- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- 2S-1061-796/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- M. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1955-824/2018.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti CPK 366 straipsnio pagrindu civilinės bylos Nr. 2-1955-824/2018 (Nr. 2-174-1030/2017) nagrinėjimą dėl priteistos 43 276,83 euro sumos ir bylinėjimosi išlaidų G. B. naudai. Nurodė, kad jos turtinė padėtis yra bloga, todėl prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 874,15 euro žyminį mokestį.
3. 2018 m. balandžio 24 d. teisme buvo gautas pareiškėjos prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo netenkino. Nustatė pareiškėjai septynių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus – sumokėti 869,15 euro žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjai išaiškino, kad jei per teismo nustatytą terminą nurodyti trūkumai bus pašalinti, pareiškimas bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
5. 2018 m. gegužės 4 d. pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl trūkumų pašalinimo ir atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
6. Nurodė, kad jos finansinė padėtis sunki, pridėjo duomenis apie savo finansinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Grąžino pareiškėjai 5 eurus žyminio mokesčio.
8. Nurodė, kad pareiškėjai buvo nustatytas 7 dienų terminas trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, teismo nutartis išsiųsta pareiškėjai per teismų elektroninių paslaugų portalą 2018 m. balandžio 26 d. Taip pat nurodė, kad pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl trūkumų pašalinimo dėl 874,15 euro žyminio mokesčio dalies, prašė vadovautis įrodymais apie jos sunkią padėtį, tačiau teismas padarė išvadą, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą nurodytų esminių trūkumų nepašalino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja M. M. prašo panaikinti 2018 m. gegužės 9 d. teismo nutartį ir pareiškimą dėl bylos atnaujinimo priimti, perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės ir atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
9.1 Teismas nenagrinėjo jos 2018 m. gegužės 4 d. prašymo ir nusprendė grąžinti jai 5 Eur žyminio mokesčio, nors ji kartu su prašymu pateikė teismui duomenis apie savo sunkią finansinę padėtį.
9.2 Viso žyminio mokesčio sumokėjimas labai pablogins sunkią turtinę padėtį jos šeimoje, todėl tik atleidimas nuo žyminio mokesčio dalies ar likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimas iki atnaujintos bylos išsprendimo iš esmės suteiktų jai realią procesinę galimybę siekti savo pažeistų teisių gynybos.
9.3 Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja yra dviejų vaikų motina, vienas iš jų – nepilnametis, šiuo metu pareiškėja neturi darbo, negauna pajamų, neturi advokato, todėl jos galimybės tinkamai surašyti procesinį dokumentą yra ribotos.
9.4 Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į įstatymo jam numatytą aktyvų vaidmenį šeimos bylose, protingumo kriterijus bei į kitas svarbias aplinkybes ir išreikalauti reikiamus dokumentus.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą teismui nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
13. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1955-824/2018.
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 370 straipsnio 1 dalį, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą. Jeigu byloje dalyvaujantis asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir per nustatytą terminą pašalina trūkumus, dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas (ir jo priedai) laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
15. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sumos, svarbu nustatyti, ar asmens turtinė padėtis sunki ir nuo kokios dalies žyminio mokesčio jį reikėtų atleisti. CPK 84 straipsnyje nurodoma, kad teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Įstatymo nuostatos, leidžiančios teismui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tikslas yra atidėti tam tikram terminui įstatymo nustatytą prievolę sumokėti žyminį mokestį išimtinais atvejais, kai asmuo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančius duomenis yra pagrindo manyti, kad jis galės sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Pažymėtina, jog tiek atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, tiek žyminio mokesčio atidėjimo atveju pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti nesumokėto žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK178 straipsnis).
16. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. balandžio 24 d. teisme buvo gautas pareiškėjos prašymas iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo netenkino. Nustatė pareiškėjai septynių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus – sumokėti 869,15 euro žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad 2018 m. gegužės 4 d. pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl trūkumų pašalinimo ir atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio. Nurodė, kad jos finansinė padėtis sunki, pridėjo duomenis apie savo finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 9 d. priėmė skundžiamą nutartį, tačiau iš esmės į pareiškėjos 2018 m. gegužės 4 d. prašymą neatsižvelgė, tai yra nenurodė motyvų, kodėl toks prašymas negali būti tenkinamas, nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjos 2018 m. gegužės 4 d. pateiktų duomenų apie jos finansinę padėtį. Teismas skundžiamoje nutartyje tik konstatavo, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą esminių trūkumų nepašalino, ir prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs 2018 m. gegužės 4 d. pareiškėjos prašymo ir neįvertinęs prie prašymo pateiktų duomenų apie pareiškėjos finansinę padėtį, tokią išvadą daryti neturėjo pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš bylos duomenų matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėja priskirta prie asmenų, turinčių teisę gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį, nors antrinė teisinė pagalba jau yra suteikta kitose 2 bylose, svarbu įvertinti šią aplinkybę ir vertinant pareiškėjos galimybes sumokėti žyminį mokestį šioje byloje už prašymą dėl proceso atnaujinimo. Taip pat vertintini ir pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti prašymai spręsti klausimą ne tik dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, bet ir dėl likusios žyminio mokesčio dalies atidėjimo iki atnaujintos bylos išsprendimo (CPK 83, 84 straipsniai).
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas prašymą dėl proceso atnaujinimo laikyti nepaduoti ir jį grąžinti apeliantei. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta, nutartis naikintina ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Kiti apeliantės argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos M. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos M. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1955-824/2018 trūkumų pašalinimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.