Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Rasos Dabužinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui, o būtent: jis 2024 m. lapkričio 22 d. apie 19.15 val., miesto parke, ties namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, dėl to, kad V. V. (V. V.) filmuoja pastarąjį savo mobiliojo ryšio telefonu, tyčia vieną kartą spyrė koja V. V. į pilvo sritį, nuo gauto spyrio į pilvą pastarasis pargriuvo ant trinkelių ir krisdamas nusibrozdino dešinės rankos alkūnę, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam V. V. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. S. parodė, kad 2024 m. lapkričio 22 d. apie 16.00 val., buvo Šalčininkų miesto parke, blaivus, pamatė, kaip vyresnio amžiaus vyras filmuoja savo mobilaus ryšio telefonu parke esančius nepilnamečius vaikus, juos be reikalo įžeidinėja. Priėjo prie to vyro ir pasakė, kad jis neturi teisės filmuoti vaikų be pagrindo ir kad nustotų juos filmuoti. Po to, tas vyras nuo vaikų perėjo prie jo ir jo draugų, pradėjo filmuoti juos, ragino, kad jie kažką negražaus pasakytų, arba, kad prieš jį smurtautų, vis bandė iššaukti konfliktą, sakė „davaj, davaj, parodyk, ką gali“ ir pan. Po kelių valandų su draugais grįžo į miesto parką, buvo neblaivus, pamatė vėl tą patį vyrą, vaikštantį prie parko, prie namo, esančio šalia, ir viską filmuojantį mobilaus ryšio telefonu. Tas vyras, vėl juos pamatęs, pirmas pradėvėjo kabinėtis, provokavo konfliktą, todėl neištvėrė ir koja spyrė jam į pilvą vieną kartą. Ar vyras nuo jo spyrio nukrito, neprisimena. Dėl tokių veiksmų nuoširdžiai gailisi.

3. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas J. S. parodė, kad vyrui spyrė vieną kartą į pilvo sritį ir nuo spyrio vyras nukrito ant žemės, sutinka, jog vyras galėjo patirti fizinį skausmą. Dėl tokių savo veiksmų gailisi. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, be jo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

4.1. 2024 m. lapkričio 22 d. protokole – pareiškime nukentėjusysis V. V. parodė, kad 2024 m. lapkričio 22 d. apie 19 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), būnant namuose, išgirdo, kaip į jo buto langus nepažįstami asmenys mėto sniego gniūžtes. Išėjęs į daugiabučio namo kiemą, tarp Šalčininkų esančio parko ir (duomenys neskelbtini) namo kampo, pastebėjo parke ant suoliuko sėdinčią jaunimo kompaniją. Staiga iš minėtos kompanijos išėjo du agresyviai nusiteikę asmenys ir pradėjo eiti link jo, stovėdamas prie daugiabučio namo kampo jis ištraukė savo mobilaus ryšio telefoną ir dėl savo saugumo pradėjo filmuoti, tuo metu vienas iš dviejų agresyvių vaikinų, staigiai pribėgęs prie jo sudavė jam vieną smūgį dešinės kojos pėda į pilvo sritį, nuo suduoto smūgio jis nukrito ant sniego ir stipriai užsigavo dešinės rankos alkūnę, jautė fizinį skausmą.

4.2. 2024 m. lapkričio 22 d. apžiūrėta įvykio vieta, ant apšvietimų stulpų matomos vaizdo stebėjimo kameros, kurios galimai galėjo užfiksuoti įvykusį įvykį. Daugiau apžiūros metu reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta.

4.3. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. V. parodė, kad 2024 m. lapkričio 22 d. apie 19 val. 15 min. išgirdo, kaip į jo buto langus nepažįstami asmenys mėto sniego gniūžtes. Išėjo į daugiabučio namo kiemą, norėdamas pasižiūrėti, kas į jo buto langus mėto sniego gniūžtes, nufotografuoti gniūžtės paliktas žymes ant jo lango. Tarp Šalčininkų esančio parko ir (duomenys neskelbtini) namo kampo, pastebėjo ant suoliuko sėdinčią jaunimo kompaniją, staiga iš minėtos kompanijos išėjo du agresyviai nusiteikę asmenys ir pradėjo eiti link jo, maivėsi, rėkavo. Stovėdamas prie daugiabučio namo kampo ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir pradėjo filmuoti. Tuo metu vienas iš dviejų agresyvių vaikinų, staigiai pribėgęs ir sakydamas „ko tu čia filmuoji, dink iš čia“ sudavė vieną smūgį dešinės kojos pėda jam į pilvo sritį, nuo suduoto smūgio nukrito ant sniego ir stipriai susimušė dešinės rankos alkūnę, pajautė fizinį skausmą. Konflikto metu nuo minėtų jaunuolių jautė sklindantį alkoholio kvapą.

4.4. 2025 m. sausio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai, kuriuos pateikė savanoriškai nukentėjusysis V. V.. Vaizdo įraše pavadinimu „video1“ filmuojamas jaunuolis, apsirengęs juodą striukę ir dėvintis juodos spalvos kepurę, vaikinas užsisukęs nugara į filmuojantį asmenį, vos pastovi ant kojų, blaškosi. 00:08 vaizdo ir garso įrašo laiku filmuojamas jaunuolis su juoda striuke atsisuka į filmuojantį asmenį, nusiėmęs kepurę, mojuoja ja, maivosi prieš jį filmuojantį asmenį, bei priartėjęs arčiau filmuojančio asmens rusų kalba sako: „Ką tu išdarinėji čia? Ką tu čia išdarinėji, seni?“. Į tai filmuojantis asmuo atsako: „girtas?“. Po šio žodžio girdisi grumtynių garsas ir matosi, kaip kamera nusileidžia iki žemės, matosi, kad filmuojantis žmogus krenta ant žemės. Matosi, kaip prie gulinčio žmogaus priartėja jaunuolis, apsirengęs džinsines kelnes ir sako „debile, apsiramink (necenzūrinis žodis)“, prieina arčiau prie filmuojančio žmogaus ir sako „kelkis“, „apsiramink“, filmuojantis asmuo ranka uždengia vaizdo kamerą ir daugiau nieko nesimato. Vaizdo ir garso įraše pavadinimu „video2“, matomi trys jaunuoliai, kurie stumdosi tarpusavyje. Du jaunuoliai (vienas apsirengęs džinsus, kitas su gobtuvu ant galvos) prilaiko asmenį, kuris užsidėjęs kepurę su snapeliu ant galvos, apsirengęs juodą striukę (anksčiau apžiūrėto vaizdo įrašo dalyvis, kuris galimai sudavė filmuojančiam asmeniui), jaunuoliai išveda agresyviai nusiteikusi jaunuolį iš įvykio vietos, jį stumiat, įsikabinus jam į rankas, jaunuolis muistosi, bando ištrūkti.

4.5. 2024 m. lapkričio 22 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo V. V. apžiūra, ant jo dešinės rankos alkūnės matomas nubrozdinimas, pilvo srityje nuo suduoto smūgio sužalojimų nėra.

4.6. Pagal 2025 m. vasario 28 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui. 2024 m. lapkričio 28 d. nustatytos diagnozės – sukrėtimas, krūties sumušimas – nepagrįstos. V. V. ambulatorinės asmens sveikatos istorijos išrašuose nurodytų paskutinių apsilankymų priežastys (nusiskundimai) patogenetiškai nesusijusios su užduotyje išvardintomis aplinkybėmis, t. y. diagnozuotos ligos yra netrauminės kilmės.

4.7. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. U. (A. U.) parodė, kad apie 2024 m. lapkričio 22 d. dienos įvykius, nieko pasakyti negali, muštynių nematė.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

5. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje J. S. yra kaltinamas BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, – tyčiniu ir smurtiniu veiksmu, pasireiškusiu smūgio sudavimu, sukėlus kitam žmogui skausmą.

6. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią padarytą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

7. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

8. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, konstatuoja, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku J. S. panaudojo fizinį smurtą prieš V. V., t. y. tyčia vieną kartą spyrė koja V. V. į pilvo sritį, nuo gauto spyrio į pilvą pastarasis pargriuvo ant trinkelių ir krisdamas nusibrozdino dešinės rankos alkūnę, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. J. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui. Atlikdamas šiuos veiksmus jis suvokė, kad sukels kitam žmogui fizinį skausmą ir norėjo taip elgtis, todėl daroma išvada, jog jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

9. Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltinamajam skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, per visą laisvės apribojimo laikotarpį įpareigojant 1) bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi; 3) per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. S. pareiškė, kad sutinka su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme, jos dydžiu.

10. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad J. S. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), veikos padarymo motyvus ir tikslus (kilus tarpusavio konfliktui panaudojo fizinį smurtą), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, nukentėjusysis neturi pretenzijų kaltininkui, taip pat kaltininko asmenybę: neteistas, baustas administracine tvarka, nevedęs, dirbantis.

11. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

12. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam skiriant prokurorės prašomą bausmę – laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais, jos trukmę parenkant didesnę už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

13. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi kaltinamasis įpareigotinas: 1) bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi; 3) per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei jam uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Dėl kitų klausimų

14. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

15. Dvi duomenų laikmenas palikti saugoti byloje.

16. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų byloje nėra.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi; 3) per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. skirti galutinę bausmę – vienerių metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi; 3) per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dvi duomenų laikmenas palikti saugoti byloje.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas.