Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK atstovui V. S.,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedusiam, dirbančiam nuo 2012-05-28 AB (duomenys neskelbtini) inžinieriumi,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. B. skundą dėl 2019 m. vasario 18 d. Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK priimto nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas V. S. 2019 m. vasario 18 d., 13³⁴ val., surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ANK 115 str. 1 d. (taip tekste) A. B.. Protokole nurodė, kad 2018 m. spalio 13 d., tiksliai nenustatytu laiku, A. B., būdamas (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino L. L. namo virtuvės durų rankeną ir spyną, t.y. jai priklausantį turtą, kurio vertė 60 EUR (b.l. 11-12).

Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas D. P. 2019 m. vasario 18 d., 13⁴⁵ val., nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaudė A. B. pagal Lietuvos Respublikos ANK 115 str. 1 d. (taip tekste) administracine nuobauda - 50 EUR bauda (b.l. 13-14).

Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aprašo, už ką buvo nubaustas. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, kadangi jis Lietuvos Respublikos ANK 115 str. numatyto nusižengimo nepadarė – tyčia durų rankenos ir spynos negadino, o byloje įvertinta žala yra didesnė nei 1 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio, todėl tokie veiksmai neturi šio nusižengimo požymių. Dėl šių motyvų prašo panaikinti 2019 m. vasario 18 d. Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (b.l. 15).

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą atstovas teismo posėdyje prašo skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Nukentėjusioji L. L. parodė, kad po laidotuvių su giminaičiais dar liko valgykloje, kai jai paskambino dukra Ž. L. ir pasakė, kad A. B. triukšmauja. Grįžusi namo užlipo į antrą aukštą ir pamatė, kad sugadintos virtuvės durys: išlaužta spyna, o rankena pertrūko. Rankeną ir spyną įvertino 60 EUR, pažiūrėję kainą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek ten jos kainuoja. Šią žalą sudaro sugadinimas ir atstatymo darbai. Spyna parduotuvėje kainuoja apie 30-40 EUR, o rankenos – apie 20 EUR. Samdyti žmogų, kad jas pakeistų, kainuotų 10 EUR. Pirmą vakarą sutarė, kad brolis atlygins padarytą žalą, o kitą dieną A. B. persigalvojo ir jai sakė rašyti pareiškimą policijai.

Liudytojas S. L. parodė, kad laidotuvių dieną žmona paprašė grįžti, nes negali įeiti į kambarį. Jam reikėjo išimti virtuvės duris, pirko naują spyną su rankena, spyna kainavo apie 20 EUR, tiksliai kainos neprisimena. Kadangi pats dirbo, tai už darbą mokėti nereikėjo, tačiau jis yra stalius ir jeigu kitiems dirbtų, tai tas darbas kainuotų apie 50 EUR. Reikėjo duris išimti, įstatyti spyną ir sutvarkyti staktą.

Liudytoja Ž. L. parodė, kad grįžo po laidotuvių su motinos seserimi ir su A. B.. Susėdo pirmo aukšto svetainėje, o A. B. nulėkė į antrą aukštą ir pradėjo ant jos (Ž. L.) rėkti, kad ši duotų raktą, nes jis nori nueiti į balkoną. Ji rakto neturėjo. Tai paaiškino A. B.. Ji matė, kaip jis traukiojo vonios ir virtuvės durų rankenas. Sugrįžo į pirmą aukštą, vėl atėjo A. B., kuris kėlė triukšmą, vėl reikalavo raktų. Po kurio laiko iš laidotuvių grįžo motina su giminaičiais. A. B. apsiramino ir sakė, kad daugiau nebetriukšmaus. Išsiskirsčius giminėms, jos su motina nuėjo į antrą aukštą ir į virtuvę negalėjo patekti, nes paėmė už rankenos, ji iškrito ir durys buvo užsitrenkusios. Tada kvietė atvažiuoti tėvą S. L., kuris atvažiavęs turėjo išimti duris, kad būtų galima įeiti. Kitą dieną A. B. žadėjo atlyginti nuostolius, tačiau buvo triukšmas ir motina parašė pareiškimą policijai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ANK 641 str.).

Apeliantas skunde ginčija savo kaltę ir jam paskirtą nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ANK 115 str. Teismo posėdyje pareiškėjas savo poziciją palaikė.

Pirmiausia pažymėtina, kad nors administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo grafoje „Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnis, dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė“ yra nurodyta, kad A. B. atsakingas už 115 str. 1 d. nusižengimą (b.l. 11, 13), tačiau šis straipsnis apskritai dalių neturi, todėl šios grafos netikslumas vertintinas kaip spausdinimo klaida ir protokolas bei nutarimas šioje dalyje tikslintini (Lietuvos Respublikos ANK 635 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos ANK 5 str. 1 d. nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Lietuvos Respublikos ANK 8 str. 1 d. nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Lietuvos Respublikos ANK 8 str. 2 d. reglamentuoja, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo.

Lietuvos Respublikos ANK 115 str. (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas) nustato, kad tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų (2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XIII-753, paskelbto TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18803, redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. gruodžio 1 d.).

2019 m. vasario 28 d. A. B. rašytiniame paaiškinime nurodo, kad 2018 m. spalio 13 d. buvo tėčio laidotuvėse. Išvakarėse jam paskambinusi sesuo V. T. pasakė, kad jis kuo greičiau atvyktų į tėvų namus, nes sesers L. L. sutuoktinis, įžūliai rėkdamas, liepė V. T. dingti iš namų. Jis (A. B.) patarė kreiptis į policiją, tačiau sesuo per laidotuves buvo susijaudinusi ir kreiptis nenorėjo. Antrame aukšte taip pat buvo V. T. vyras V. T.. Jis (A. B.) durų tyčia nelaužė, kartu su seserimi V. T. ir jos vyru paprašė, kad L. L. ir šios dukra Ž. L. atrakintų duris ir leistų jiems išeiti į balkoną. Ž. L. pasiūlė atsinešti kopėčias ir lipti į balkoną jomis. Vasarą, kai pro balkoną bėgo vanduo į pirmą aukštą, jis S. L. pasakė, kad reikia remontuoti balkoną. S. L. atsakė, kad tegul bėga vanduo, supūna, vis tiek šie namai sugrius, o antras aukštas priklauso L. L. šeimai ir jis (A. B.) neturi teisės čia būti, nors jam tėvai leido naudotis antro aukšto virtuve, balkonu, nusiprausti vonioje, bet L. L. su šeima piktybiškai jį varo iš antro aukšto teigdami, kad jis serga infekcinėmis ligomis ir užkrės bakterijomis, liepia pateikti gydytojų išvadas, kad neserga (b.l. 9-10).

Nors A. B. kaltės nepripažįsta, tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai.

2019 m. vasario 13 d. policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. nustatyta, kad 2018 m. spalio 13 d. (duomenys neskelbtini), sugadintas L. L. priklausantis turtas, kurio vertė 60 EUR. Šį turtą sugadino A. B.. Todėl reikia išskirti medžiagą dėl turto sugadinimo ir pradėti administracinę teiseną prieš A. B. (b.l. 2).

2019 m. vasario 5 d. liudytojo papildomos apklausos protokole L. L. parodė, kad brolis A. B. kartu su jais negyvena. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dviejų aukštų, o jai priklauso antras aukštas, kur ji su šeima ir gyvena. Su broliu santykiai nebuvo blogi, dėl ko jis supyko, taip iki galo ir nesupranta, gal jis nesutinka su tėvų padalintu turtu. A. B. atvyko 2018 m. spalio 13 d., kai mirė jų tėtis. Jam dar būnant pamatė, kad jos virtuvės antrame aukšte durų rankena nulaužta, o bandant atrakinti spyną raktu, negalėjo jo net pasukti ir suprato, kad tai padarė brolis. Kitą dieną su broliu pakalbėjus, kodėl taip padarė, šis neneigė, kad sugadino ir rankeną, ir spyną. Spynos vertė - 40 EUR, o rankenos - 20 EUR. Jis pasakė, kad jei nori, ji gali kreiptis į policiją ir rašyti pareiškimą (b.l. 6-7).

Iš policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad jai padaryta 60 EUR turtinė žala, toks žalos dydis yra realus, pagrįstas bylos duomenimis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo pakeitimo“ nutarė pakeisti šį nutarimą ir jį išdėstyti nauja redakcija, patvirtindama bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 50 EUR (1 p.) ir nustatydama, kad šis nutarimas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. (2 p.). Taigi nukentėjusiajai padaryta turtinė žala sudaro 1,2 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (60 EUR : 50 = 1,2 BBND) ir neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, todėl administracinė atsakomybė galima, nes padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių.

Šioje administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, kad A. B. protokole nurodytu laiku ir vietoje buvo namuose. Teismo posėdžio metu jis ir pats pripažino, kad tą dieną buvo nuėjęs iki virtuvės durų, bandė įeiti į užrakintas patalpas, bet teigia, kad tyčios sugadinti neturėjo, patraukęs už rankenos pamatė, kad durys užrakintos ir nėjo, rankenos ir spynos nesugadino. Vis dėlto šiuos parodymus teismas vertina kaip gynybos poziciją ir siekį išvengti administracinės atsakomybės, kurie paneigiami kitais žemiau dėstomais bylos duomenimis. Liudytoja Ž. L. teismo posėdžio metu aiškiai išdėstė įvykio aplinkybes, parodė mačiusi, kaip A. B. traukiojo virtuvės durų rankeną, o vėliau su motina nuėjusios į antrą aukštą, į virtuvę negalėjo patekti, nes paėmus už rankenos ji iškrito ir durys buvo užsitrenkusios. S. L. turėjo išimti duris, kad būtų galima įeiti. Kitą dieną A. B. žadėjo atlyginti nuostolius, tačiau kilus triukšmui motina parašė pareiškimą policijai. Šiuos parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios L. L. parodymai, kad užlipusi į antrą aukštą pamatė, kad sugadintos virtuvės durys: išlaužta spyna, o rankena pertrūko, pirmą vakarą sutarė, kad brolis atlygins padarytą žalą, o kitą dieną A. B. persigalvojo ir jai sakė rašyti pareiškimą policijai. Tai, kad virtuvės durys buvo sugadintos, patvirtina ir liudytojo S. L. parodymai, kad jam reikėjo išimti virtuvės duris, pirko naują spyną su rankena, reikėjo įstatyti spyną ir sutvarkyti staktą. Abejoti ir netikėti šiais liudytojų parodymais pagrindo nėra, juo labiau, kad juos atitinka ir aukščiau nurodyta bylos medžiaga (b.l. 2, 6-7). A. B., būdamas atidus ir rūpestingas, turėdamas gyvenimo patirtį, pagal savo išsilavinimą turėjo ir galėjo suprasti, kad su turtu (virtuvės durų rankena ir spyna) reikia elgtis atsargiai ir atidžiai, o šie daiktai be jokio išorinio poveikio paprastai nesugadinami.

Todėl teismas daro išvadą, kad A. B. veiksmuose yra tiesioginė tyčia: administracinį nusižengimą darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (Lietuvos Respublikos ANK 8 str. 2 d. 2 p.).

Aukščiau minėtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad A. B. namuose tyčia sugadino L. L. virtuvės durų rankeną ir spyną, kurių vertė 60 EUR. Tokie veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 115 str., sudėtį, todėl administracinėn atsakomybėn jis patrauktas pagrįstai. Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatė, jog nėra apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (b.l. 13). A. B. buvo skirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda – 50 EUR, todėl nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos ANK 34 str. 2 d. nuostatos.

Įvertinant visus esamus byloje duomenis darytina išvada, jog skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes – po tėvo laidotuvių sesers turtui, į A. B. asmenybę, pažeidėjo kaltės formą (tyčia) ir rūšį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Nuobauda jam paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo institucijos nutarimą panaikinti ir administracinių nusižengimų teiseną dėl šio nusižengimo nutraukti arba iš dalies keisti, švelninant jam paskirtą nuobaudą. Teismo nuomone, tokios administracinės nuobaudos – baudos skyrimas šiuo konkrečiu atveju leis pasiekti administracinės nuobaudos tikslus (Lietuvos Respublikos ANK 22 str. 1-2 d.). Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju asmens atsakomybės našta negali būti ypatingai švelninama ir A. B. taikomos Lietuvos Respublikos ANK 34 str. 5 d. nuostatos. Teismų praktikoje yra pažymima, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 34 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas, įvertinęs A. B. charakterizuojančią medžiagą, asmenybę – nevedęs, dirbantis ir gaunantis didelį darbo užmokestį (b.l. 11, 34), o duomenų apie baustumą administracine tvarka protokolą surašiusi institucija nepateikė, tarp artimųjų giminaičių (brolio ir sesers) pastoviai kyla konfliktai ir jų santykiai paskutiniais metais yra priešiški, pradedami ir ikiteisminiai tyrimai, taigi konfliktai nesprendžiami geranoriškai, tarpusavio sutarimo ir bendradarbiavimo principais, o įtraukiant į ginčus ir valstybines institucijas, sprendžia, kad tokių ypatingų ir išimtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta ir pagrindo paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti jokio pagrindo nėra.

Tuo būdu, esant visiems šiems aukščiau išdėstytiems argumentams, A. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o nutarimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos ANK 642 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

2019 m. vasario 18 d., 13⁴⁵ val., Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. P. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. B. pagal Lietuvos Respublikos ANK 115 str. nubaustas administracine nuobauda - 50 EUR bauda, palikti nepakeistą ir A. B. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.