- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-12
- Bylos Nr.
- ATP-648-397/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Advokatai
- Mindaugas Skruibis
- Kategorijos
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. P. atstovo advokato Mindaugo Skruibio apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimo G. P. administracinių teisės pažeidimų byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresnysis patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. P. už tai, kad jis 2013 m. spalio 1 d., 1 val. 00 min, (duomenys neskelbtini) k. vairavo automobilį Land Rover Discovery, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 0,95 promilės girtumas, nepateikė ir neturėjo su savimi vairuotojo pažymėjimo. Protokole konstatuota, jog šiais veiksmais G. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 7 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimu G. P. pripažintas padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas:
- už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą – 1100 (vieno tūkstančių vieno šimto) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui;
- už ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą – 20 (dvidešimties) litų bauda.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinė nuobauda paskirta 1100 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.
Šalies argumentai
G. P. atstovas advokatas Mindaugas Skruibis skundžia Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Skunde apeliantas nurodo, kad byloje pateikta medžiaga patvirtina tai, kad R. S. ir R. P. 2013 m. spalio 1 d. buvo pasibaigę įgaliojimai vykdyti eismo priežiūros funkcijas, taigi buvo galima teigti, kad administracinio pažeidimo protokolas buvo surašytas pareigūno, kuris protokolo surašymo metu neturėjo įgaliojimų surašyti protokolą. Tuo tarpu teismas, remdamasis apeliacinės instancijos teismo nutartimi, nusprendė, jog protokolas buvo surašytas įgalioto pareigūno, tačiau, apelianto teigimu, teismų išvada dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo esant aiškiam jų veiklos neatitikimui vidinio administravimo aktui yra sunkiai suderinama su susiformavusia teismų praktika, tas pats pasakytina ir apie neblaivumo patikrinimo testą, kurį atliko policijos pareigūnas neatitinkantis vidinio administravimo akto reikalavimo, t. y. negalintis vykdyti eismo saugumo užtikrinimo funkcijos. Teisės mokslo ir teismų praktikos yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gautais, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, taip pat jei valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių. Apelianto teigimu, nekelia abejonių tai, kad valdžios institucijų pareigūnų veiksmai privalo atitikti įstatymų reikalavimus, nepriklausomai nuo to, ar jie atitinka institucijų vidaus administravimo aktus.
Skunde teigiama, jog ATPK 259 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašo tam įgaliotas pareigūnas. ATPK 259¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog teisės pažeidimų protokolus administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėja šio kodekso 221 ir 224 straipsniuose nurodyti organai, turi teisę surašyti tam įgalioti policijos pareigūnai. Taigi, remiantis lingvistiniu šios įstatymo normos aiškinimu, galima teigti, kad vien policijos pareigūno statuso turėjimas nėra pakankamas tam, kad asmuo turėtų teisę surašyti teisės pažeidimų protokolus. Akivaizdu, kad įstatymo leidėjas tokią teisę suteikė ne visiems policijos pareigūnams, bet tik įgaliotiems policijos pareigūnams. Įstatymas nenumato kaip turi būti įformintas šis įgaliojimas, bet dėl jo reikalingumo abejonių nekyla. Apelianto teigimu, šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs Marijampolės apskrities vyriausiojo komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresnysis patrulis R. P. buvo įgaliotas šioje administracinių teisės pažeidimų byloje surašyti teisės pažeidimo protokolą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK viršininkas nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
G. P. atstovo advokato Mindaugo Skruibio apeliacinis skundas tenkintinas.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra vienas svarbiausių procesinių dokumentų administracinių teisės pažeidimų byloje. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, t. y. jame būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esmė ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Dėl to būtent nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Susiklosčiusioje teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, faktinės aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.
ATPK 259 straipsnio 1 dalyje, tarp kita ko, nurodyta, jog protokolą dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo surašo tam įgaliotas pareigūnas. Analizuojant šią normą, darytina išvada, jog ATPK yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolus turi teisę surašyti ne visi, bet tik atitinkamus įgaliojimus turintys pareigūnai. Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 61.7 punkte nustatyta policijos patrulių, vykdančių eismo priežiūrą, pareiga nustatyta tvarka įforminti eismo įvykių, KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones, taigi įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo turi policijos patruliai, vykdantys eismo priežiūrą. Tuo tarpu įgaliojimų vykdyti eismo priežiūrą suteikimo tvarka yra reglamentuota Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 5-V-452 patvirtintu Įgaliojimų policijos pareigūnams vykdyti eismo priežiūros funkcijas suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Šio Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, jog įgaliojimai policijos pareigūnams suteikiami išlaikius žinių įvertinimo įskaitas pagal policijos generalinio komisaro patvirtintas temas ir nustatytą įskaitų laikymo tvarką trejų metų laikotarpiui. Taigi įgaliojimai vykdyti eismo priežiūros funkcijas suteikiami tik specialių žinių turintiems pareigūnams, kas trejus metus įgaliojimus atnaujinant ta pačia tvarka, kuria jie yra suteikiami (Tvarkos aprašo 10 punktas).
Iš bylos duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą G. P. surašė Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresnysis patrulis R. P.. Byloje esanti 2010 m. rugsėjo 16 d. Marijampolės apskrities VPK pažyma apie įskaitą patvirtina, jog R. P. buvo suteikti įgaliojimai vykdyti eismo priežiūros funkcijas. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas pažeidimas padarytas 2013 m. spalio 1 d., kai įgaliojimai vykdyti eismo priežiūros funkcijas R. P. jau buvo pasibaigę, o nauji įgaliojimai nebuvo gauti. Aplinkybę, jog surašant G. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą, R. P. neturėjo teisės vykdyti eismo priežiūrą, patvirtino ir jis pats, apklausiamas apylinkės teismo posėdyje.
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir vertinant faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad vyresnysis patrulis R. P., 2013 m. spalio 1 d. neturėjo įgaliojimų vykdyti eismo priežiūros funkcijas, taigi ir įgaliojimų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl jo G. P. surašytas protokolas negali būti laikomas teisėtu. Tačiau, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolo neteisėtumas savaime nepaneigia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galimai padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė, G. P. administracinių teisės pažeidimų byla grąžintina protokolą surašiusiai institucijai protokolo trūkumams pašalinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
G. P. atstovo advokato Mindaugo Skruibio apeliacinį skundą tenkinti. Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti G. P. administracinių teisės pažeidimų bylą iš naujo tirti Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariatui.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.