- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-09-15
- Bylos Nr.
- I-321-257/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė (pran.), Marytė Švažienė, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- I. P.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
- Advokatai
- Aistis Damulevičius
- Kategorijos
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvutės Kartanaitės,
viešame kolegijos posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. P. atstovo advokato Aisčio Damulevičiaus skundą atsakovui VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2008-01-15 sprendimo ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008-02-28 sprendimo Nr. 82 panaikinimo ir įpareigojimo VĮ Registrų centro Šiaulių filialą pripažinti bei iš naujo įregistruoti kuro rezervuarus kaip I. P. nuosavybės teise priklausantį turtą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos I. P. atstovas advokatas Aistis Damulevičius 2008 m. balandžio 7 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą prašydamas: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2008-01-15 sprendimą ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008-03-28 sprendimą netenkinti I. P. 2008-01-07 prašymo įrašyti kuro rezervuarus (duomenys neskelbtini) kaip I. P. nuosavybės teise priklausantį turtą, kaip neteisingus ir nepagrįstus; 2) įpareigoti VĮ Registrų centro Šiaulių filialą pripažinti ir iš naujo įregistruoti kuro rezervuarus (duomenys neskelbtini) kaip I. P. nuosavybės teise priklausantį turtą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjos I. P. atstovas advokatas Aistis Damulevičius skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo VĮ Registrų centro Šiaulių filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos atsisakymas tenkinti I. P. prašymą įregistruoti pastato-sandėlio priklausinius kuro rezervuarus yra neteisingas, nepagrįstas ir pažeidžiantis I. P., kaip teisėto turto savininkės, interesus. Pareiškėjos atstovo nuomone, įrašas apie I. P. nuosavybės teise priklausantį turtą privalo būti nekintantis, o duomenų pakeitimas (lyginant 2006-11-29 pažymėjimą reg. Nr. 44/654391, 2007-12-03 pažymėjimą ir 2002-11-15 pažymėjimą reg. Nr. 40/3310) buvo atliktas ne įstatymų tvarka nuginčijant, ne pateikiant atitinkamus dokumentus dėl daiktinės teisės pasibaigimo arba pasikeitus daiktinės teisės turėtojui, o paprastai – motyvuojant ,,klaidos ištaisymu“. Savo argumentus pareiškėjos atstovas grindžia Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro įstatymo 4 straipsnio bei 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atstovo nuomone, pagal LR CK 4.14 straipsnį antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, ir kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai, todėl kuro rezervuarai turi būti laikytini pastato-sandėlio priklausiniais, nes pastatas-sandėlis (unikalus Nr. 9196-4010-2010) buvo ir yra pagrindinis daiktas – I. P. nuosavybė.
Atsiliepimas
Atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo atstovas Rolandas Bogušas savo pasisakymuose bei teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos I. P. skundu nesutinka. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatas duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, buvo perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyti tvarka. Nurodė, kad pastato-sandėlio (duomenys neskelbtini) ir rezervuarų r1 ir r2 kadastriniai matavimai pirmą kartą buvo atlikti 1993-03-31. Dmitrijus Mochovas, kurio nuosavybės teisės į abu rezervuarus buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, iš žemės ūkio bendrovės ,,Dubysa“ 1993-05-12 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1001 įsigijo sandėlį, ūkinį pastatą, skysto kuro rezervuarus, veršidę bei silosinę, esančius (duomenys neskelbtini). 1993-05-13 sutartis Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure buvo įregistruota 1993-08-12, o pareiškėja pagal 2002-08-19 Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 015845 įsigijo ½ sandėlio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), minėtame akte įrašų apie tai, kad pareiškėja įsigijo kuro rezervuarus r1 ir r2, nėra. Pareiškėja tik nurodo, kad kuro rezervuarai turi būti laikytini pastato-sandėlio priklausiniais, tačiau tam jokių įrodymų nepateikė.
Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad palaiko visus VĮ Registrų centro Šiaulių filialo nurodytus motyvus ir akcentuoja, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 dalis imperatyviai įtvirtina pagrindinę registro tvarkytojo pareigą, t.y. registre įrašyti duomenys turi atitikti dokumentą, kurio pagrindu jie įrašyti ir tik už tai atsako. Šiuo metu registre įrašyti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio daikto duomenys būtent tokie ir yra, t.y. atitinka 2002-08-19 Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 015845 duomenis. Pareiškėja reikalauja, jog Nekilnojamojo turto registre būtų paviešintos jos nuosavybės teisės į kuro rezervuarus, tačiau Registro tvarkytojas tokias teises patvirtinančio dokumento neturi, t.y. pareiškėja jo nepateikė, o pagal teisės aktais suteiktą kompetenciją fakto klausimo, susijusio su nuosavybės teisių į kuro rezervuarus atsiradimu, nesprendžia. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Liudytoja Teresė Viesulienė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2002-08-19 dirbo Šiaulių rajono apylinkės teismo antstole. Paaiškino, kad Turto pardavimo iš varžytynių akte įrašydavo tai, ką parduodavo. Šiuo konkrečiu atveju pardavė tik dalį sandėlio, apie sandėlio priklausinius parduodant jokios kalbos nebuvo. Kuro rezervuarų neprisimena. Jeigu kuro rezervuarai būtų buvę kaip sandėlio priklausiniai, tai būtų privalomai įrašiusi į Turto pardavimo iš varžytinių aktą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos I. P. atstovo advokato Aisčio Damulevičiaus skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Šioje administracinėje byloje nagrinėjamas administracinis ginčas, kilęs dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimų.
Iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, kad 1993 metais gegužės 14 d. buvo pasirašyta sutartis tarp Dmitrijaus Mochovo ir Alfredo Liekio. Šia sutartimi Dmitrijus Mochovas padovanojo Alfredui Liekiui ½ dalį plytų sandėlio, ½ dalį ūkinio pastato, ½ dalį skysto kuro rezervuarų (abiejų), esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėja I. P. 2002 m. rugpjūčio 19 d. iš varžytynių nusipirko turto –½ sandėlio, priklausančio Alfredui Liekiui, kurio bendras plotas 296,69 kv.m., unikalus objekto Nr. 91/964-0102-01-0, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.52, 53), dalį. Apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos 2002 m. lapkričio 15 d. pažymėjimo Nr. 40/3310 4.1 punkte nurodytas statinio tipas – Pastatas, kurio paskirtis sandėliavimas (duomenys neskelbtini); 4.1.1 punkte nurodyti priklausiniai: kiti statiniai, kuro rezervuarai (duomenys neskelbtini); 5.4 punktu nurodyti statinių savininkai ir valdomas turtas bei jo dalys, t.y. nurodyta, kad I. P. nuosavybės teise įsigijo ½ dalį sandėlio (duomenys neskelbtini). Daugiau jokių kitų įrašų nėra nurodyta, taip pat nėra ir kuro rezervuarų, kurie turi savo unikalų numerį. (b.l. 4). Kitame 2006 m. lapkričio 29 d. VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pažymėjime nurodyta, kad I. P. nuosavybės teise priklauso ½ pastato-sandėlio dalis (duomenys neskelbtini), apie daikto priklausinius įrašų nėra (b.l. 5). Pareiškėja I. P. 2007 m. gruodžio 18 d. raštu kreipėsi į atsakovą VĮ Registrų centro Šiaulių filialą, prašydama informuoti, kokiu pagrindu 2006 m. lapkričio 29 d. pažymėjime Nr. 44/654391 prie pastato-sandėlio (duomenys neskelbtini) nebėra priklausinių – kuro rezervuarų (duomenys neskelbtini), kurie įvardinti kaip jos nuosavybės objektas. Atsakovas 2007-12-28 raštu Nr. G-2719(4.3-2040/03) nurodė, kad Turto pardavimo iš varžytynių akte Nr. 015845 (2002-08-19) nėra nurodyti kiti statiniai (kuro rezervuarai) (b.l. 9). 2008 m. sausio 7 d. pareiškėja I. P. VĮ Registrų centro Šiaulių filialui pateikė prašymą, kuriuo prašė įrašyti kuro rezervuarus (duomenys neskelbtini) kaip jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Tačiau atsakovas netenkino pareiškėjos prašymo, motyvuodamas tuo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymas bei kiti įstatymai nenumato galimybės prašomus pakeisti registro duomenis, įregistruojant nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, registruoti Nekilnojamojo turto registre, o duomenų neatitikimą nurodė, kaip klaidingų duomenų ištaisymą.
Žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų registravimą nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas. Šio įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka; 5 straipsnio 2 dalis imperatyviai įtvirtina pagrindinę registro tvarkytojo pareigą, t.y. kad registre įrašyti duomenys turi atitikti dokumentą, kurio pagrindu jie įrašyti; 10 straipsnio 1 dalis nurodo, kad <...>. Nekilnojamojo daikto priklausinių įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą tvarką ir duomenų turinį nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai.
Nekilnojamojo turto registro nuostatų 73¹ punktas nurodo, kad <....>. Registro tvarkymo įstaiga, ištaisiusi registro duomenų netikslumus, apie tai nedelsdama informuoja atitinkamo susijusio registro tvarkymo įstaigą ir registro duomenų gavėjus, kuriems perduoti klaidingi, netikslūs ar neišsamūs duomenys. Remiantis šia įstatymo nuostata, atsakovas VĮ Registrų centro Šiaulių filialas, ištaisęs duomenis, privalėjo informuoti pareiškėją apie netikslius duomenis, tačiau to dėl neaiškių priežasčių nepadarė.
Pareiškėja savo reikalavimą motyvuodama tuo, kad Turto pardavimo iš varžytynių 2002 m. rugpjūčio 19 d. aktu Nr. 015845 nuosavybės teise įsigijo ½ dalį sandėlio (duomenys neskelbtini) kartu su priklausiniais, t.y. kuro rezervuarais (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje minimi kuro rezervuarai nėra pastato- sandėlio priklausiniai. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, kuris numato, jog atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti: statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskirų nekilnojamųjų daiktų priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Šiuo atveju kiemo statiniai (kuro rezervuarai), įregistruoti kaip atskiras objektas su unikaliu registro suteiktu numeriu, negali būti laikomi pastato-sandėlio priklausiniais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civ.b. Nr. 3K-3-1002/2003, Nr. 3K-3-561/2004) yra išaiškinęs, kad statiniai, kurie skirti tarnauti pagrindiniam daiktui ir susiję su juo bendra ūkine paskirtimi bei funkciniu ryšiu, yra pagrindinio daikto priklausiniai. Tuo tarpu kuro rezervuarai, kurie yra savarankiškas teisinės registracijos objektas, nėra tarnaujantys ir susiję funkciniu ryšiu su pastatu-sandėliu.
Pareiškėjos atstovas nurodė, kad nuo 2002 m. iki 2006 m. kuro rezervuarai buvo naudojami aktyviai, nes manė, kad kuro rezervuarai yra I. P. nuosavybė. Tačiau teismui nebuvo pateiktas joks rašytinis dokumentas, kuris pagrįstų pareiškėjos argumentus dėl kuro rezervuarų naudojimo. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, o pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 ir 12 straipsnius nekilnojamojo daikto įregistravimui registre turi būti pateiktas viešojo administravimo subjekto sprendimas dėl jo suformavimo, t.y. pripažinimo tinkamu naudoti aktas ar kitas dokumentas, patvirtinantis statinio teisėtumą, tačiau tokio dokumento pareiškėja atsakovui nepateikė.
Taigi, atsakovas VĮ Registrų centro Šiaulių filialas pagrįstai netenkino pareiškėjos I. P. prašymo dėl kuro rezervuarų r1 ir r2, (duomenys neskelbtini), įregistravimo, nes Registrų tvarkytojas neturėjo patvirtinančio dokumento, jog nurodyti kuro rezervuarai priklauso I. P.. Pareiškėjos atstovo aiškinimas, kad kuro rezervuarai turėtų būti įrašyti, kaip pagrindinio daikto priklausiniai prie pastato-sandėlio, yra tik prielaida, nes nei VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2006-11-29 pažymėjime nei Turto pardavimo iš varžytynių akte (2002-08-19) nėra įrašyta kuro rezervuarų, kurie turi savo unikalų numerį. Jei pareiškėja iš varžytynių būtų įsigijusi ir kuro rezervuarus r1 ir r2, jie turėjo būti aiškiai nurodyti ir įrašyti prie įsigytos nuosavybės pastato-sandėlio. Taigi pareiškėja, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir pateikti prašymą dėl daikto valdymo fakto nustatymo ar nustatyti faktą dėl nuosavybės teisių įgijimo į daiktą pagal įgyjamą senatį, ir toks teismo sprendimas būtų pagrindas įregistruoti kuro rezervuarus kaip pareiškėjos I. P. įsigytos nuosavybės, t.y. pagrindinio daikto pastato –sandėlio, priklausinius.
Kolegijos nuomone, tiek atsakovas VĮ Registrų centro Šiaulių filialas, tiek VĮ Registro centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija tinkamai vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir pagrįstai priėmė ginčijamus 2008-01-15 ir 2008-02-28 sprendimus, kuriais nuspręsta nepatenkinti pareiškėjos I. P. prašymo įrašyti kuro rezervuarus (duomenys neskelbtini) kaip pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl panaikinti nurodytus sprendimus nėra jokio pagrindo.
Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas netenkinamas, todėl nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau pareiškėjos atstovas, paduodamas skundą teismui, pateikė mokėjimo kvitą, kad sumokėta 118 Lt žyminio mokesčio, nors administracinėse bylose už kiekvieną skundą mokamas 100 Lt žyminis mokestis (ABTĮ 39 str. 1 d.), todėl per daug sumokėto žyminio mokesčio- 18 litų- grąžintina jį sumokėjusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d., 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nusprendė:
Pareiškėjos I. P. atstovo advokato Aisčio Damulevičiaus skundą atsakovui VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2008-01-15 sprendimo ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008-02-28 sprendimo Nr. 82 panaikinimo ir įpareigojimo VĮ Registrų centro Šiaulių filialą pripažinti bei iš naujo įregistruoti kuro rezervuarus kaip I. P. nuosavybės teise priklausantį turtą, atmesti kaip nepagrįstą.
Įpareigoti Šiaulių apskrities VMI V. S. (duomenys neskelbtini) grąžinti pagal 2008-04-01 įmokos mokėjimo kvitą AB “Hansabankas” Saulės KAC sumokėtą žyminio mokesčio permoką 18 (aštuoniolika) litų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.