- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-02
- Bylos Nr.
- N-261-830-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nutarimo S. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2008 m. liepos 18 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl S. V. padarytų pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, kadangi, ji kaip uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Laurita ir Ko“ direktorė, nuo 2008 m. liepos 1 d. nesudariusi darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, nelegaliai įdarbino V. T., ir leido jam dirbti operatoriumi žaidimų atrakcionuose prie vasaros koncertų estrados Liepojos g. 1, Klaipėdoje. Tokiais savo veiksmais S. V. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93, 95, 98, 99 straipsnių reikalavimus.
II.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 9 d. nutarimu S. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį paskyrė 3000 Lt baudą.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad nors S. V., R. M., G. L. ir V. T. teismo posėdžio metu teigė, jog darbo sutartis su V. T. buvo sudaryta 2008 m. liepos 10 d., ir darbo sutartyje nurodyta jos sudarymo ir įsigaliojimo data 2008 m. liepos 10 d., tačiau patikrinimo metu V. T. duotas paaiškinimas, liudytojo S. S. teismo posėdžio metu duotas paaiškinimas, nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA-0643-0095 bei nelegalaus darbo faktų nustatymo išrašai leidžia pagrįstai manyti, jog darbo sutartis su V. T. buvo pasirašyta ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui apie V. T. įdarbinimą pranešta tik po darbo inspekcijos atlikto patikrinimo, t. y. 2008 m. liepos 10 d., 16.10 val.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad byloje yra įrodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. V. leido V. T. dirbti UAB „Laurita ir Ko“ atrakcionų parke prie vasaros koncertų estrados, esančios Liepojos g. 1, Klaipėdoje, kasininku - operatoriumi, nepasirašiusi su juo darbo sutarties ir neįteikusi antrojo šios sutarties egzemplioriaus bei neišdavusi darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento. V. T. realiai atliko darbo funkcijas, buvo susitaręs dėl šio darbo atlyginimo, t. y. buvo visi Darbo kodekso 93 straipsnyje numatyti darbo sutarties požymiai. Teismas pripažino, kad S. V. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
III.
Apeliaciniu skundu S. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde S. V. nurodė, kad V. T. pradėjo dirbti nuo 2008 m. liepos mėnesio 10 d. Nurodytą dieną V. T. pasirašė darbo sutartį, sutarė dėl darbo sąlygų, buvo instruktuotas bei supažindintas tiek su bendrovės vidaus darbo tvarkos instrukcijomis tiek su pareiginėmis instrukcijomis.
Pagal Darbo kodekso 99 straipsnio 1 dalį darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų. Liudytojų S. V., R. M., G. L., bei pateis darbuotojo V. T. parodymai patvirtina, kad tik 2008 m. liepos 10 d. tarp UAB „Laurita ir Ko“ ir V. T. buvo sudaryta darbo sutartis bei buvo sutarta dėl darbo sutarties sąlygų. Apie darbuotojo V. T. įdarbinimą buvo pranešta VSDFV Kauno skyriui.
Teismas neteisingai vertino ar visai nevertino byloje esančių įrodymų.
Šalies argumentai
Valstybinė darbo inspekcija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą (DK 99 str. 2 d.). Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Byloje nustatyta, kad su V. T. sudaryta darbo sutartis įmonės direktorės pasirašyta tik 2008 m. liepos mėn. 10 d. vakare, t. y. po Valstybinės darbo inspekcijos atlikto pareigūnų patikrinimo, o V. T. jau dirbo visą dieną.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
S. V. 2008 m. liepos 18 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kadangi, ji kaip UAB „Laurita ir Ko“ direktorė, nuo 2008 m. liepos 1 d. nesudariusi darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, nelegaliai įdarbino V. T., ir leido jam dirbti operatoriumi žaidimų atrakcionuose prie vasaros koncertų estrados Liepojos g. 1, Klaipėdoje.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1260 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu inter alia laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos alternatyvios dispozicijos) yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (administracinės bylos Nr. N3-397/05; Nr. N12-1650/04).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2008 m. liepos 10 d. 16.10 val. buvo atliktas patikrinimas pramoginių atrakcionų aikštelėje prie vasaros koncertų aikštės, adresu Liepojos g. 1, Klaipėda, kurio metu rastas nelegaliai atrakciono operatoriumi dirbantis V. T.. Nustatyta, kad jis neturi darbuotojo pažymėjimo, su juo nesudaryta rašytinė darbo sutartis, neišduotas darbo sutarties antrasis egzempliorius, apie priimtą dirbti asmenį nepranešta Sodros teritoriniam skyriui.
Pažymėtina, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2917/2009). Teismo posėdžio metu patikrinimą atlikęs pareigūnas S. S. paaiškino (b. l. 85-87), kad atvykę atlikti patikrinimą rado prie atrakcionų dirbančius du vaikinus, paprašius jų pateikti darbo pažymėjimus, vienas jų pateikė, kitas – V. T. darbo pažymėjimo neturėjo. Šią aplinkybę patvirtina ir V. T. 2008 m. liepos 10 d. paaiškinimas (b.l. 6). Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu (b. l. 79) parodė, kad V. T. pradėjo dirbti 2008 m. liepos 8 d. 12.00 val., direktorė sutartį pasirašė tik 2008 m. liepos 10 d. 17.00 val. Analogiškus parodymus davė ir liudytojas G. L. (b.l. 79). Įvertinusi byloje esančius duomenis teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė esant nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius požymius: darbuotojas pradėjo atlikti darbo funkcijas, nors darbo sutartis nebuvo sudaryta, darbo pažymėjimas neišduotas, Sodros teritoriniam skyriui apie dirbantį V. T. iki darbo pradžios nepranešta.
Remdamasi išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
S. V. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.