovės ieškinį atmesti. Jis nurodo, kad sudarant buto dalies, dėl kurios kilo ginčas, perleidimo sandorį jis pats nedalyvavo, tačiau jam gerai yra žinomos aplinkybės, jog ieškovei Z. Č. aukščiau minėto sandorio pagrindu pardavus atsakovei D. V. 1/2 dalį gyvenamosios paskirties patalpos - buto Nr. 1, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), po sutarties sudarymo paaiškėjo, jog nekilnojamasis daiktas yra su akivaizdžiais kokybės trūkumais, t.y., jog atsakovei parduotoje nekilnojamojo turto dalyje yra atlikta rekonstrukcija ir įrengtas autonominis šildymas nesilaikant jokių teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. 2009-12-03 išsiųstu atsakovės D. V. prašymu ieškovei Z. Č., buvo prašoma, kad ši pateiktų projektą dėl atliktos rekonstrukcijos, leidimus, gyventojų sutikus ir t.t. dėl atjungimo nuo centralizuoto šilumos teikimo, reikalingus pateikti kompetentingoms institucijoms, tačiau, kiek jam yra žinoma, ieškovė taip ir nepateikė jokių dokumentų. Dėl to 2009-12-03 taip pat buvo kreiptasi ir į AB „Kauno energija" dėl informacijos gavimo, tačiau ši informavusi, jog pageidaujamų dokumentų, t.y. leidimų, gyventojų sutikimų ir t.t., reikalingų prieš atliekant rekonstrukcijas ir atsijungiant nuo centralizuoto šildymo archyve taip pat nėra. 2009-12-31 Kauno miesto notarų biure Nr. 4 surašytu pareiškimu buvo kreiptasi į ieškovę Z. Č. dėl 2008-12-23 sudarytos buto dalies pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarties, notarinio registro Nr. 4VJ-22678 nutraukimo, tačiau ieškovei geruoju nutraukti ginčo sutartį nesutikus, atsakovės pareikštu priešieškiniu minėtą sutartį prašoma nutraukti teismine tvarka. Jis sutinka su atsakovės priešieškinyje nurodytais argumentais, jog priešieškinyje išdėstytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų pagrindu, netinkamos kokybės daikto, t.y. buto dalies, įsigijimas yra esminis sutarties pažeidimas, nes kaip numato LR CK 6.217 str. 2 d. 1 p., atsakovė negavusi iš sutarties to, ko tikėjosi, todėl atsakovės D. V. priešieškinyje reiškiamas reikalavimas nutraukti tarp šalių 2008-12-23 sudarytą buto dalies pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartį, notarinio registro Nr. 4VJ-22678 ir taikyti restituciją yra teisėtas bei pagrįstas, todėl tenkintinas, o ieškovės Z. Č. ieškinys atmestinas.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė ieškinį patenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti, atsakovė – patenkinti priešieškinį, ieškinį atmesti, o trečiojo asmens AB „Kauno energija“ atstovas – spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

Šalių paaiškinimais jų pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nagrinėjant bylą teismo posėdyje, rašytiniais byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2008 metų gruodžio 23 d. ieškovė Z. Č. ir atsakovė D. V. sudarė Buto dalies pirkimo pardavimo sutartį išsimokėtinai (b.l.5-8, t. 1). Šia sutartimi ieškovė pardavė atsakovei ½ dalį (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, už 258.000 Lt, iš kurių 143.000 Lt pirkėja sumokėjo pardavėjai iki sutarties sudarymo, o 115.000 Lt įsipareigojo sumokėti dalimis : 57.500 Lt iki 2009m. rugpjūčio 31 dienos ir 57.500 Lt iki 2009 m. gruodžio 31 dienos. Sutartimi šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į perkamą buto dalį pirkėjai pereina nuo sutarties pasirašymo momento.

Teismas vertina, kad tarp šalių kilo ginčas dėl šios sutarties, nes ieškovė ieškiniu reikalauja, jog atsakovė įvykdytų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir sumokėtų visą buto pirkimo kainą, o atsakovė prašo nutraukti šią sutartį, taikyti restituciją. Kadangi patenkinus priešieškinį būtų nebegalima tenkinti ieškinio, teismas pirmiausia sprendžia dėl atsakovės priešieškinyje pareikštų reikalavimų.

Atsakovė teigia, kad jai parduotas nekilnojamasis daiktas – buto dalis – yra su akivaizdžiais kokybės trūkumais, kurie paaiškėjo tik po sutarties sudarymo, t.y. jos įgytoje buto dalyje yra atlikta rekonstrukcija ir įrengtas autonominis šildymas, tačiau nesilaikant jokių teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. CK 6.333 str. 1 d. numatyta, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių atsiradusių iki daiktų perdavimo. Perkamoje buto dalyje dar iki jos pardavimo buvo atlikta rekonstrukcija ir įrengtas autonominis šildymas, tačiau, nesilaikant jokių teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Todėl, atsakovės manymu, šiuo atveju netinkamos kokybės daikto, t.y. buto dalies, įsigijimas yra esminis sutarties pažeidimas, nes sutinkamai su CK 6.217 str. 2 d. 1 p. iš sutarties ji iš esmės negavo to, ko tikėjosi.

Teismas tokius atsakovės argumentus pripažįsta nepagrįstais, nesutinka su jos vertinimu, kad buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas. Iš ieškovės paaiškinimų atsiliepime į priešieškinį, prie atsiliepimo pridėtų rašytinių įrodymų (b.l.188-193, t. 1) matyti, kad buto Nr. 1, (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcija atlikta ir nuo centrinės šildymo sistemos buto šildymo sistema buvo atjungta dar 1995 metais, t.y. dar iki ieškovei įgyjant šio buto dalį. Šis butas nebuvo ir nėra AB „Kauno energija“, t.y. centralizuoto šilumos tiekėjo, tiekiamos šilumos vartotojas. Buto šildymo sistemos atjungimo dokumentai, dėl riboto jų saugojimo termino neišlikę. Todėl vertinti, kad buto rekonstrukcija dar 1995 metais atlikta neteisėtai, teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad pati atsakovė nenurodo, kokių teisės aktų, galiojusių rekonstrukcijos metu, reikalavimams neatitiko buto atjungimas nuo centrinės šildymo sistemos.

Teismas nepripažindamas, kad atsakovė įsigijo daiktą – buto dalį – su akivaizdžiais jo kokybės trūkumais, paaiškėjusiais tik paskutiniuoju metu, atsižvelgia į tai, kad atsakovė prieš įsigydama buto dalį buvo tikrai apdairi ir rūpestinga. Ji, kaip matyti iš 2008 10 15 sutikimo (b.l. 103, t. 1) dar prieš buto dalies pirkimą jau buvo susipažinusi su patalpomis, prieš pat pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą 2008 12 22 antstolis atsakovės prašymu surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą apie Advokatų kontoros adresu (duomenys neskelbtini), kurios dalis yra ir ginčo buto dalis. 2008 12 23 pirkimo-pardavimo sutartyje pirkėja patvirtino, jog turėjo galimybę apžiūrėti perkamą buto dalį. Todėl netikėtina, kad pirkėja nesuprato, kokia šildymo sistema įrengta jos perkamo buto dalyje.Be to atsakovė įsigytomis patalpomis naudojasi, po buto dalies įsigijimo praėjo ilgas laiko tarpas, faktiškai du šildymo sezonai, todėl teismas, sutikdamas su ieškovės nuomone, pripažįsta, kad atsakovė taip pat praleido ir protingą terminą reikšti pretenzijas dėl buto kokybės, susijusios su patalpų šildymu.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad CK 6.334 str. 1 d. 4 p. numatytu pagrindu priešieškinis negali būti tenkinamas.

Priešieškinyje nepareiškusi reikalavimo nutraukti 2008 12 23 sudarytą sutartį kitu pagrindu – numatytu pačios sutarties 5-ajame punkte, atsakovė jį nurodė nagrinėjant bylą teismo posėdyje. Jos nuomone, pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti nutraukta šalims pasirašant susitarimą dėl sutarties nutraukimo atvykus į notaro biurą, nes tai numatyta sutartyje. Iš tiesų, šalys numatė sutarties 5-ajame punkte, kad iki 2009 12 30 tarpusavyje neatsiskaičius, „pirkimo-pardavimo sutartis šalių susitarimu turi būti nutraukta“. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovė neturi teisės reikalauti nutraukti sutartį šiuo pagrindu. Sutarties 5-ajame punkte numatytos sankcijos pirkėjai už netinkamą sutarties vykdymą. Pardavėja (ieškovė) nereikalauja nutraukti sutartį šiuo pagrindu. Be to sutarties 5 –ajame punkte akcentuota, kad sutartis tokiu atveju nutraukiama „šalių susitarimu“. Todėl atsakovės nesumokėjimas už pirktą buto dalį pats savaime nesudaro pagrindo nutraukti sutartį, jei su tuo nesutinka bent viena sandorio šalių.

Nenustačius pagrindų, dėl ko galėtų būti patenkintas atsakovės priešieškinis ir nutraukta 2008 12 23 pirkimo – pardavimo sutartis, teismas tenkina byloje pareikštus ieškovės reikalavimus. Jos reikalavimai pagrįsti paminėta pirkimo – pardavimo sutartimi. Sutarties 3 p. numatyta, kad iki 2009 12 30 atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei už parduotą buto dalį dar 115.000 Lt. Terminas tokiai prievolei įvykdyti šio teismo sprendimo priėmimo metu jau suėjęs. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog sumokėjo 115.000 Lt ieškovei, todėl ši suma kaip skola priteistina iš atsakovės ieškovei (CK 6.314 str. 5 d.).

Iš atsakovės ieškovei taip pat priteistini jos reikalaujami 1541 Lt ir 149,50 Lt sutarties 5 punkte numatyti delspinigiai už pavėluotą atsiskaitymą, t.y. 0,02 % delspinigių per dieną , skaičiuojant nuo 57.500 Lt skolos už laikotarpį nuo 2009 09 01 iki patikslinto ieškinio padavimo dienos, ir 0,02 % delspinigių, skaičiuojant nuo 57.500 Lt skolos už laikotarpį nuo 2009 12 31 iki patikslinto ieškinio padavimo dienos (CK 6.71 str.).

Ieškovei reikalaujant jai iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 116.690,50 Lt sumos (skola plius delspinigiai) nuo 2010 01 15 (patikslinto ieškinio padavimo teismui diena) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Ieškovei iš atsakovės priteistinas jos paduodant ieškinį sumokėtas 1764,03 Lt žyminis mokestis (b.l. 3, 51 ir 60, t. 1) ir 2420 Lt, turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą byloje, t.y. iš viso 4184,03 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str.). Kauno miesto apylinkės teismo 2010 01 18 nutartimi ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies sumokėjimas, todėl likusi žyminio mokesčio dalis – 1569,78 Lt (3333,81 Lt – 1764,03 Lt = 1569,78 Lt), patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistina į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. V. ( a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovei Z. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 115.000 Lt ( vieną šimtą penkiolika tūkstančių litų) skolą, 1690,50 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt litų ir 50 centų) delspinigių, 5 (penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 116.690,50 Lt sumos, skaičiuojant nuo 2010 m. sausio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4184,03 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis litus ir 3 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. V. ( a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1569,78 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt devynis litus ir 78 centus) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbankas“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Raimondas Buzelis