Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Akmenėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas vidurinis, nedirbantis, teistas: 1999-05-10 Akmenės r. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 1 d., 271 str. 2 d., 42 str. 1 d. 3 m. laisvės atėmimu su 300 litų turto konfiskavimu, bausmės vykdymą atidedant 2 m., pritaikius LR BK 63 str. galutinė bausmė 1 m. 20 d. laisvės atėmimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikas paliktas nepakeistas 2 m., turto konfiskavimo bausmė panaikinta; 2001-05-03 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 104 str. laisvės atėmimas 8 m., vadovaujantis LR BK 43 str. prijungta neatlikta bausmės dalis pagal 1999-05-10 Akmenės r. apylinkės teismo nuosprendį, galutinė bausmė 9 m. laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis 2011 m. gegužės 22 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) kiemo esančios šuns būdos žiauriai elgėsi su gyvūnu, t. y. atsineštu kirviu, jo ašmenimis keturis kartus trenkė į krūtinės sritį taksų veislės šuniui, priklausančiam nukentėjusiajam T. T.. Nuo patirtų sužalojimų nukentėjusiajam T. T. priklausantis šuo žuvo.

Kaltinamasis K. M. kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2011-05-22 apie 16 val. (duomenys neskelbtini), būdamas girtas savo namuose gulėdamas lovoje girdėjo, kaip ištisai loja V. T. šuo. Lojimas jį nervinęs, todėl labai supykęs jis nuėjo į garažą ir iš ten pasiėmė kirvį. Su kirviu nuėjo prie lojančio šuns, paėmė jį už „lenciūgo“, prisitraukė prie savęs ir turėtu kirviu, tiksliau jo ašmenimis, smogė šuniui į krūtinę. Šuo iš toliau lojo. Šuniui trenkė apie tris, keturis kartus, kol jis liovėsi loti. Pamatęs, kad šuniui iš visur taškosi kraujai šunį paleido. Po to atgal į garažą nunešė kirvį, nuėjo į namus ir užmigo. Paaiškino, kad su šuns savininkais iki šio įvykio konfliktų neturėjo, dėl šuns lojimo susinervino staiga. Dėl savo elgesio gailisi.

Nukentėjusysis T. T. parodė, kad jis 2011-05-19 savo taksų veislės šunį vardu „Maksas" atvežė pas mamą į (duomenys neskelbtini), o pats išvyko ruoštis savo vestuvėms. Su mama sutarė, kad ji šunį dienos metu laikys pririštą kieme prie būdos, o nakčiai parsives į namus. 2011-05-21 T. T. mama „Makso" į namus neparsivedė, nes grįžo vėlai iš jo vestuvių. 2011-05-22 apie 19 val. T. T. paskambino mama ir pasakė, kad kaimynas K. M. peiliu sužalojo jo šunį ir šis nugaišo. T. T. buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) pas mamą ir matė, kad jo šuniui padarytos 3 žaizdos krūtinės srityje ir viena žaizda kairės kojos menties srityje. T. T. paaiškino, kad šunį buvo radęs valkataujantį ir priglaudė 2010m. gruodžio 31 d. Jam nupirko pavadėlį, antkaklį, guolį miegojimui, indus maistui, pirko maistą. Abu su žmona šunį labai mylėjo ir juo rūpinosi. Šuo visada juos pasitikdavo grįžtančius iš darbo. Šuns netektis jiems su žmona sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus. Be to, šuo buvo nužudytas T. T. vestuvių antrą dieną. Ši žinia jį su žmona sukrėtė ir sugadino šventinę nuotaiką. Dėl K. M. padaryto nusikaltimo T. T. patyrė 500 litų turtinę žalą, kurią sudaro maistas, kurį pirko šerti šunį, nupirktas antkaklis, pavadėlis, guolis, indai maistui. Pirkimo kvitų T. T. neturi, nes šiuos daiktus pirko kaip būtinus ir nesitikėjo, kad kada nors gali prireikti įrodinėti patirtas išlaidas. Dėl šio įvykio T. T. patyrė 1000 litų moralinę žalą, nes su žmona šunį labai mylėjo, jis buvo kaip šeimos narys, jiems jo labai trūks. Be to, buvo sugadinta jų vestuvių šventinė nuotaika. Kaimynas K. M. yra agresyvus, jo bijo visi kaimynai ir net jo paties šeimos nariai. K. M. ne pirmą kartą kelia grėsmę smurtaudamas. Jo elgesys neprognozuojamas, todėl kaimynai labai bijo, kad jis bet kada gali sužaloti ir žmones (b. l.10-11).

Nukentėjusioji V. T. parodė, kad 2011 m. gegužės 19 d. jos sūnus T. T. ruošėsi vestuvėms ir atvežė jai savo taksų veislės šunį vardu „Maksas". Su sūnumi sutarė, kad dienos metu šuo bus pririštas prie būdos, esančios prie ūkio pastato, o nakčiai V. T. šunis parsives į namus. Iš 2011-05-21 į 22 d. šunį V. T. paliko pririštą prie būdos, o pati išvyko į sūnaus vestuves. 2011-05-22 apie 18.00 vai. pas V. T. į namus atėjo kaimynė O. M., kuri parnešė, kad jos sūnus K. M. nuėjo mušti jos šuns. Netrukus V. T. pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną ir išėjo link ūkio pastato, kur buvo prie būdos pririštas sūnaus šuo. Einant kieme ji susitiko K. M., kuris ėjo nuo ūkinio pastato link namų. K. M. praeidamas pro V. T. nieko jai nesakė. Kai V. T. nuėjo prie ūkinio pastato, ji pamatė, kad šuo pro mažytį tarpelį yra įlindęs į ūkinio pastato vidų. Ji grįžo į namus, pasiėmė raktus nuo ūkinio pastato ir grįžo atgal. Kai atsirakino ūkio pastato duris, ji pamatė, kad šuo visas kruvinas. V. T. išsikvietė veterinarijos gydytoją, kuris apžiūrėjęs pasakė, kad šuniui padėti nebegali. V. T. pastebėjo, kad šuniui padarytos durtinės žaizdos krūtinės srityje ir kairės kojos mentės srityje. V. T. taip pat paaiškino, kad ji turi šunį, kurį laiko prie kito ūkinio pastato malkinės. Prieš metus K. M. jai yra grasinęs, kad „aš tavo šunį nukalsiu" (b. l. 15-16).

Liudytoja O. M. parodė, kad 2011 m. gegužės 22 dieną apie 17.00 val. jos sūnus K. M. grįžo į namus stipriai išgėręs. Buvo labai piktas ir nuėjo į savo kambarį. Maždaug po valandos jis išėjo iš kambario ir keikdamasis pasakė, kad „nukalsiu T. šunį, nes neleidžia miegoti". K. M. išbėgo į lauką ir netrukus O. M. išgirdo cypimą. Ji išėjo į savo buto balkoną ir pamatė K. M. stovintį prie kaimynės T. šuns būdos. Ji matė, kad K. M. pasilenkęs daužo šunį. O. M. apie tai nuėjo ir pasakė V. T., kuri nuėjo link ūkinio pastato. O. M. atsistojo prie namo pirmos laiptinės, nes bijojo eiti į namus. Jos sūnus K. M. išgėręs būna agresyvus. Paskutiniu metu jis geria ištisai (b. l. 18-19).

K. M. 2011-05-22 20 val. 10 min. nustatytas 2,78 promilių girtumas (b. l. 73).

2011-05-23 nutarimu T. T. pripažintas nukentėjusiuoju, o 2011-07-11 nutarimu – civiliniu ieškovu (b. l. 12-13). 2011-05-22 nutarimu nukentėjusiąja pripažinta V. T. (b. l. 17).

Teismas ištyrė kaltinamojo parodymus ir juos įvertino. Kaltinamasis kaltę pripažino, paaiškino, kad norėjo šunį su kirviu sudrausminti, kad jis nelotų. Minties užmušti tą šunį nebuvo. Iš pradžių bandęs jį nuraminti žodžiu. Nurodė, kad dabar dėl savo poelgio gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiojo T. T., nukentėjusiosios V. T. ir liudytojos O. M. parodymai. Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta vieta kurioje buvo sužalotas šuo. Ištirtų įrodymų visuma, kaltinamojo parodymai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, papildančios vienos kitas, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes ir įrodo kaltinamojo kaltę. Kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – nustatytas 2,78 promilės girtumas (b. l. 73). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad K. M. prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis BK 61 str. K. M. padaryta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnį yra vertinama, kaip nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę - kaltinamasis teistas (b. l. 32-33), teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 34), įrašytas psichikos sveikatos centro registre (b. l. 67). Pagal 2011-07-04 specialisto išvadą Nr. 99U-80 matyti, kad K. M. yra organinės asmenybės sutrikimas; emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas; priklausomybės alkoholiui sindromas. Duomenų, kad dirba nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. nuostatomis asmuo yra recidyvistas ir nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs vėl padaro tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis neišnykus teistumui vėl įvykdė nusikaltimą, be to, yra recidyvistas pagal BK 27 str. 1 d., todėl jam skirtina bausmė, susijusi su realiu laisvės atėmimu. Teismas atsižvelgė ir į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas atsižvelgė į konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes, padarytos žalos dydį, į tai, kad kaltinamasis nedirba, nėra duomenų apie gaunamas pajamas, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti K. M. skiriant laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į visumą nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. bus pasiekti paskyrus straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

V. T. civilinis ieškinys dėl 500 Lt neturtinės žalos ir T. T. civilinis ieškinys dėl 500 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pareikšti kaltinamajam tenkintini, kaltinamasis su civilinių ieškinių reikalavimais sutiko.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje neturtinės žalos sąvoką, nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgta į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Iš aptartų aplinkybių viseto spręstina, kad reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimas yra adekvatus nukentėjusiųjų patirtiems išgyvenimams.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297str.- 305str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. M., asmens kodas a.k. 369123001201, pripažinti kaltu padarius BK 310 str. numatytą nusikaltimą ir nuteisti pataisos namuose atliekama šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės laiką pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2011-08-02, suimant teismo posėdžių salėje.

K. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti kardomąja priemone suėmimu.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme nuo 2011-05-22 iki 2011-05-23 išbūtą laiką.

Civilinius ieškinius patenkinti.

Priteisti iš K. M., asmens kodas 369123001201, 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) neturtinės žalos ir 500 Lt (penkių šimtų litų) turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam T. T. ir 500 Lt (penkių šimtų litų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai V. T.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.