Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovėms A. A. ir D. A. dėl testamento pripažinimo galiojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms A. A. ir D. A., prašydama pripažinti galiojančiu V. A. 2004-11-06 testamentą. Nurodė, kad V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byloje pateikti 3 palikėjo testamentai, sudaryti 2004-10-26, 2004-11-16 ir 2007-04-17. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-06-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3675-726/2008 V. A. pripažino neveiksniu. Vilniaus apygardos teismas 2013-02-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-614-450/2013 V. A. 2007-04-17 testamentą pripažino negaliojančiu CK 1.89 str. pagrindu, konstatavus, kad testamento sudarymo metu V. A. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-06-10 ir Vilniaus apygardos teismo 2013-02-20 sprendimais nustatyta, kad rimtos sveikatos problemos V. A. prasidėjo nuo 2007-09-11. Ieškovės teigimu, iki 2007 m. V. A. sveikatos būklė leido jam suvokti atliekamų veiksmų prasmę ir tinkamai išreikšti savo valią Vilniaus miesto 25-ajame notarų biure sudarant 2004-11-16 testamentą. Todėl ieškovė prašė pripažinti 2004-11-16 V. A. testamentą, kuriame nurodytas turtas paliktas ieškovei, galiojančiu.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-26 sprendimu ieškinį visiškai patenkino ir pripažino V. A. 2004-11-16 testamentą galiojančiu, priteisė iš atsakovės D. A. ieškovei 25 Eur žyminį mokestį ir 800 Eur atstovimo išlaidas, priteisė iš atsakovės A. A. ieškovei 6 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur atstovavimo išlaidas, priteisė iš atsakovės D. A. į valstybės biudžetą 6 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas V. A. 2007-04-17 testamentą pripažino negaliojančiu CK 1.89 str. pagrindu, nes testamento sudarymo metu V. A. buvo tokios būsenos, kuri neleido jam priimti jo valią atitinkantį sprendimą dėl paliekamo turto. Ginčo testamentas sudarytas 2004-11-16, šis testamentas atitinka įstatymo reikalavimus. Teismui nepateikta įrodymų, kad V. A., sudarydamas 2004-11-16 testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CPK 178 str.). Todėl teismas padarė išvadą, kad V. A. 2004-11-16 testamentas pripažintinas galiojančiu. Teismas nurodė, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį, taip pat ieškovė advokatei už teisines paslaugas sumokėjo 1 000 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė D. A. nemotyvuotai ir neargumentuotai atsisakė užbaigti civilinę bylą taikos sutartimi, į tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl atsakovės D. A. ir jos atstovės procesinio elgesio, padarė išvadą, jog atsakovė D. A. turi padengti didesnę dalį ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. ieškovei iš atsakovės D. A. teismas priteisė 25 Eur žyminį mokestį ir 800 Eur išlaidas už advokatės teisines paslaugas. Kitą ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį teismas priteisė iš atsakovės A. A., nes byla nebuvo užbaigta taikos sutartimi, atsakovė A. A. ir jos atstovė atsiliepime ieškinio nepripažino, jų pozicija pasikeitė tik pradėjus bylą nagrinėti iš esmės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė D. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-26 sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės D. A. Skundą grindžia šiais argumentais.

6. Būtent atsakovė A. A. iš karto nesutiko su ieškiniu, šią aplinkybę patvirtina ir 2015-10-06 bei 2015-11-09 teismo posėdžių garso įrašai. Taigi, bylos nagrinėjimas užtruko ne dėl atsakovės D. A. veiksmų, o dėl atsakovės A. A. veiksmų, kuriais buvo siekiama surinkti įrodymus, kad 2004-11-16 testamentas nebūtų pripažintas galiojančiu. Atsakovė D. A. bylinėtis ir ginčytis su savo teta (ieškove) neketino, nors į bylą buvo įtraukta atsakove kaip viena iš V. A. įpėdinių, procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturėjo.

7. Atsakovė D. A. tik 2015-12-07 sužinojo, kad jai buvo teikiamas pasiūlymas sudaryti taikos sutartį. Tačiau šis pasiūlymas atsakovui D. A. netiko, nes jai buvo siūloma paveldėti teisę į ateityje grąžintiną dalį miško paskirties žemės sklypo, tačiau nebuvo aišku, ar V. A. vardu bus suformuotas sklypas, taip pat nebuvo aiškus konkretus sklypo plotas. Šioje dalyje vyko derybos, tačiau pradėjus domėtis galimybe paveldėti konkretų žemės sklypą, atsakymas nei iš ieškovės, nei iš atsakovės A. A. atstovų nebuvo gautas.

8. V. A. turto pasidalinimo klausimas yra pagrindinis tiek šioje byloje, tiek kitose ieškovės inicijuotose bylose, tai aiškiai matyti iš ieškovės teismui pateiktų taikos sutarčių projektų, kurie šioje byloje nebuvo patvirtinti. Be to, atsakovei D. A. niekada nebuvo pateiktas šių taikos sutarčių projekti derinimui. Ieškovė ir atsakovė A. A., nusprendusios nutraukti ilgametį bylinėjimąsi, susitarė tarp savęs pasidalinti visą V. A. paliktą turtą, o kliūtimi šiose dalybose buvo tik atsakovė D. A., mirusiojo vaikaitė. Atsakovė D. A. neprieštaravo ieškinio reikalavimams, todėl bylą galima buvo išnagrinėti per pirmąjį posėdį. Tačiau dėl atsakovės A. A. pareikštų prašymų bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, dėl šios priežasties buvo atidėtas ir 2015-11-09 teismo posėdis.

9. Vien dėl aplinkybių, kad atsakovė D. A. pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti ir pati bei jos atstovė nedalyvavo teismo posėdžiuose, negalima daryti išvados, kad dėl D. A. kaltės šios bylos nagrinėjimas buvo užtęstas. Todėl bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl atsakovės A. A. kaltės, nes tik ji nesutiko su ieškinio reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės D. A. bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteistos.

13. Atsakovei D. A. nedalyvaujant teismo posėdžiuose ir neapsisprendus dėl taikos, o ieškovei ir atsakovei A. A. radus kompromisą, buvo sudaryta taikos sutartis kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1489-933/2016 bei susitarimas šioje byloje dėl joms priklausančių pagal įstatymą ir oficialųjį testamentą turto dalių padalijimo, jei teismas ieškinį tenkintų pilnai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.). Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas išsprendė ieškovės ir valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp atsakovių D. A. ir A. A. klausimą, t.y. atsakovės D. A. teigimu, teismas nepagrįstai ją įpareigojo atlyginti didesnę bylinėjimosi išlaidų dalį ir mano, kad šios išlaidos turėjo būti priteistos tik iš atsakovės A. A..

16. CPK 93 str. reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisimos ieškovui proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). CPK 93 str. 4 d. nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

17. Skundžiamu sprendimu teismas ieškinį visiškai patenkino ir pripažino V. A. 2004-11-16 sudarytą oficialų testamentą galiojančiu. Ieškinį visiškai patenkinus, ieškovui bylinėjimosi išlaidos paprastai atlyginamos iš visų atsakovų lygiomis dalimis, ir tik nustačius didesnę vieno iš atsakovų kaltę (netinkamą procesinį elgesį) dėl ieškovo (ir valstybės) bylinėjimosi išlaidų atsiradimo ar jų padidėjimo, gali būti pagrindas priteisti iš šio atsakovo didesnę dalį bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas atsakovę D. A. įpareigojo atlyginti 80 proc. ieškovės ir valstybės bylinėjimosi išlaidų. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovė D. A. nemotyvuotai ir neargumentuotai atsisakė užbaigti civilinę bylą taikos sutartimi ir kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl atsakovės D. A. ir jos atstovės procesinio elgesio (buvo patenkintas prašymas pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, atsakovės D. A. atstovė neatvyko į teismo posėdį. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisdamas didesnę dalį šių išlaidų iš atsakovės D. A., t.y. teismas nepagrįstai nukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Iš bylos medžiagos matyti, kad abi atsakovės į bylą buvo įtrauktos kaip mirusio V. A. įpėdinės. Byloje nėra įrodymų apie atsakovei atsakovei D. A. pateiktą konkretų taikos sutarties projektą. Bylos duomenimis, atsakovei D. A. tik el. laiškais buvo pasiūlyta įgyti teisę į ateityje grąžintiną dalį miško paskirties žemės sklypo, kas atsakovei D. A. netiko, nes, pasak jos, buvo pasiūlytas turtas, kuris neaišku, ar bus suformuotas palikėjo V. A. vardu, taip pat buvo neaiškus konkretus sklypo dydis. Galimybė užbaigti bylą taikos sutartimi yra šalies teisė, bet ne pareiga (CPK 42 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė D. A. nemotyvuotai ir neargumentuotai atsisakė užbaigti šią civilinę bylą taikos sutartimi, yra niekaip nemotyvuota. Taip pat aplinkybės, kad atsakovė D. A. pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti ir nedalyvavo teismo posėdžiuose, negali būti vertinamos kaip atsakovės D. A. procesinis elgesys, dėl kurio bylos nagrinėjimas teisme užtruko. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovės D. A. ar jos atstovės dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo pripažintas būtinu, o teisę į bylą įtrauktai šaliai prašyti pratęsti terminą atsiliepimui pateikti užtikrina CPK 77 str., be to, atsakovei D. A. pateikti atsiliepimą terminas buvo pratęstas tik 11 kalendorinių dienų, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama atsakovės D. A. didesnei kaltei dėl ieškovės ir valstybės susidariusių bylinėjimosi išlaidų pagrįsti. Taip pat aplinkybė, kad būtent atsakovė D. A. iš karto sutiko su ieškinio reikalavimais (o atsakovė A. A. sutiko tik prasidėjus teisminiam nagrinėjimui) patvirtina, kad atsakovei D. A. nėra pagrindo atlyginti didesnės dalies bylinėjimosi išlaidų. Tačiau nesutiktina atsakovės D. A. apeliacinio skundo argumentais, kad ji neturėjo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir iš jos neturėtų būti priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kadangi juos paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir pačios atsakovės D. A. apeliacinio skundo argumentai, patvirtinantys, kad ji buvo suinteresuota įgyti tam tikrą dalį V. A. turto.

18. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai vadovavosi CPK 93 str. 4 d. nuostatomis, suteikiančiomis teismui teisę nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimo dalis, kuria buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, tikslinama – mažinamos priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės D. A. ir ieškovei iš atsakovės D. A. priteisiamas 15,50 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur išlaidos už advokatės teisines paslaugas, o iš atsakovės A. A. priteistos bylinėjimosi išlaidos didinamos ir iš atsakovės A. A. ieškovei priteisiamas 15,50 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur išlaidos už teisines paslaugas. Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, sudaro 8 Eur, todėl iš atsakovių D. A. ir A. A. priteisiama į valstybės biudžetą po 4 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

19. Kadangi atsakovės D. A. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, o tiek ieškovė, tiek atsakovė D. A. patyrė išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, advokatų darbo ir laiko sąnaudos yra panašios, šios išlaidos ieškovei ir atsakovei D. A. neatlyginamos (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur išlaidas už advokatės teisines paslaugas.

Priteisti iš atsakovės A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur išlaidas už advokatės teisines paslaugas.

Priteisti iš atsakovių D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 4 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).“.