- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-03-21
- Bylos Nr.
- A15.-338-957/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00111-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Pažeidėjas
- E. J.
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. J. (E. J.), gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 4 dalį, 420 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 2 dalį, 422 straipsnio 5 dalį, 426 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. J. 2017 m. gruodžio 27 d., apie 2.14 val., Vilniuje, Pylimo g. bei Pamėnkalnio – Tauro g., vairavo automobilį „Fiat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,58 promilių girtumas, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
Be to, E. J. 2017 m. gruodžio 27 d., apie 2.14 val., Vilniuje, Pylimo g., nuvažiavo iš sustabdymo vietos ir važiuodamas toliau nepakluso teisėtam ir aiškiai išreikštam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pažeidė KET 16 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje.
Be to, E. J. 2017 m. gruodžio 27 d., apie 2.14 val., įvažiavo į sankryžą, esančią Vilniuje, Pamėnkalnio – Tauro g., ir ją pravažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, taip pažeidė KET 73.11 punkto, 9 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje.
Be to, E. J., 2017 m. gruodžio 27 d., apie 2.14 val., vairuodamas neblaivus, įvažiuodamas į sankryžą, esančią Vilniuje, Pamėnkalnio – Tauro g., ir ją pravažiuodamas degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui bei nuvažiuodamas iš sustabdymo vietos ir važiuodamas toliau nepaklusdamas teisėtam ir aiškiai išreikštam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir tokiais veiksmais pažeisdamas KET 9, 14, 16 ir 73.11 punktų reikalavimus, padarė paeiliui kelis eismo saugumui pavojų keliančius eismo taisyklių pažeidimus ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. J. apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nagrinėjamų įvykių metu buvo reidas, jį sustabdė policijos pareigūnai. Tuo metu jis po vakarienės važiavo su žmona, negalvojo, kad yra išgėręs, nes vakarienės metu jis išgėrė vieną kokteilį su martiniu. Vakarieniavo likus valandai ar pusvalandžiui iki įvykio, pavalgę nuėjo pasivaikščioti, atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo. Jeigu jis būtų girtas, būtų važiavęs su taksi, jam tai nėra problema. Jam yra žinoma, kad leistinas neblaivumas yra iki 0,4 promilės. Jį sustabdę policijos pareigūnai paprašė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, jis papūtė, alkotesteris parodė 0,58 promiles. Jis paklausė pareigūnų, kas stovi ten toliau, nes eismo juostoje stovėjo daug žmonių ir lentos. Pareigūnas pasakė, kad stovi žurnalistai. Žmona jam pasakė, jog ji nenori, kad ją filmuotų. Jis pareigūno paprašė, kad neprileistų žurnalistų. Pareigūnas pasakė, kad čia žurnalistai, ir nėjo. Prie jo su žmona priėjo žurnalistai, jis su jais kalbėjosi. Žurnalistai apeidinėjo automobilį ir ėjo prie žmonos, žmona jo prašė ką nors daryti. Suprasdamas, kad savo asmens dokumentą jis paliko pareigūnams, važiavo toliau, tačiau per žalią šviesoforo signalą, nuvažiavo ant Tauro kalno ir sustojo, nes pastebėjo, kad atvažiuoja policijos pareigūnai. Žmonai jis pasakė palaukti, pats išlipo iš automobilio, su telefonu jį bandė uždaryti. Nieko nesakydamas ant jo puolė vienas pareigūnas, griebė jį, pradėjo stumti ant žemės. Jis telefoną išmetė ant žemės, paprašė žmonos uždaryti „Citybee“ automobilį ir klausė pareigūnų, kodėl jie jį puola. Dėl to jam buvo surašytas protokolas dėl pasipriešinimo pareigūnams. Mano, jog pripūtė 0,58 promiles dėl to, kad burnoje liko alkoholio. Įstatymai leidžia praėjus 15 min. vėl papūsti į alkotesterį. Po jo pirmojo sustabdymo jis nuvažiavo, nes policijos pareigūnai jo neapsaugojo nuo žurnalistų. Pasišalindamas jis tikėjosi po to pasišnekėti su pareigūnais. Pirmą kartą jis buvo sustabdytas Pylimo gatvėje, paskui nuvažiavo į Tauro kalną. Sukdamas į Tauro kalną pastebėjo, kad jį vejasi pareigūnai. Į šviesoforo signalus jis nelabai žiūrėjo, nežino, ar rodė posūkio signalus sukdamas į kairę. Jis darė viską, kad apsaugotų savo šeimą, kad nebūtų pėsčiųjų, kad nesukeltų pavojaus aplinkiniams. Jis per koncertą išgėrė du butelius alaus, koncertas buvo 19-20 val. Pagal internete esančias skaičiuokles to alaus įvykio metu jo organizme jau nebuvo. Nuo kavinės iki automobilio stovėjimo vietos yra maždaug 20 metrų atstumas. Kavinėje jis gėrė kokteilį su martiniu. Iš kavinės išėjo 2.02 val. Kokteilį gėrė valgydamas, pavalgė gerai, Sumokėjo, baigė gerti kokteilį, pasirengė ir išėjo. Į kavinę atvažiavo 0.40 val., iš karto užsisakė morkų kokteilį, po to užsisakė braškinį kokteilį su martiniu. Sėdo prie vairo, nes buvo nedaug išgėręs alkoholio. Jeigu galiotų nulis promilių taisyklė, tuomet vairuoti negalėtų. Šiuo atveju, jo nuomone, dėl išgerto kokteilio leistina norma negalėjo būti viršyta. Pasinaudojo skaičiuokle ir apskaičiavo, kad to negalėjo būti. Pasivaikščiojo nuo kavinės iki automobilio. Pūsti į alkotesterį davė iš karto.
Liudytojas policijos pareigūnas V. L. apklausiamas teisme parodė, kad E. J. jis yra matęs. Dirbo su žiniasklaida centre, stovėjo kitoje gatvės pusėje, matė, kad kolegos stabdė „Citybee“ automobilį. Iš tolo matė, kad kolega bendravo su vairuotoju, tikrino jo blaivumą. Buvo priėjęs pasižiūrėti ir matė, kad E. J. pripūtė, tačiau promilių skaičiaus neatsimena. Kolega asmeniui pasakė prieiti prie tarnybinio automobilio, pats kolega nuėjo. Matė, kad prie vairuotojo priėjo žiniasklaida, filmavo. Pilietis pradėjo šūkauti, uždarė langą ir išvažiavo. Jis (t. y. V. L.) liko vietoje, kiti trys ekipažai išvažiavo paskui vairuotoją. Persekiojimo aplinkybės jam nežinomos, jis tame nedalyvavo, atvažiavo tik vėliau. Nežino, ar kolegai paprašius nueiti iki tarnybinio automobilio, vairuotojas ką nors sakė. Asmeniškai jis negirdėjo, kad pareigūnas būtų sakęs prieiti prie tarnybinio automobilio, bet visada yra taip sakoma. Jis ne visada, bet dažnai dirba su žurnalistais. Reido metu žurnalistai turi būti dėl galimo kyšininkavimo ir pan.
Liudytojas policijos pareigūnas P. L. apklausiamas teisme parodė, kad jis yra matęs E. J. per vykdytą reidą dėl neblaivių vairuotojų. Reidas vyko Pylimo ir Klaipėdos gatvių sankryžoje. Asmuo vairavo „Citybee“ automobilį. Sustabdžius šį automobilį vairuotojo buvo paklausta, ar jis vartojo alkoholį. Asmuo sakė, kad prieš kurį laiką jis buvo vartojęs, todėl jis buvo patikrintas alkoholio matuokliu. Jam buvo nustatytas 0,56 ar 0,58 promilės girtumas. Kadangi prie automobilio iš karto priėjo didelis būrys žiniasklaidos atstovų ir pradėjo filmuoti, asmuo pradėjo reikšti pretenzijas dėl to, kad yra filmuojamas ir fotografuojamas. Asmeniui buvo paaiškinta, kad žiniasklaida vykdo savo darbą, jo teisės į privatų gyvenimą nėra pažeistos. Žurnalistai priėjo pastebėję, kad jis ištraukė alkotesterį ir vairuotojui padavė vamzdelį, kad išsipakuotų. Tuo metu jau buvo priėję 5-6 žurnalistai. Nustačius girtumą jis vairuotojui paaiškino, kad eina atsispausdinti kvitą ir tuoj prieis. Asmuo pradėjo bendrauti su žurnalistais. Eidamas prie tarnybinio automobilio ir spausdindamas čekį pastebėjo, kad vairuotojo automobilis savavališkai pajudėjo. Kai vairuotojas išvažiavo, jis buvo paėmęs jo vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas nuvažiavo link Tauro gatvės. Vairuotoją nusivijo keli ekipažai. Jis (t. y. P. L.) liko vietoje, nes buvo užstatyti ir negalėjo išvažiuoti. Vairuotojui buvo pasakyta pasėdėti automobilyje, taip pat pasakyta, kad po to, kai jis vėl prieis, reikės išlipti. Jis pats matė, kad asmuo nuvažiavo. Ten dalyvavo 5-6 ekipažai, stebėjo veiksmą, sureagavo greičiau ir išvažiavo paskui vairuotoją. Tarnybinį pranešimą jis surašė remdamasis gaudynėse dalyvavusių pareigūnų tarnybiniais pranešimas. Buvo surašytas vienas tarnybinis pranešimas. Vienas ekipažas Nr. 1811 tikrai rašė tarnybinį pranešimą, nežino, kodėl jis nėra pridėtas prie bylos. Nežino, ar ekipažas Nr. 1824 rašė tarnybinį pranešimą. Visos aplinkybės, kurios išdėstytos apie persekiojimą, yra iš kitų žodžių. E. J. paaiškino, kad išgėrė tam tikrą alkoholio kiekį. Neatsimena, ar E. J. minėjo, kokį kiekį ir kokio alkoholio išgėrė. Vairuotojas tikrai neneigė, kad prieš kažkurį laiką vartojo alkoholį. Žurnalistai nelindo į E. J. automobilį, nematė, kad žurnalistai lįstų į vidų, filmavo iš lauko.
Liudytojas policijos pareigūnas A. V. apklausiamas teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jam yra matytas. Policijos priemonių metu Pylimo – Klaipėdos gatvių sankryžoje jis pamatė dideliu greičiu nuvažiuojantį automobilį. Nematė, kad automobilis būtų sustojęs, tik pamatė jį nuvažiuojantį. Suprato, kad šis automobilis stabdomas nestojo. Šį automobilį pradėjo vytis policijos ekipažai. Jis šį automobilį taip pat nusivijo. Jis važiavo pirmas paskui automobilį. Minėtas automobilis važiavo labai greitai Pylimo gatve, nerodydamas posūkio signalo keitė važiavimo juostas, Pylimo-Tauro gatvių sankryžoje pasuko degant raudonam šviesoforo signalui. Automobilis važiavo link profsąjungų rūmų ir sustojo. Jis su kolega A. J. pribėgo prie sustojusio automobilio. Vairuotojas mosikavo rankomis, bandė pabėgti, klausė, ko jie iš jo nori, apdraskė A. J. veidą. Automobilio stabdymo momento jis nematė. Administracinio nusižengimo protokolą asmeniui surašė ne jis. Buvo nustatytas chuliganiškas vairavimas, posūkių nerodymas, vairavimas esant neblaiviam, nestojimas.
Liudytojas policijos pareigūnas A. J. apklausiamas teisme parodė, kad datos jis neprisimena, vyko policijos priemonė. Kolegos sustabdė „Citybee“ automobilį „Fiat“. Jis stovėjo kitoje gatvės pusėje, 15-20 metrų atstumu, todėl pokalbio su vairuotoju negirdėjo. Žino, kad vairuotojui buvo nustatytas 0,58 promilių girtumas. Pareigūnai nuėjo registruoti pažeidimo, o vairuotojas sėdo į automobilį ir greitai nuvažiavo link Pamėnkalnio gatvės. Jie (t. y. policijos pareigūnai) pradėjo vairuotoją vytis. Jis visą laiką matė sprunkantį automobilį. Automobilis pasuko į Pamėnkalnio gatvę, ties Vasario 16-osios gatve pasuko į kalną. Neprisimena, ar vairuotojas rodė posūkio signalus, reikia pasižiūrėti į tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis. Atrodo, kad vairuotojas pasuko į Tauro gatvę degant raudonam šviesoforo signalui. Vaizdo registratoriaus įrašo jis neišsaugojo, todėl bijo suklysti. Pakilęs į kalną automobilis privažiavo prie Profsąjungos rūmų ir sustojo. Iš matomumo zonos minėto automobilio pametęs nebuvo.
Liudytojas policijos pareigūnas R. S. apklausiamas teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį jis yra matęs. 2017 m. gruodžio 27 d. vyko policijos priemonė. Policijos ekipažas 1851 sustabdė automobilį „Fiat“, kurio vairuotojui buvo nustatytas 0,58 promilių girtumas. Tikrino kolega P. L. Jis (t. y. R. S.) stovėjo šalia ir matė, kas vyko, bet pokalbio negirdėjo. P. L. nuėjo į tarnybinį automobilį fiksuoti įvykio, o automobilio vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Automobilį jie iš karto pradėjo vytis. Priekyje jų važiavo policijos ekipažas 1824. Sprunkantį automobilį jie matė visą laiką. Automobilis pasuko iš Pamėnkalnio į Tauro gatvę ir sustojo, išlipo iš automobilio. Galvojo, kad vairuotojas šalinsis. Pribėgus vairuotojas mosikavo rankomis, jo buvo prašoma nurimti, jis buvo paguldytas ant žemės ir jam buvo uždėti antrankiai. Kelis kartus per garsiakalbį vairuotojui buvo liepta sustoti, bet jis važiavo toliau.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. L. 2017 m. gruodžio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. gruodžio 27 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. L. apie 2.10 val. vykstant policijos priemonėms dėl neblaivių vairuotojų išaiškinimo, Pylimo gatvėje buvo sustabdytas „Citybee“ automobilis „Fiat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad jį vairuoja E. J., nuo kurio sklido aitrus alkoholio kvapas. Alkoholio kiekio matuokliu E. J. buvo nustatytas 0,58 promilių girtumo laipsnis. Pareikalavus E. J. išlipti iš vairuojamo automobilio ir ateiti į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, pastarasis pajudėjo nuo sustabdymo vietos ir padidinęs greitį nuvažiavo Pylimo g. link Jogailos g. Persekioti neblaivų vairuotoją nuvažiavo keli policijos priemonėse dalyvavę ekipažai (V 1811, V 1824). Važiuodami iš paskos su įjungtais mėlynos-raudonos spalvos švyturėliais bei įjungtu specialiuoju garso signalu V 1824 ekipažo pareigūnai reikalavo automobilio „Fiat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo sustabdyti vairuojamą automobilį, tačiau E. J. nepakluso teisėtam ir aiškiai išreikštam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, toliau važiavo dideliu greičiu. Privažiavęs Pamėnkalnio - Tauro g. sankryžą, E. J., keldamas pavojų eismo saugumui, į sankryžą įvažiavo ir ją pravažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, sankryžoje sukdamas į kairę, į Tauro g., neparodė įspėjamojo posūkio signalo. Važiuodamas Tauro g. pasuko į dešinę ir nuvažiavo link Profsąjungų rūmų, kur automobilių stovėjimo aikštelėje buvo sustabdytas ir sulaikytas bei pristatytas į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 4).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiųjų patrulių R. S., A. J. bei 1 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio A. V. 2017 m. gruodžio 27 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad 2017 m. gruodžio 27 d., apie 2.10 val., policijos priemonių metu Vilniuje, Pylimo – Klaipėdos g. V 1851 ekipažo pareigūnai sustabdė patikrinimui automobilį „Fiat 500X“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Patikrinus 2.14 val. nustatyta, kad vairuotojas buvo neblaivus, t. y. jam nustatytas 0,58 promilės girtumas. V1851 vyriausiasis patrulis P. L. nuėjo į tarnybinį automobilį įregistruoti pažeidimo. Netikėtai automobilio „Fiat 500X“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas užvedė variklį ir pradėjo važiuoti Pylimo gatve link Pylimo-Pamėnkalnio g. sankryžos. Jie (t. y. policijos pareigūnai R. S. ir A. J.) sėdo į tarnybinį automobilį ir įjungę specialius šviesos ir garso signalus nuvažiavo iš paskos. Važiuodami matė, kad priekyje jų taip pat važiuoja V 1824 tarnybinis automobilis su įjungtais specialiais šviesos ir garso signalais paskui šį „Fiat“ automobilį, kuris dideliu greičiu iš Pylimo gatvės pasuko į Pamėnkalnio gatvę. Privažiavęs Pamėnkalnio-Tauro g. sankryžą automobilis pasuko ir įvažiavo į Tauro gatvę degant raudonam šviesoforo signalui ir ją pravažiavęs nuvažiavo Tauro gatve aukštyn. Užvažiavus šia gatve į viršų jie (t. y. pareigūnai) pastebėjo, kad „Fiat“ pasuko link V. Mykolaičio-Putino g. 5 numeriu pažymėto pastato (Profesinės sąjungos rūmai). Kartu su V 1824 jie nuvažiavo iš paskos. Važiuodami pastebėjo, kad šis automobilis sustojo prie šio pastato ir vairuotojas išlipinėja iš jo. Įtardami, kad jis bandys pabėgti pėsčiomis, išlipę iš tarnybinių automobilių jie puolė asmenį sulaikinėti. Asmuo pakėlęs abi rankas pradėjo jomis mosikuoti priešais vyr. patrulio R. S. veidą bandydamas išvengti sulaikymo. Pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus ir įspėjus, kad bus panaudota fizinė prievarta, asmuo nereagavo ir toliau aktyviais veiksmais priešinosi ir vengė sulaikymo. Pareigūnai R. S., A. J. ir A. V. iš V 1824 ekipažo sugriebę už asmens rankų paguldė jį ant žemės ir panaudoję fizinę prievartą užsuko jam rankas už nugaros bei uždėjo antrankius. Reikalavimas nutraukti neteisėtus veiksmus viso sulaikymo metu asmeniui buvo pakartotas ne vieną kartą. Sulaikant vairuotoją jis pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, net ir su uždėtais antrankiais sodinant jį į tarnybinį automobilį jis kojomis spardėsi ir nenorėjo būti pasodintas į automobilį. Tarnybiniame automobilyje jis taip pat spardė kojomis automobilio dureles iš vidaus. Vyr. patrulis R. S. atsisėdęs į tarnybinį automobilį ant galinės sėdynės iš kairiojo šono rankomis jį prilaikė, kad asmuo negalėtų pasisukti šonu ir toliau spardyti tarnybinį automobilį. Tolimesniam aiškinimuisi asmuo buvo pristatytas į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą, kur buvo nustatyta jo asmens tapatybė. Paaiškėjo, kad tai E. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35-36, 37-38, 39-40).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. gruodžio 27 d., apie 2.25 val. viešosios policijos/eismo priežiūros tarnybos pareigūnas A. J. pranešė apie tai, kad Vilniuje, Pylimo g., Klaipėdos g. per kelių policijos priemones sulaikytas girtas vairuotojas E. J. (b. l. 5).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. gruodžio 27 d., 2.14 val. E. J. buvo nustatytas 0,58 promilių girtumas (b. l. 6a).
E. J. savo rašytiniame 2017 m. gruodžio 27 d. paaiškinime nurodė, kad jis vairavo automobilį po skanios vakarienės, pripūtė tikriausiai dėl to, kad išgėrė alaus koncerto metu (apie 8-9 val.). Nesutinka su tuo, kad yra girtas (praėjo daugiau nei penkios valandos po butelio alaus). Po to, kai sustabdė pareigūnai reido metu, jis pateikė visus reikalaujamus dokumentus protokolui surašyti. Tuo metu jis sulaukė neadekvataus dėmesio iš išorės, nusprendė, kad tai nėra normalu, jis nuvažiavo, nes prašė pareigūnų neleisti (toliau tekstas neįskaitomas). Vėliau jis sustojo, sulaukė neadekvačios reakcijos iš pareigūnų, kurie jį bandė sulaikyti jėga, nors pasipriešinimo nebuvo (b. l. 6).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Fiat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. yra UAB „Citybee Solutions“, o savininkas – UAB „Swedbank Lizingas“ (b. l. 8).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2018 m. vasario 1 d. pateikto pranešimo „Dėl vaizdo įrašo“ matyti, kad 2017 m. gruodžio 27 d., 2.14 val. vaizdo įrašo Kelių patrulių rinktinė pateikti negali dėl techninių kliūčių. Nurodoma, kad dėl ribotos kietojo disko atminties, vaizdo ir garso įrašai, padaryti tarnybinio automobilio stacionarios vaizdo ir garso įrašymo įrangos, yra išsaugomi ne ilgiau kaip 30 dienų (b. l. 20, 21-22).
Iš UAB „Prime Leasing“, MODUS grupės įmonės automobilių parko vadybininko D. G. pateiktos informacijos matyti, kad E. J. automobilį (apie 2 val.) pradėjo naudoti 2017 m. gruodžio 27 d. 2 val. 4 min. 25 sek. Automobilis paėmimo metu buvo adresu Didžioji g. 20. Automobilis buvo sustojęs: 2018 m. gruodžio 27 d. 2 val. 10 min. 30 sek. adresu Pylimo g. 14, automobilis iš sustojimo vietos pajudėjo 2018 m. gruodžio 27 d. 2 val. 14 min. 16 sek., po to automobilis sustojo 2017 m. gruodžio 27 d. 2 val. 15 min. 48 sek. adresu V. Mykolaičio-Putino g. 5, šioje vietoje klientas užbaigė kelionę. Klientas tuo pačiu automobiliu naudojosi ir nuo 2017 m. gruodžio 27 d. 0 val. 39 min. 48 sek. iki 2017 m. gruodžio 27 d. 0 val. 48 min. 50 sek. (b. l. 41-44).
Dėl E. J. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje
Motyvuojamoji dalis
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad šiuo atveju nekyla abejonių, jog E. J. 2017 m. gruodžio 27 d. vairavo automobilį „Fiat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (0,58 promilės) neblaivumo laipsnis.
Apklausiamas teisme E. J. savo kaltės dėl šio administracinio nusižengimo nepripažino ir parodė, kad nagrinėjamų įvykių metu buvo reidas, kurio metu jį sustabdę policijos pareigūnai paprašė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, jis papūtė, alkotesteris parodė 0,58 promilių neblaivumo laipsnį. Tuo metu jis po vakarienės važiavo su žmona, negalvojo, kad yra išgėręs, nes vakarienės metu jis išgėrė vieną kokteilį su martiniu. Vakarieniavo likus valandai ar pusvalandžiui iki įvykio, pavalgę nuėjo pasivaikščioti, atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo. Jeigu jis būtų girtas, būtų važiavęs su taksi, jam tai nėra problema. Jam yra žinoma, kad leistinas neblaivumas yra iki 0,4 promilės. Mano, jog pripūtė 0,58 promiles dėl to, kad burnoje liko alkoholio. Įstatymai leidžia praėjus 15 min. vėl papūsti į alkotesterį. Be to, jis per koncertą išgėrė du butelius alaus, koncertas buvo 19-20 val. Pagal internete esančias skaičiuokles, kurias jis žiūrėjo, to alaus įvykio metu jo organizme jau nebuvo. Nuo kavinės iki automobilio stovėjimo vietos yra maždaug 20 metrų atstumas. Kavinėje jis gėrė kokteilį su martiniu. Iš kavinės išėjo 2.02 val. Kokteilį gėrė valgydamas, pavalgė gerai, sumokėjo, baigė gerti kokteilį, apsirengė ir išėjo. Į kavinę atvažiavo 0.40 val., iš karto užsisakė morkų kokteilį, po to užsisakė braškinį kokteilį su martiniu. Sėdo prie vairo, nes buvo nedaug išgėręs alkoholio. Jo nuomone, dėl išgerto kokteilio leistina norma negalėjo būti viršyta. Jis pasivaikščiojo nuo kavinės iki automobilio.
Vis tik tokie E. J. parodymai nėra nuoseklūs, jie neatitinka jo rašytiniame paaiškinime nurodytų aplinkybių, be to, laikytini kitais įrodymais paneigta gynybine versija, todėl atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmiausia pažymėtina, kad liudytojas policijos pareigūnas P. L. apklausiamas teisme parodė, kad jis yra matęs E. J. per vykdytą reidą dėl neblaivių vairuotojų. Reidas vyko Pylimo ir Klaipėdos gatvių sankryžoje. Asmuo vairavo „Citybee“ automobilį. Sustabdžius šį automobilį vairuotojo buvo paklausta, ar jis vartojo alkoholį. Asmuo sakė, kad prieš kurį laiką jis buvo vartojęs, todėl jis buvo patikrintas alkoholio matuokliu. Jam buvo nustatytas 0,56 ar 0,58 promilės girtumas. Iš esmės analogiškos aplinkybės matyti ir iš vyriausiojo patrulio P. L. 2017 m. gruodžio 27 d. tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, jog sustabdžius E. J. nuo jo sklido aitrus alkoholio kvapas, dėl ko ir buvo nuspręsta patikrinti jį alkotesteriu (b. l. 4). Tokie liudytojo parodymai atitinka ir objektyvius įrodymus. Antai iš alkoholio matuoklio pažymos matyti, jog E. J. 2017 m. gruodžio 27 d. nustatytas 0,58 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 6a). be to, tokias aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašas Nr. 00229, kuriame užfiksuotos E. J. tikrinimo alkoholio matuokliu aplinkybės (CD prie viršelio).
Teismas pažymi, kad E. J. teisme duoti parodymai leidžia spręsti, jog jis neneigia vartojęs alkoholį, tačiau mano, kad alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore buvo nustatyta neteisingai, nes jis buvo gėręs du butelius alaus koncerto metu apie 19-20 val., bet to gėrė kokteilį su martiniu, kurių pagal interneto skaičiuokles jo kraujyje neturėjo būti likę. Vis tik, kaip jau minėta, tokie jo paaiškinimai nėra nuoseklūs. Antai 2017 m. gruodžio 27 d. rašytiniame paaiškinime E. J. nurodė, jog neblaivumas jam nustatytas greičiausia todėl, kad koncerto metu apie 8-9 val. buvo gėręs vieną butelį alaus (b. l. 6). Taigi, E. J. teikdamas rašytinį paaiškinimą skirtingai nei apklausiamas teisme nurodė mažesnį išgerto alkoholio kiekį, vėlesnį alkoholio vartojimo laiką bei apskritai nenurodė gėręs alkoholinį kokteilį prieš pat vairavimą. Teismo vertinimu, teisme duoti E. J. parodymai leidžia manyti, jog jis teismo posėdyje palaipsniui keisdamas parodymus siekia suformuoti nuomonę, kad jo neblaivumas patikrintas nepraėjus pakankamam laiko tarpui nuo alkoholio vartojimo, todėl 0,58 promilės neblaivumo laipsnis nustatytas netinkamai.
Vis gi tokius E. J. parodymus teismas vertina kritiškai kitų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste bei juos atmeta. Išties, jei tikėti E. J. parodymais apie tai, kad alkoholį jis vartojo prieš pat sėsdamas į automobilį, galima būtų spręsti, kad jo neblaivumas patikrintas praėjus apie 10 minučių nuo alkoholio vartojimo. Šis faktas, įvertinus alkoholio matuoklio taisykles, kuriose nustatyta, kad juo alkoholio koncentracija iškvepiamame ore turi būti tikrinama praėjus 15 minučių po jo vartojimo, galėtų būti pagrindu abejoti alkoholio matuoklio parodymų patikimumu. Tačiau pažymėtina, kad iš alkoholio matuoklio kvito matyti, jog 0,58 promilės neblaivumo laipsnis E. J. nustatytas 2017 m. gruodžio 27 d. 2.14 val. (b. l. 6a). Iš UAB „Prime Leasing“ atsakymo į teismo paklausimą matyti, kad automobilį „Fiat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) E. J. pradėjo naudoti 2017 m. gruodžio 27 d., 2.04 val. (b. l. 41). Taigi nuo E. J. įsėdimo į automobilį iki jo neblaivumo patikrinimo praėjo 10 minučių. Šią aplinkybę sugretinus su paties E. J. parodymais apie tai, kad alkoholį jis vartojo tiek koncerto metu, tiek visos vakarienės kavinėje „Craftsmen Pub“ metu (t. y. nuo 12.46 val. iki išėjimo iš kavinės, kas taip pat matyti iš paties E. J. pateiktos telefono GPS informacijos (b. l. 27)), taip pat įvertinus tai, kad nuo vakarienės pabaigos iki išėjimo iš kavinės E. J. turėjo atsiskaityti, apsirengti. Be to apklausiamas teisme pats E. J. parodė, kad prieš išvažiuodamas dar pasivaikščiojo. Antai 2018 m. sausio 25 d. posėdyje jis teigė, kad po išėjimo iš kavinės pasivaikščiojo per Rotušės aikštę (posėdžio garso įrašo 9.20 minutė). Kito teismo posėdžio metu teigė, kad ėjo tiesiai prie automobilio, tačiau pakeliui apžiūrėdamas rastas kriaukles. Tokios aplinkybės stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad objektyviai su drauge jis dar vaikštinėjo šalia kavinės prieš išvažiuodamas. Todėl teismui nekyla abejonių, kad nuo alkoholio vartojimo iki patikrinimo alkoholio matuokliu praėjo ne mažiau kaip 15 minučių. Toks laiko tarpas leidžia spręsti, kad alkoholio matuoklio naudojimo instrukcija nebuvo pažeista ir alkoholio koncentracija E. J. iškvepiamame ore nustatyta tinkamai. Pažymėtina, kad iš alkoholio patikros sertifikato matyti, jog jis buvo tinkamas naudoti įvykio metu (b. l. 7).
Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad E. J. 2017 m. gruodžio 27 d., apie 2.14 val., Pylimo g., Vilniuje, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,58 promilės neblaivumas ir taip pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes jo veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
Bylos aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad E. J. nurodyta aplinkybė, jog jis pagal internetinėje erdvėje esančias įvairias skaičiuokles pasitikrino alkoholio koncentraciją įvesdamas būtinus duomenis, negali būti pagrindu pripažinti, jog jis vairavo blaivus. Teismas pažymi, kad tai nėra kalibruotos, sertifikuotos ir objektyvios alkoholio koncentracijos matavimo priemonės, jos pateikia bendro pobūdžio paskaičiavimą pagal konkretaus asmens įvestas atskiras reikšmes, tačiau neįvertina asmens individualių savybių, jo sudėjimo, konkretaus organizmo galimybių skaidant alkoholį bei priklauso tiesiogiai nuo subjektyvių tokius duomenis suvedančio asmens vertinimų.
Dėl E. J. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje
ANK 426 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ANK 426 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, numatyta, jog uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti. KET 16 punkte nustatyta, jog tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nekyla abejonių, jog E. J. 2017 m. gruodžio 27 d. apie 2.14 val., Vilniuje, ties Pylimo g., nuvažiavo iš sustabdymo vietos, toliau važiuodamas nepakluso teisėtam ir aiškiai išreikštam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pažeidė KET 16 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje.
Apklausiamas teisme E. J. kaltės ir dėl šio administracinio nusižengimo nepripažino, tačiau nurodė, kad iš sustabdymo vietos nuvažiavo, nes jam nepatiko sustabdymo vietoje buvusių žurnalistų filmavimas, kuriuo šie kišosi į jo privačią erdvę. Nuvažiavo suprasdamas, kad savo asmens dokumentą jis paliko pareigūnams, važiavo toliau, tačiau per žalią šviesoforo signalą, nuvažiavo ant Tauro kalno ir sustojo, nes pastebėjo, kad atvažiuoja policijos pareigūnai. Tokie E. J. parodymai iš esmės atitinka faktines aplinkybes, nors jis nutyli, kad buvo stabdomas išsakant jam per garsiakalbį reikalavimą sustoti. Pažymėtina, kad liudytojas policijos pareigūnas P. L. apklausiamas teisme parodė, kad nustačius E. J. girtumą jis vairuotojui paaiškino, kad eina atsispausdinti kvitą ir tuoj prieis. Asmuo pradėjo bendrauti su žurnalistais. Eidamas prie tarnybinio automobilio ir spausdindamas čekį pastebėjo, kad vairuotojo automobilis savavališkai pajudėjo ir nuvažiavo link Tauro gatvės. Vairuotoją nusivijo keli ekipažai. Tokias aplinkybes apklausiami teisme patvirtino ir liudytojai policijos pareigūnai A. V., A. J., R. S. bei V. L. Pastarieji policijos pareigūnai gana nuosekliai parodė, kad jie persekiojo E. J. vairuotą automobilį iki Tauro kalno, atstumas buvo nedidelis. Liudytojas R. S. parodė, kad kelis kartus per garsiakalbį vairuotojui buvo liepta sustoti, bet jis važiavo toliau. Tokios aplinkybės iš dalies matyti ir iš byloje gauto vaizdo įrašo Nr. 00230, kuriame užfiksuotas tolstantis E. J. vairuotas automobilis bei šiam dar esant matomam įraše jį besivejantys policijos ekipažai su įjungtais švyturėliais (CD prie viršelio). Tokie policijos pareigūnų parodymai nuoseklūs, jie atitinka ir byloje esančiame patrulio P. L. 2017 m. gruodžio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad E. J., nuvažiavo iš sustabdymo vietos, po ko jo vairuotas automobilis buvo persekiojamas net keliais policijos ekipažais. Važiuodami iš paskos su įjungtais mėlynos-raudonos spalvos švyturėliais bei įjungtu specialiuoju garso signalu V 1824 ekipažo pareigūnai reikalavo automobilio „Fiat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo sustabdyti vairuojamą automobilį, tačiau E. J. nepakluso teisėtam ir aiškiai išreikštam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, toliau važiavo dideliu greičiu (b. l. 4). Teismo vertinimu, tokie pareigūnų parodymai iš esmės nuoseklūs, juos iš dalies patvirtina ir objektyvus įrodymas – vaizdo įrašas, todėl teismas jais neturi pagrindo netikėti. Kartu konstatuotina, kad policijos pareigūnai, stabdydami E. J. vairuotą automobilį, tai darė tinkamai, laikydamiesi nustatytų reikalavimų. Pareigūnų reikalavimas E. J. buvo pakankamai aiškiai išreikštas persekiojant šį įjungtais švyturėliais ir per garsiakalbį reikalaujant sustoti, kaip tai numatyta ANK 426 straipsnio 6 dalyje. Pats E. J. apklausiamas teisme nepaneigė, kad suvokė, jog jį stabdo policijos pareigūnai. Tokia išvada darytina ir vertinant įvykių seką logikos prasme. Pirmiausia teismas pažymi, kad normalaus protinio išsivystymo žmogui yra akivaizdu, jog nustačius jo neblaivumą ir jam nuvažiavus iš sustabdymo vietos, pareigūnai bus priversti jį persekioti ir sulaikyti. Antra, pats nuvažiuojančio E. J. elgesys, kai jis nerodė posūkio signalo, pravažiavo per raudoną šviesoforo signalą (apie tai liudijo policijos pareigūnai A. V., A. J.) rodo, jog nedelsiamas nesustojimas pagal policijos pareigūnų reikalavimą buvo sąmoningas. Kartu pažymėtina, kad E. J. aiškinimas, jog jis nuvažiuodamas iš stabdymo vietos norėjo pasišalinti nuo jį erzinančių žurnalistų, yra įtikinamas ir patikimas, vis tik jo tolesnis elgesys nėra visiškai logiškas, nes tam jam nereikėjo važiuoti tokį atstumą nuo žurnalistų buvimo vietos bei važiuoti per sankryžą degant draudžiančiam šviesoforo signalui iki galutinio taško, nepaklusti per garsiakalbį išsakomam reikalavimui nedelsiant sustabdyti automobilį. Taigi E. J. aiškiai nesilaikė KET 16 punkto reikalavimo, nustatančio, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti, nepaisant to, kad pats persekiojimas ir nebuvo ilgalaikis ir jis galiausiai vis tik sustojo.
Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad E. J. 2017 m. gruodžio 27 d., apie 2.14 val., vairuodamas automobilį „Fiat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvažiavo iš sustabdymo vietos, važiuodamas toliau nepakluso teisėtam ir aiškiai išreikštam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pažeidė KET 16 punkto reikalavimus. Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes jo veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 5 dalyje.
Teismas šalina iš protokolo nurodytą faktinę aplinkybę, kad E. J. nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui išlipti iš automobilio, kadangi šios aplinkybės nepatvirtino ir teisme apklaustas P. L., be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad toks reikalavimas E. J. nebuvo išsakytas. Vis tik tai nekeičia E. J. veikos kvalifikavimo šioje protokolo dalyje.
Dėl E. J. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 4 dalyje
ANK 420 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta ir administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus.
ANK 417 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, tuo tarpu šio straipsnio 4 dalyje numatyta administracine atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nekyla abejonių, jog E. J. 2017 m. gruodžio 27 d. apie 2.14 val., keldamas pavojų eismo saugumui, į Vilniuje, Pamėnkalnio – Tauro g., esančią sankryžą įvažiavo ir ją pervažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, pažeidė KET 9, 73.11 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, tačiau byloje nėra neabejotinai įrodyta, kad E. J. pažeidė KET 82.2 punkto pažeidimą ir kartu padarė 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, nes sankryžoje sukdamas į kairę, neparodė įspėjamojo posūkio signalo.
Pažymėtina, kad apklausiamas teisme E. J. parodė, jog išties jis važiavo iš stabdymo vietos toliau, tačiau per žalią šviesoforo signalą, nuvažiavo ant Tauro kalno ir sustojo, nes pastebėjo, kad atvažiuoja policijos pareigūnai. Vis tik tokius E. J. parodymus iš dalies paneigia kiti bylos įrodymai. Antai liudytojas A. V. apklausiamas teisme parodė, kad persekiodamas E. J. jis važiavo pirmas paskui automobilį. Minėtas automobilis važiavo labai greitai Pylimo gatve, nerodydamas posūkio signalo keitė važiavimo juostas, Pylimo-Tauro gatvių sankryžoje pasuko degant raudonam šviesoforo signalui. Automobilis važiavo link Profsąjungų rūmų ir sustojo. Jis su kolega A. J. pribėgo prie sustojusio automobilio. Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad pradėjo E. J. vytis. Jis visą laiką matė sprunkantį automobilį. Automobilis pasuko į Pamėnkalnio gatvę, ties Vasario 16-osios gatve pasuko į kalną. Neprisimena, ar vairuotojas rodė posūkio signalus, reikia pasižiūrėti į tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis. Atrodo, kad vairuotojas pasuko į Tauro gatvę degant raudonam šviesoforo signalui. Tokios liudytojų nurodytos aplinkybės iš dalies matyti ir iš patrulių R. S., A. J. bei A. V. 2017 m. gruodžio 27 d. tarnybinių pranešimų, kuriuose nurodoma, kad policijos pareigūnai R. S. ir A. J. sėdo į tarnybinį automobilį ir įjungę specialius šviesos ir garso signalus nuvažiavo paskui besišalinantį E. J. Važiuodami matė, kad priekyje jų taip pat važiuoja V 1824 tarnybinis automobilis su įjungtais specialiais šviesos ir garso signalais paskui šį „Fiat“ automobilį, kuris dideliu greičiu iš Pylimo gatvės pasuko į Pamėnkalnio gatvę. Privažiavęs Pamėnkalnio-Tauro g. sankryžą automobilis pasuko ir įvažiavo į Tauro gatvę degant raudonam šviesoforo signalui ir ją pravažiavęs nuvažiavo Tauro gatve aukštyn. Užvažiavus šia gatve į viršų jie (t. y. pareigūnai) pastebėjo, kad „Fiat“ pasuko link V. Mykolaičio-Putino g. 5 numeriu pažymėto pastato (Profesinės sąjungos rūmai) (b. l. 35-36, 37-38, 39-40). Taigi, teismas neturi pagrindo netikėti, kad E. J. į Pamėnkalnio – Tauro g., Vilniuje, sankryžą įvažiavo ir ją pervažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui ir tokiais veiksmais padarė KET 73.11 punkto pažeidimą, nustatantį, kad raudonas šviesoforo signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą.
Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes jo veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 4 dalyje.
Kartu pažymėtina, kad pirmiau aptarti įrodymai vienareikšmiai nepatvirtina fakto, kad E. J. važiuodamas nerodė įspėjamųjų posūkio signalų ir taip pažeidė KET 82.2 punkto nuostatas, įpareigojančias vairuotoją rodyti posūkio signalą prieš persirikiuojant, prieš lenkiant ir baigiant lenkti, prieš apvažiuojant kliūtį ir baigiant ją apvažiuoti, prieš sukant į dešinę ar kairę, prieš apsisukant, išvažiuojant iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu. Šiame kontekste teismas pažymi, kad tik apklausiamas teisme vienintelis liudytojas A. V. parodė, jog E. J. keitė juostas nerodydamas signalo, tačiau ir šis liudytojas neparodė, kad E. J. pasuko Pamėnkalnio – Tauro g., Vilniuje sankryžoje nerodydamas posūkio signalo. Pažymėtina, kad nei A. V., nei kitų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose tokia aplinkybė taip pat nenurodyta (b. l. 35-40). Būtent tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis apklausiamas teisme prašė remtis ir liudytojas A. J.. Dėl šių aplinkybių teismas, laikydamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principo, šalina iš protokolo nuorodą apie tai, kad Vilniuje, Pamėnkalnio – Tauro g. sukdamas į kairę neparodė įspėjamojo posūkio signalo ir taip pažeidė KET 82.2 punkto reikalavimus. Dėl šios priežasties E. J. nutrauktina administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.
Kartu teismas konstatuoja, kad jau pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, jog E. J., 2017 m. gruodžio 27 d., apie 2.14 val., vairuodamas neblaivus, kai nustatyta 0,58 promilės neblaivumo laipsnis, nuvažiuodamas iš policijos sustabdymo vietos ir važiuodamas toliau nepaklusdamas teisėtam ir aiškiai išreikštam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, įvažiuodamas į sankryžą, esančią Vilniuje, Pamėnkalnio – Tauro g., ir ją pravažiuodamas degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, pažeidė KET 9, 14, 16 ir 73.11 punktų reikalavimus. Minėti KET pažeidimai iš esmės visumoje vertinti kaip šiurkštūs ir keliantys grėsmę eismo saugumui, jie padaryti paeiliui. Todėl tokia E. J. veika kvalifikuotina pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kartu su kitais pirmiau nustatytais nusižengimais kaip idealioji šių nusižengimų sutaptis.
Dėl E. J. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje
Administracinio nusižengimo protokole E. J. veiksmai, kuomet jis nuvažiavo iš sustabdymo vietos, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui bei darė posūkį, nerodydamas įspėjamojo signalo, kvalifikuoti ir pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
Šioje dalyje administracinio nusižengimo bylos teisena E. J. taip pat nutrauktina.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.
Asmuo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį gali patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. E. J. apklausiamas teisme parodė, kad pavojingai vairavo, nes jį erzino jam ir jo draugei rodomos kitų asmenų (žurnalistų) dėmesys. Tokias aplinkybes nurodė ir savo rašytiniame paaiškinime, kuriame taip pat teigė, kad tuo metu, kai policijos pareigūnai nustatė jo neblaivumą, jam buvo rodomas neadekvatus dėmesys, kurio jis, pabėgdamas iš sustabdymo vietos, ir tikėjosi išvengti. Tokios aplinkybės matomos ir iš byloje pateikto vaizdo įrašo Nr. 00229, kuriame matyti, kaip E. J. prašo jo nefilmuoti (CD prie viršelio). Jau pirmiau šiame nutarime nustatyta, kad E. J. nepakluso teisėtam ir aiškiai išreikštam pareigūnų reikalavimui sustoti bei į sankryžą įvažiavo ir ją pervažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, sankryžoje sukdamas į kairę, neparodė įspėjamojo posūkio signalo, turėdamas tikslą išvengti žurnalistų dėmesio. Tokios aplinkybės rodo, kad E. J. tyčia buvo nukreipta ne į siekį pažeisti visuomenės tvarką ar pademonstruoti niekinį požiūrį į aplinkinius, tačiau į pastangas išvengti jam nepageidaujamo dėmesio iš aplink jį buvusių asmenų (žurnalistų).
Dėl šių aplinkybių nenustačius E. J. veiksmuose chuliganiškų paskatų, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, jam nutrauktina, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių.
Dėl E. J. skirtinos nuobaudos
Skirdamas administracinę nuobaudą E. J., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (E. J. padarė vienus šiurkščiausių administracinių nusižengimų – vairavo transporto priemonę neblaivus, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, tuo sukeldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams ir visam eismo saugumui, be to, visus šiuos nusižengimus padarė dar ir nepaklusdamas savo pareigas atliekančių policijos pareigūnų reikalavimams), į administracinėn atsakomybėn traukiamo E. J. asmenybę – jauno amžiaus, pasak jo paties studijuojantis Anglijoje, auginantis mažametį vaiką (b. l 14), ne kartą baustas administracine tvarka už mažiau šiurkščius KET pažeidimus, veikų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (b. l. 2-3). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės, taip pat E. J. elgesys veikos padarymo bei teismo posėdžio metu rodo, kad jis itin naivus, jo elgesys nesubrendęs, savo elgesio pavojingumo jis kritiškai nevertina, subjektyviai yra įsitikinęs, kad tokiu priešingu teisei elgesiu teisėtai gynė savo ir draugės privatumą, ankstesnės nuobaudos jam rimtesnių apmąstymų dėl jo priešingo teisei elgesio nesukėlė ir toliau vairuodamas automobilį jis šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, jam už kiekvieną nusižengimą atskirai skirtinos minėtų straipsnių sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini artimi šių straipsnių sankcijose numatytiems baudų vidurkiams, bei artima vidurkiui ANK 422 straipsnio 9 dalyje ir 420 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė, vis tik atsižvelgus į jo nebrandžią asmenybę, tai, kad jis nesenai susilaukė mažamečio vaiko, už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą E. J. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas minimaliam ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui.
Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 35 straipsniu, 38 straipsniu, 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 4 dalimi, 420 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 2 dalimi, 422 straipsnio 5 dalimi, 426 straipsnio 5 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam šešiasdešimt penkių eurų (65 Eur) dydžio baudą.
E. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam trijų šimtų penkiasdešimties eurų (350 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams.
E. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio eurų (1000 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
E. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vieno šimto aštuoniasdešimties eurų (180 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, E. J. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio eurų (1000 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, E. J. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 420 straipsnio 2 dalį nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 17076301146 ir įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.