Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų V. B. ir R. G. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriaus tvarka su prašymu patvirtinti pateiktą 2016 m. spalio 10 d. taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Pareiškėjai nurodo, kad siekdami užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, sudarė ir pasirašė taikos sutartį, kuria išsprendė nepilnamečio sūnaus S. G. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo klausimus, pareiškėjai pasirašė taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Kaip matyti iš pateiktos 2016 m. spalio 10 d. taikos sutarties (toliau – taikos sutartis), pareiškėjai susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Pareiškėjai nurodė, kad jiems žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės, t. y. kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir joje prisiimtų prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas priverstine tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis suteikia galimybę šalims taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis).

Taikos sutartį pasirašė pareiškėjai, šia sutartimi siekiama užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje (CK 6.983 straipsnio 1 dalis), ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis), byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti, kad pareiškėjų sudaryta taikos sutartis neatitinka jų tikrosios valios. Aplinkybių ir pagrindų, dėl kurių nebūtų galima tvirtinti šalių pateiktos taikos sutarties, teismui nėra nurodyta, todėl pareiškėjų prašymas tenkinamas ir sutartis tvirtintina joje išdėstytomis sąlygomis (CK 6.986 straipsnis, CPK 582 straipsnio 6 dalis).

Teismas į taikos sutarties, tvirtinamos šia nutartimi, sąlygas neįtraukia nuostatų, susijusių su sutarties egzempliorių skaičiumi.

Vadovaujantis CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismo patvirtinta taikos sutartis turi jos šalims galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Teismas atkreipia pareiškėjų dėmesį, jog kreipiantis dėl vykdomojo rašto šioje byloje išdavimo, prašymas išduoti vykdomąjį raštą bus nagrinėjamas teismo posėdyje, kuriame šalys turės galimybę pareikšti savo argumentus dėl taikos sutarties sąlygų priverstinio vykdymo (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 579, 582 straipsniais,

nutaria:

patvirtinti pareiškėjų V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 10 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Pareiškėjai V. B. ir R. G. susitaria, kad nepilnamečio sūnaus S. G. gyvenamoji vieta iki jo pilnemtystės būtų nustatyta kartu su jo motina V. B.

2. Pareiškėjas R. G. įsipareigoja nepilnamečio sūnaus S. G. išlaikymui mokėti 100 eurų kas menesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios sutarties pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 10 dienos pervedant į vaiko motinos V. B. atsiskaitomąją sąskaitą SEB banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjai sutaria, kad V. B. periodines išmokas valdys uzufrukto teise.

4. Pareiškėjai susitaria dėl tokios sūnaus S. G. ir jo tėvo, pareiškėjo R. G. bendravimo tvarkos:

4.1. R. G. bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio II savaitgalį, pasiimant sūnų S. G. iš jo buvimo vietos penktadienio 17 valandą ir grąžinant į sūnaus gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.;

4.2. R. G. kiekvienų savo kasmetinių vasaros atostogų metu turi teisę su sūnumi S. G. praleisti 14 d. apie savo būsimas atostogas informuojant sūnaus motiną V. B. ne vėliau kaip prieš 10 dienų;

4.3. Pareiškėjas R. G. turi teisę bendrauti su sūnumi visomis telekomunikacinėmis priemonėmis neribotai kiekvieną dieną iki 21 valandos.

5. Pareiškėja V. B. įsipareigoja galimai pasikeitus sūnaus nuolatinei gyvenamajai vietai Lietuvoje, apie tai informuoti sūnaus tėvą R. G. ne vėliau kaip per 24 valandas ir nurodyti sūnaus gyvenamąją vietą.

6. Pareiškėjai sutaria, kad sūnui susirgus ar esant gydymo įstaigoje, V. B. apie tai privalo informuoti sūnaus tėvą R. G. ne vėliau kaip per 24 valandas.

7. Pareiškėja V. B. įsipareigoja neišvežti sūnaus S. G. į bet kurią užsienio valstybę be rašytinio sūnaus tėvo pareiškėjo R. G. sutikimo.

8. Pareiškėjas R. G. įsipareigoja neišvežti sūnaus S. G. į bet kurią užsienio valstybę be rašytinio jo motinos V. B. sutikimo.

Šia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.