Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-02-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-83-193-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-04
Bylos Nr.
1A-83-193-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Pranas Šimkus, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
A. J.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas
Kategorijos

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-83-193/2010

Teisėja Vaida Dirgėlienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. vasario 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Tomo Zdanavičiaus, Prano Šimkaus,sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,advokatui Antanui Cemnolonskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-12-04 nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2009-05-18 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. J. nuteistas už tai, kad jis, 2009-04-08 apie 15 val. būdamas nuomojamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir priklausančiame G. J., iš po kambaryje buvusio kilimo pagrobė svetimą bendranuomininkui R. S. priklausantį turtą – 3500 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. S. 3500 litų turtinę žalą.

Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu nesutinka su Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-12-04 nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžiu ir prašo jį sumažinti. Teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė tik į tai, kad jis yra teistas septynis kartus ir nusikaltimą padarė laukdamas nuosprendžio kitoje baudžiamojoje byloje. Mano, kad pastaroji aplinkybė turėtų būti vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes nusikaltimą jis padarė būdamas afekto būsenoje, kurią nulėmė kelios valandos iki nusikaltimo padarymo vykusio teismo posėdžio metu atėjęs suvokimas, jog jis gaus realią laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas teigia, kad jam pavogtų pinigų visai nereikėjo ir juos, po nusikaltimo praėjus 11 dienų, jis grąžino nukentėjusiajam. Nuteistasis pažymi, kad visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl jo gailisi, žalą nukentėjusiajam atlygino, savo elgesį vertina blogai, nukentėjusysis jį charakterizuoja teigiamai ir prašo jo griežtai nebausti, be to, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas neginčija savo kaltės bei veikos kvalifikavimo, tačiau tvirtina nesutinkantis su jam paskirtos bausmės dydžiu. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, nepažeidžiant materialinės teisės normų, parinko ir paskyrė apeliantui A. J. bausmę bei nustatė jos dydį. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą ir švelninti bausmę, nes ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d., sankcija nustato, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. A. J. praeityje buvo teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, teistumas jam neišnykęs, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl pagal BPK 27 str. 1 d. jis yra recidyvistas. Sutinkamai su BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių A. J. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis, byloje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. J. bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei stadiją (padarytas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) bei sunkinančių nebuvimą, tinkamai įvertino A. J. asmenybę (nusikaltimą padarė būdamas teistas, dirbantis, padarytą žalą atlygino). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad A. J. skirtina reali sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kartu teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės skiriamos bausmės dydžiui, A. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė mažesnės trukmės nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. Teismo nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių A. J. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta. Apeliaciniame skunde dėstomi motyvai – kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, žalą nukentėjusiajam atlygino, savo elgesį vertina blogai, nukentėjusysis jį charakterizuoja teigiamai, be to, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra nauji, jie pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertinti, į šias aplinkybes atsižvelgta skiriant bausmę ir nustatant jos dydį. Apelianto teiginiai apie tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas afekto būsenoje, o pavogtų pinigų jam visai nereikėjo ir juos jis vėliau grąžino nukentėjusiajam, vertintini kaip deklaratyvūs, formalūs, neparemti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini. Suvokimas apie realiai gresiančią laisvės atėmimo bausmę už padarytą nusikaltimą nėra baudžiamąją atsakomybę šalinanti bei afekto būseną sukelianti aplinkybė. Nuosprendžiu A. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskirtoji laisvės atėmimo bausmė subendrinta su kitu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme taikant A. J. palankesnį - dalinio bausmių sudėjimo principą, BK 63 str. reikalavimai subendrinant bausmes nepažeisti.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-12-04 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių teisės normų, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Ričardas GilysTeisėjai Tomas ZdanavičiusPranas Šimkus