- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-13
- Bylos Nr.
- 2S-1133-260/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17406-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- K. A. K.
- Trečiasis asmuo
- notarei L
- Ieškovas
- P. Š.
- Kategorijos
dalyvaujant atsakovei K. A. K., jos atstovei advokatei L. S., trečiajam asmeniui notarei L. V.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-3363-1041/2017 pagal ieškovo P. Š. ieškinį atsakovei K. A. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė L. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas P. Š. 2016 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismo pripažinti negaliojančiu M. V. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės L. V. patvirtintą testamentą bei priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei L. V. išduoti nuosavybės ir paveldėjimo teisės liudijimus į M. V. priklausiusį testamentu atsakovei K. A. K. paliktą turtą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas, susijęs su šiuo ieškiniu. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) notaro biure yra vedama paveldėjimo byla po M. V. mirties, o vykstant teisiniam ginčui nuosavybės ir paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas pažeis testatoriaus įstatyminių įpėdinių ir sąžiningų trečiųjų asmenų interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškovo P. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies - ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui uždraudė (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei L. V. išduoti testatorės M. V., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentinei įpėdinei K. A. K. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-22417-1041/2016 (Nr. 2-3363-1041/2017).
Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė L. V. 2017 m. vasario 17 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame prašė teismo priimti sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išplėtimo, t. y. pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir uždrausti notarei išduoti paveldėjimo teisės liudijimus į palikėjos M. V., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą pagal testamentą ir pagal įstatymą iki teismo sprendimo civilinėje byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu įsiteisėjimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės L. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – uždraudė (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei L. V. išduoti palikėjos M. V., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdiniui pagal įstatymą P. Š. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-3363-1041/2017.
Teismas nustatė, kad ieškovas P. Š. 2017 m. vasario 2 d. pateikė trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei L. V. prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kuriame prašė trečiojo asmens – notarės išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Notarė, atsižvelgdama į tai, kad šalys byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ketina sudaryti taikos sutartį, o paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas gali apsunkinti šalių taikos sutarties vykdymą, kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių išplėtimo (pakeitimo).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendė, jog išdavus paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes, neišnagrinėjus ginčo iš esmės, ieškovas įgytų galimybę disponuoti ½ paveldėtu turtu, o dar nėra išspręstas klausimas dėl ginčijamo testamento. Atkreipė dėmesį, jog šalys ketina ginčą baigti taikiai. Todėl sprendė, kad paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimas galėtų apsunkinti taikų ginčo išsprendimą ir taikos sutarties vykdymą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas P. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priimti kitą. Nurodo, jog tokia nutartis neturėjo būti priimta, kadangi šalys to nepageidavo, o notarės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra teisiškai nepagrįstas ir pažeidžiantis Konstitucijos 23 straipsnį. Notarė yra suinteresuota bylos vilkinimu. Jau yra gautos medicininės ekspertų išvados, kurios nepalankios nei atsakovui, nei trečiajam asmeniui.
Atsiliepimas
A. K. A. K. ir trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė L. V. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2017 m. birželio 6 d. nutartimi, pripažino, kad būtinas tolimesnis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka, kadangi tik taip įmanoma išsiaiškinti, ar tarp ieškovo P. Š. ir atsakovės K. A. K. buvo mėginama taikiai išspręsti ginčus dėl paveldimo turto ir ar tokių galimybių šalys nemato ateityje, kas yra reikšminga nagrinėjant ieškovo atskirąjį skundą, kartu teismas pripažino, jog toliau nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka būtinas dalyvavimas teismo posėdyje yra ieškovo P. Š., atsakovės K. A. K. ir trečiojo asmens notarės L. V.. Į kitą, vykusį 2017 m. liepos 11 d., teismo posėdį ieškovas P. Š. neatvyko, tačiau 2017 m. liepos 7 d. teismui pateikė Pareiškimą dėl apeliacinio skundo atmetimo (b. l. 88), jame nurodė, kad tolesnis skundo nagrinėjimas neturi teisinio pagrindo, todėl prašo jį atmesti ir nenagrinėti.
Po ieškovo P. Š. Pareiškimo dėl apeliacinio skundo atmetimo gavimo 2017 m. liepos 7 d. teismas, siekdamas išsiaiškinti tikrąją ieškovo valą dėl atskirojo skundo ir dėl Pareiškimo dėl apeliacinio skundo atmetimo, dar kartą atidėjo bylos nagrinėjimą kviesdamas ieškovą į teismo posėdį. Tačiau ir į 2017 m. rugsėjo 6 d. vykusį teismo posėdį ieškovas neatvyko. K. P. dėl apeliacinio skundo atmetimo ieškovas nurodė prieštaringus ir sunkiai suvokiamus teisinius argumentus dėl atskirojo skundo, o kviečiamas į teismo posėdį neatvyko ir savo valios nepatikslino, teismas, vertindamas tai, jog apeliantas nenurodė, jog jam žinomos atskirojo skundo atsisakymo pasekmės, netenkina Pareiškimo dėl atskirojo skundo atmetimo ir atskirąjį skundą išnagrinėja iš esmės, t. y. sprendžia dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties pagrįstumo.
Taisyklės, kuriomis vadovaudamasis teismas turi spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra suformuluotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Atsižvelgiant į įstatyme numatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galimai nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, kartu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010). Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui. Tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, kaip CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo. Šiame etape teismas turėtų vertinti šią grėsmę patvirtinančias aplinkybes pagal kiekvienam atvejui, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų, individualiai taikytinus kriterijus.
Byloje nustatyta, kad ieškovas P. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei K. A. K., suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei L. V. prašydamas pripažinti negaliojančiu 2015 m. M. V. sudarytą ir (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės L. V. patvirtintą testamentą, kuriuo testatorė dalį jai priklausančio turto po mirties paliko seseriai K. A. K.. Ieškovas ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei L. V. išduoti nuosavybės ir pavedėjimo teisės liudijimus į M. V. priklausiusį testamentu atsakovei K. A. K. paliktą turtą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas, susijęs su ieškiniu. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškovo P. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – uždraudė (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei L. V. išduoti testatorės M. V., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentinei įpėdinei K. A. K. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-22417-1041/2016 (Nr. 2-3363-1041/2017). 2017 m. vasario 2 d. ieškovas P. Š. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarę L. V. su prašymu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kuriame prašė notarės išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusios M. V. pagal įstatymą paveldimo turto dalį. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė L. V. 2017 m. vasario 17 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame prašė teismo priimti sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išplėtimo, t. y. pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir uždrausti notarei išduoti paveldėjimo teisės liudijimus į palikėjos M. V., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą pagal testamentą ir pagal įstatymą iki teismo sprendimo civilinėje byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu įsiteisėjimo. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi trečiojo asmens prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – uždraudė (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei L. V. išduoti palikėjos M. V., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdiniui pagal įstatymą (ieškovui) P. Š. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-3363-1041/2017. Teismas nurodė, jog išdavus paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi neišsprendus ginčo dėl testamento, ieškovas įgytų galimybę disponuoti ½ dalimi paveldėto turto, o dar nėra išspręstas klausimas dėl ginčijamo testamento, taip pat šalys ketina ginčą išspręsti taikiai, todėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas apsunkintų taikų ginčo išsprendimą ir taikos sutarties vykdymą.
Ieškovas P. Š. nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 17 d. skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, kadangi trečiasis asmuo neturėjo teisės reikšti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei tokiu būdu vilkinti bylos nagrinėjimo.
Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti teismo sprendimo privalomumą. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik įvertina, ar yra pagrindas jas taikyti. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai yra pagrindas manyti, kad jų nepritaikius būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikšti teisę turi byloje dalyvaujantys asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (CPK 144 str. 1 d.). Šiuo atveju teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgia į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų rūšį ir dydį, šalies veiksmus ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Šiomis priemonėmis siekiama išsaugoti teisinių santykių status quo (esamą padėtį), kuri leistų šalims tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas, taip pat užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, vertindamas, kad byloje tarp brolio ir sesers sprendžiami klausimai, susiję su jų paveldimu turtu, atsakovei ir apeliacinės instancijos teisme patvirtinus, jog turtiniais paveldėjimo klausimais gali būti sudaryta taikos sutartis ir ji to siekia, neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2017 m. vasario 17 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirajame skunde pats ieškovas nenurodė, kviečiamas dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje į jį neatvyko ir pats nepatvirtino, kad tarp įpėdinių P. Š. ir Konstancijos A. K. sprendžiant ginčus dėl turto negalimas taikus susitarimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas ir pripažįsta, kad naikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties, atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.