Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nutarimo R. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė R. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2010 m. spalio 3 d., 13.35 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ir važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus atstumo iki stovėjusio automobilio ir su juo susidūrė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, neblaivumo patikrinimo vengė, vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo ir valstybinės techninės apžiūros talono nepateikė, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 16, 18, 132, 234 punktų reikalavimus.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

R. A. buvo pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, – užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų. ATPK 126 straipsnio 4 dalyje inter alia įtvirtinta, kad neblaivumo patikrinimo vengimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

R. A. aplinkybių, kad policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo ir valstybinės techninės apžiūros talono, sukėlė eismo įvykį, apgadino nukentėjusiojo automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino bei atsisakė tikrintis neblaivumą, iš esmės neneigia, tačiau teigia, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino nesąmoningai, t. y. nepajutęs automobilių susidūrimo, be to, atsisakė tikrintis neblaivumą, nes alkotesterio antgalis buvo nehigieniškas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, nustatė, kad aplinkybės, jog R. A. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo ir valstybinės techninės apžiūros talono, sukėlė eismo įvykį, apgadino nukentėjusiojo automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino bei vengė tikrintis neblaivumą, įrodytos: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3); transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 5); nukentėjusiojo M. S. paaiškinimu apie tai, kad pro buto langą pamatė, kaip apelianto vairuojamas automobilis „VW Passat“, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į jo stovintį automobilį, tuomet padidino greitį ir nuvažiavo (b. l. 9); tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad atvykus į eismo įvykio vietą, prie policijos pareigūno priėjęs asmuo pranešė, kad ką tik į kiemą bandė įvažiuoti iš eismo įvykio vietos pasišalinęs automobilis „VW Passat“, tačiau pamatęs policijos automobilį padidino greitį ir nuvažiavo link Liepų g., nuvažiavus nurodyta kryptimi, buvo rastas stovintis automobilis „VW Passat“ su atidarytu langu ir be vairuotojo, po 10 min. priėjo neblaivus vyriškis, aiškindamas, kad nieko nepadarė, vyriškis jokių dokumentų neturėjo, tačiau jo turimas automobilio raktelis ir signalizacijos pultelis priklausė rastam automobiliui, R. A. buvo pristatytas į policijos komisariatą, tačiau ten nustatyti neblaivumą vengė (b. l. 11 - 12); pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 13); eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta, jog apgadintas nukentėjusiojo automobilio galinis bamperis (b. l. 14); foto lentelėmis, iš kurių matyti, jog nukentėjusiojo ir R. A. automobilių apgadinimai sutampa (b. l. 15 – 17); daliniu apelianto prisipažinimu (b. l. 22 – 24).

Teisėjų kolegija, įvertinusi prieš tai išvardintą bylos medžiagą, konstatuoja, jog R. A. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai. Tokia išvada darytina atsižvelgus į automobilių susidūrimo pobūdį (į nukentėjusiojo automobilį buvo atsitrenkta važiuojant atbuline eiga), taip pat į R. A. elgesį po eismo įvykio (iš eismo įvykio vietos jis pasišalino didindamas greitį – b. l. 9; norėdamas grįžti į kiemą, tačiau matydamas kieme policijos automobilį, jis vėl skubiai pasišalino iš eismo įvykio vietos – b. l. 11; automobilį paliko atidarytu langu, be priežiūros, vėliau grįžęs prie automobilio, policijos pareigūnams aiškino nieko nepadaręs – b. l. 11).

Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, kad R. A. pasitikrinti neblaivumą nevengė, tačiau atsisakė, nes iš policijos automobilio atneštas alkotesterio antgalis buvo nehigieniškas, atmeta kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirinktą gynybos taktiką, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes bylos medžiaga nustatyta, kad R. A. neblaivumo nustatymui buvo pristatytas į policijos komisariatą ir jo neblaivumas prie policijos automobilio tikrinamas nebuvo (b. l. 11).

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nuostolių dėl R. A. sukelto eismo įvykio atlyginimo nukentėjusiajam klausimas nenagrinėjamas, todėl dėl atitinkamų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

R. A. apeliaciniu skundu prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo aspektu pasisakytina, kad ATPK 279 straipsnis tokios galimybės nenumato.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutari a:

R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.