Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nutarimo N. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Z. ATP protokolas surašytas už tai, kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido nelegaliai dirbti J. O., t.y. 2012-01-13 paprašė J. O. nuvykti į Okero salą Švedijoje, tikslu, nuvežti nepabaigtą produkciją (jachtos langų rėmus) bei parvežti ruošinius. Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus pareigūnai 2012-01-15 apie 10.30 val., Perkėlos g., Klaipėdos m., patikrino nedidelį sunkvežimį Mercedes Benz 312D su kroviniu - metalinių langų rėmų apvadais, kurį vairavo J. O. ir krovinį gabeno iš Švedijos į Jonavą įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini). J. O. nepateikė darbuotojo pažymėjimo. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius N. Z. neužtikrino, kad darbuotojui J. O. būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. N. Z. leido nelegaliai dirbti J. O., tuo pažeisdamas LR darbo kodekso 99 str., 98 str. l d. 1 p., t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str.1 d.

VDI Kauno skyrius neginčija to fakto, kad J. O. vairavo automobilį, kuris priklauso Švedijos piliečiui, UAB (duomenys neskelbtini) akcininkui, bei tai, kad visas kelionės išlaidas apmokėjo taip pat Švedijos pilietis. Tačiau VDI Kauno skyrius teigia, kad N. Z. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, bei siųsdamas J. O. nuvežti bei paimti gaminius - privalėjo vykdyti įmonės vidinę kontrolę, t.y. įdarbinti J. O..

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiais administracinis teismas yra pasakęs, kad administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiami keli asmenys - tiek įmonės vadovas, padaręs pažeidimą neveikimu, t.y. nepakankama darbo teisiniu santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas.

Bendrovės direktorius atsako už kasdieninės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str. 1 d. gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Šioje byloje keliamas J. O. nelegalaus darbo UAB (duomenys neskelbtini) fakto klausimas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su pažeidimo padarymu. Byloje N. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad nelegalus asmenų įdarbinimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 litų. DK 98 straipsnyje nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Byloje nustatyta, kad N. Z. teismo posėdyje paaiškino, kad automobilis Mercedes Benz 312D priklauso Švedijos piliečiui, kuris yra UAB (duomenys neskelbtini) pagrindinis ir vienintelis akcininkas. Automobiliu buvo vežiojami žmonės į komandiruotes į Švediją. Tačiau paskutiniu metu skrydžiai į Švediją tapo pigesni, nei kelionės automobiliu, todėl žmonės į komandiruotę išskrido lėktuvu, o automobilis buvo likęs Lietuvoje. J. O. niekada UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo ir kalbos su juo dėl darbo nebuvo. Čia dirba tik J. O. tėvas. Kiek jam žinoma dėl J. O. važiavimo į Švediją su J. O. kalbėjo jo tėvas. Tai, kad J. O. vairuodamas Švedijos piliečiui priklausantį automobilį buvo išvykęs į Švediją jis sužinojo, tik kai tas automobilis buvo sulaikytas Klaipėdos muitininkų, kaip neturintis darbo pažymėjimo. Kaip jam dabar žinoma tas švedas apmokėjo visas su kelione susijusias išlaidas, tiek asmeniškai su J. O., tiek sumokėdamas visus mokesčius. Kadangi J. O. jo įmonėje nedirbo, dėl įsidarbinimo kalbos nebuvo, todėl dėl jam pareikšto kaltinimo padarius AT pažeidimą savo kaltės nepripažįsta.

Apklaustas teisme liudytojas J. O. parodė, kad teisę vairuoti transporto priemones jis turi, tačiau niekur nedirba nes mokosi Ukmergės verslo technologijų mokykloje. UAB (duomenys neskelbtini) dirba jo tėvas. Automobilis Mercedes Benz 312D su švediškais numeriais priklauso Švedijos įmonei. Juo lietuviai buvo vežami į komandiruotes Švedijoje. Jam paskambino tėvas, tuo metu buvo Švedijoje, ir paprašė atvaryt tą automobilį. Jis paėmė automobilį, paėmė tėvui maisto ir išvažiavo į Švediją. Ten buvo tik vieną naktį. Būnant Švedijoje tėvas supažindino jį su automobilio savininku. Važiuojant namo jam į automobilį buvo įdėti keli profiliai kuriuos reikėjo atvežti UAB (duomenys neskelbtini). Jam kelionė vien kurui pirkti kainavo virš 300 litų, visas kelionės išlaidas jis apmokėjo savo pinigais. Grįžus į Lietuvą tas švedas jam turėtas išlaidas apmokėjo padarydamas pervedimą į jo sąskaitą. Tai patvirtinantį dokumentą jis pateikia teismui. Jis niekur nedirbo ir nedirba. Kalbos apie priėmimą į darbą UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo.

Byloje esantis J. O. paaiškinimas Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui rašytas 2012-01-15 rodo, kad J. O. į Okero salą Švedijoje vežė nepabaigtą produkciją t.y. jachtos langų rėmus bei parvežė ruošinius įmonei (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Rašytame 2012-01-30 paaiškinime N. Z. nurodė, kad jo sutarimu prašant akcininkui buvo paprašyta J. O. nuvykti į Okero salą, tikslu nuvežti nebaigtą produkciją (b.l. 5), administracinio teisės pažeidimo protokole, N. Z. pažeidimą pripažino ir paaiškino, kad gailisi ir daugiau tokie veiksmais nepasikartos (b.l. 2-3). Iš išdėsto seka, kad byloje esantys įrodymai yra prieštaringi. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys įrodymai prieštaringi, nagrinėjamoje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nesiėmė pakankamai veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos. Teismas nepasisakė ir nevertino N. Z. paaiškinimų pakeitimo, neapklausė J. O. tėvo, Institucijos atstovo. Kam priklausė transporto priemonė teismas turėjo galimybę išsiaiškinti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet nenutraukiant bylą ir nurodant, kad visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka bylą inicijavusiai institucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Tik tinkamai surinkęs įrodymus ir įvertinęs juos, apylinkės teismas gali nuspręsti, ar buvo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str. 1 d. dispozicijoje, ir tik tuomet gali daryti tinkamas išvadas dėl asmens kaltės pagal minėto straipsnio nuostatas. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, teismas pats įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų, kurie galimai turėjo esminę reikšmę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisinei padėčiai. Tuo pagrindu skundžiamas nutarimas turi būti naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.