- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-24
- Bylos Nr.
- 1A-310-138-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Stankus (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- M. J.
- Nukentėjusysis
- J. V.
- Advokatai
- Dalius Mecelica
Teisėjas Danė Vogulienė Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6.
2009 m. gruodžio 24 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam M. J. , gynėjui advokatui Daliui Mecelicai, nukentėjusiam J. V. , nukentėjusiojo atstovei M. R. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. 2009-04-20 apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009-04-01 nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 3(trims) mėnesiams. Pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Iš M. J. priteista J. V. 500 Lt neturtinei žalai ir 66 Lt turtinei žalai atlyginti.
Kolegija išnagrinėjo skundą, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. nuteistas už tai, kad jis nežymiai sužalojo J. V. , tai yra 2008-04-25 apie 18 val. savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) rajone, kieme prie tvoros, skiriančios jo kiemą nuo J. V. teritorijos, konflikto metu metaliniu strypu vieną kartą smogė J. V. į galvą, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
Nuteistasis M. J. apeliacine tvarka skundžia Kauno rajono apylinkės teismo 2009-04-01 nuosprendį ir prašo jį panaikinti, jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį dėl LR BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, vadovaujantis prielaidomis, nenuosekliais privataus kaltintojo paaiškinimais, kurių nepatvirtina bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Pagal BPK 301 str. 1 d. teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, nekaltumo prezumpcija užtikrina asmeniui teisę neįrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui. Asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Skunde nurodoma, jog M. J. melagingai buvo apkaltintas tuo, kad iš jo sklypo į kaimyno J. V. namo kiemą bėga vanduo. Kilus konfliktui, apeliantas smogė kaimynui metaliniu strypu vieną kartą į dešinę galvos pusę. Specialisto išvadoje Nr. G-1511 konstatuota, kad J. V. padarytas odos nubrozdinimas kairėje momeninėje srityje. Privatus kaltintojas J. V. taikinamojo posėdžio metu jau nurodo, kad kaltinamasis jam sudavė metaliniu strypu ne į dešinę galvos pusę, kaip teigė visą laiką, bet į kairę. Tokius prieštaringus privataus kaltintojo parodymus apylinkės teismas laikė neginčijamai patvirtinančiais M. J. kaltę. Teismas nuosprendyje pasisakė tik dėl vieno rašytinio įrodymo, tai yra dėl J. V. skundo, rašyto teismui 2008-05-29, darydamas išvadą, kad jame padaryta rašybos klaida, nurodant, kad M. J. sužalojo J. V. dešinę, o ne kairę galvos pusę. Be to, melagingi yra duomenys, kad M. J. pylė vandenį į J. V. kiemą. Apelianto nuomone, baudžiamosios bylos nagrinėjimo, o tuo pačiu ir baudžiamojo persekiojimo ribas privataus kaltinimo bylose apibrėžia privataus kaltintojo skundas. Bylą nagrinėjančio teismo pareiga yra patikrinti, ar teismui pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. J. V. kaltino M. J. sudavus metaliniu strypu į dešinę galvos pusę ir tokiu būdu padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokios kaltinimo formuluotės privatus kaltintojas nekeitė ir savo skundą palaikė. Tokiu būdu apylinkės teismas privalėjo tik patikrinti, ar teismui pateikti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. J. 2008-04-25 metaliniu strypu sudavė J. V. į dešinę galvos pusę, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio visiškai neaišku, ar M. J. 2008-04-25 sudavė J. V. metaliniu strypu į dešinę galvos pusę, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, ar 2008-04-25 M. J. sudavė J. V. į kairę galvos pusę, taip jam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas apsiribojo tik abstrakčia fraze, kad M. J. sudavė J. V. į galvą, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau net nenurodė, nei į kurią galvos pusę, nei į kurią galvos dalį tai buvo padaryta. Be to, teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad M. J. niekada neturėjo jokio metalinio strypo, ir privatus kaltintojas apie tokį strypą neužsiminė 2008-04-25 protokole – pareiškime. Pirmos instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog savo skunde 2008-05-29, adresuotame Kauno rajono apylinkės teismui, privatus kaltintojas nurodė, kad dėl patirto sužalojimo jis 9 dienas buvo nedarbingas, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui jis nepateikė. Be to, teismas, priimdamas nuosprendį ir grįsdamas jį liudytojos Ž. Š. (J. V. dukters) ir liudytojos Z. V. (J. V. žmonos) parodymais, net nenustatė tikslios įvykio vietos. M. J. neneigia, kad gindamasis 2008-04-25 vakare nuo agresyvaus ir neblaivaus kaimyno J. V. , kuris nepagrįstai apkaltino M. J. pilant vandenį per tvorą į jo kiemą, sudavė jam vieną smūgį į galvos sritį. Suduodant smūgį, nubrozdinimas galėjo atsirasti nuo ant rankos esančio žiedo. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ekspertės L. K. paaiškinimus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad paminėtas nubrozdinimas negalėjo būti padarytas vyrišku žiedu, buvusio ant M. J. rankos. Atsižvelgiant į skunde išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad nuosprendį pirmosios instancijos teismas priėmė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą, grindė ne bylos nagrinėjimo metu ištirtais neginčijamais įrodymais, bet tik prielaidomis ir spėjimais, dėl ko jis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl apeliacinės instancijos teismo turi būti panaikintas.
Atsikirtimu į nuteistojo M. J. apeliacinį skundą nukentėjusysis J. V. prašo nuteistojo apeliacinį skundą, kuriuo prašoma nuteistąjį išteisinti, atmesti kaip nepagrįstą. Nukentėjusysis nurodo, kad skunde M. J. nenurodė naujų ir įtikinamų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu panaikinti apylinkės teismo nuosprendį, teismas paskyrė M. J. pačią švelniausią bausmės rūšį, kuri nėra per griežta. Teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. M. J. teiginiai, kad nukentėjusysis griebė jį už marškinių ir sudavė ranka smūgius, objektyviai nepagrįsti. Kauno rajono PK Karmėlavos policijos nuovadoje nukentėjusiojo pareiškime nurodyta, kad konfliktas įvyko 2008-04-25, o ne 2008-04-28. M. J. skunde klaidingai nurodoma būtent ši data. M. J. smogė metaline lazda nukentėjusiam į galvą 2008-04-25 apie 18 val. tyčia. Teismas pagrįstai konstatavo, kad M. J. nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir sveikatos sutrikdymą, jis numatė ir suvokė, kad jo veika gali sukelti net gyvybės atėmimą. Be to, jis ne kartą grasino nukentėjusįjį užmušti. Smūgį M. J. sudavė į kairę galvos pusę (b. l. 5,54). Tai patvirtina teismo medicinos ekspertizės išvada, liudytojų parodymai, kiti įrodymai. Nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl kaimynų klausimų, nepatogumus darbe, susijusius su fiziniu skausmu, galvos skausmu ir svaigimu, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, kas teismo buvo įvertinta pinigais. Be to, žalą patyrė ir Valstybinė ligonių kasa. Šioje byloje duomenų, kad M. J. gailėtųsi dėl padaryto nusikaltimo, nėra, taip pat nukentusiojo jis neatsiprašė, žalos neatlygino. Dėl aukščiau paminėto nuteistojo apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis, jo atstovė ir prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmestinas.
BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.
Skunde nepagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, vadovaujantis prielaidomis, nenuosekliais privataus kaltintojo paaiškinimais, kurių nepatvirtina bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai, ir pagrįstai M. J. pripažino kaltu, padarius BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisingai kvalifikavo apelianto veiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o teismo padarytas išvadas patvirtina teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.
Nors nuteistasis M. J. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 140 str. 1 d. neprisipažino, jo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Tai yra: nukentėjusiojo J. V. parodymai, jog nesutarimai tarp jo ir kaimyno M. J. tęsėsi daug metų, M. J. metaliniu strypu smogė J. V. į galvą tarp kaimynų kilusio konflikto metu. Tai patvirtino liudytojų Ž. Š. , Z. V. , V. K. ir kitų parodymai.
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas (BPK 20 str. 1, 2 d.). Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kuriuos išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas, ir netikėti jais teismas neturi pagrindo, ir juos vertina kaip nuteistojo kaltės įrodymus.
Specialisto išvadoje Nr. G-1511 konstatuota, kad J. V. padarytas odos nubrozdinimas kairėje momeninėje srityje (b. l. 5). Teisiamojo posėdžio metu J. V. taip pat parodė, kad M. J. metaliniu strypu jam smogė į kairį galvos šoną (b. l. 85). Be to, liudytojas Č. S. teisme parodė, kad jis buvo susitikęs J. V. Neveronių ambulatorijoje ir pastebėjo, kad sužalota jo galva virš kairės ausies, J. V. sakė, kad įvyko konfliktas su M. J. . Byloje yra išrašas iš medicininių dokumentų, kuris patvirtina, kad sužalota J. V. kairioji galvos pusė (b. l. 54). Apeliacinės instancijos teisme apklausti nuteistojo gynėjo advokato prašymu liudytojai S. B. ir R. A. parodė, kad jie dirba policijos pareigūnais, 2008-04-25 buvo gautas pranešimas vykti į Neveronis, kadangi ten tarp kaimynų kilo konfliktas. Tai tik patvirtino tą aplinkybę, jog M. J. sužalojo J. V. 2008-04-25 kilusio konflikto metu. Tokiu būdu netikėti apylinkės teismo išvada, jog 2008-04-25 kilusio tarp kaimynų konflikto metu M. J. metaliniu strypu vieną kartą smogė J. V. į galvą, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas M. J. kaltu pripažino pagrįstai. Ir tą aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotas parodymas, kad J. V. sužalota dešinioji galvos pusė, įvertino kaip rašto apsirikimą teisingai, kadangi šią aplinkybę paneigia aukščiau paminėti ir teisme pilnai ir visapusiškai ištirti įrodymai.
Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas privalėjo tik patikrinti, ar teismui pateikti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. J. 2008-04-25 metaliniu strypu sudavė J. V. į dešinę galvos pusę, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, iš nuosprendžio neaišku, į kurią galvos pusę buvo sužalotas J. V. . Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad apylinkės teismas nesivadovavo vien nukentėjusiojo parodymais, tačiau rėmėsi ir kitais teisme ištirtais įrodymais. Vienas jų – specialisto išvada Nr. G-1511, kuria abejoti pagrindo teismas neturi. Galiojančiame BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nei viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Ekspertizės aktas ir specialisto išvada vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir bet kokie kiti įrodymai. Ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, specifiką lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju, nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Suprantama, tikrindamas ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, teismas turi teisę skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau ją reikėtų skirti tik tuo atveju, kai byloje esantys ekspertizės aktai ar specialisto išvados kelia abejonių dėl jų nepagrįstumo. Nesant abejonių dėl specialisto išvados Nr. G-1511, apylinkės teismas padarė teisingą ir įrodymais pagrįstą išvadą dėl M. J. kaltės įrodymo.
Be to, nuteistasis M. J. neneigia, kad J. V. jis sudavė vieną smūgį į galvos sritį. Skunde teigiama, kad J. V. visą laiką teigė, kad jam buvo suduota į dešinę galvos pusę, ir tik teisme pakeitė parodymus, kad smūgis suduotas buvo į kairę galvos pusę. Tokius prieštaringus privataus kaltintojo parodymus apylinkės teismas laikė neginčijamai patvirtinančiais M. J. kaltę, dėl ko, apelianto nuomone, nuosprendis grįstas prielaidomis.. Pažymėtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės ją teisingai išspręsti (BPK 7 str.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, privataus kaltinimo ir gynybos šalys bylos nagrinėjimo teisme metu turėjo lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Teisėjų kolegija nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, grįstą prielaidomis ar pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą ir kitus įstatymo reikalavimus.
Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma patvirtino M. J. kaltę, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.