Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui R. P., trečiajam asmeniui N. P. dėl paramos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo paramą po 750 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2012-09-01 iki ieškovės mokslų (duomenys neskelbtini) pabaigos, t.y., iki 2013-06-30; priteisti iš atsakovo 3 678,00 Lt vienkartinių išmokų, kurias sudaro 755,00 Lt odontologo paslaugos nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio, kelionės išlaidos su draudimu – 1 316,50 Lt, 999,00 Lt fotoaparato įsigijimo išlaidos, 607,50 Lt už mokymąsi personaliniame vairuotojų centre ir teorinį egzaminą bei priteisti visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jos tėvai – atsakovas ir motina N. P. yra išsituokę, gyvena atskirai ir kai ieškovei suėjo 18 metų, atsakovas liovėsi teikti išlaikymą. Nurodė, jog mokosi gimnazijoje, savo turto ir pajamų neturi, tuo tarpu jos poreikiams tenkinti per mėnesį reikia apie 1 500 Lt. Pažymi, jog vien motinos teikiamo išlaikymo nepakanka, nes jos gaunamos pajamos iš darbo biržos sudaro tik 600 Lt per mėnesį.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko; teismo šaukimas į teismo posėdį atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei iš atsakovo po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamą paramą nuo 2012-09-01 iki jos mokymosi (duomenys neskelbtini) pabaigos, t.y., iki 2013-06-30; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo ieškovei 166, 65 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo valstybei 129, 59 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Nustatė, jog atsakovas yra ieškovės tėvas, ieškovei yra 18 metų, ji mokosi (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė turi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, ar gautų kokių nors pajamų, byloje nėra. Nustatė, jog ieškovės motina paramą dukrai teikia gera valia. Atsižvelgęs į ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, sprendė, kad atsakovas yra pajėgus vykdyti tėvo pareigą teikti savo pilnamečiui vaikui reikalingą paramą, tačiau jo gera valia nevykdo, vengdamas pateikti duomenis apie savo gaunamas pajamas. Ieškovės paaiškinimus apie jos poreikiams tenkinti reikalingą sumą bei išlaidų per mėnesį paskaičiavimą vertino kritiškai. Pažymėjo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog papildomai mokosi anglų kalbos ir matematikos, moka komunalinius mokesčius, sprendė, jog ieškovės nurodyta per mėnesį reikalinga laisvalaikiui suma – 160 Lt nepagrįsta. Dėl nurodytų aplinkybių, taip pat įvertinęs tai, kad iš byloje esančių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas turi galimybių teikti ieškovės prašomo dydžio paramą, sprendė, jog ieškovei iš atsakovo priteistina parama yra mažintina iki 500 Lt per mėnesį. Dėl ieškovės prašomų priteisti vienkartinių išlaidų nustatė, jog jas apmokėjo trečiasis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad šias išlaidas patyrė ne ieškovė, taip pat į tai, kad didžioji dalis šių išlaidų buvo patirta ieškovei dar būnant nepilnametei, sprendė, jog priteisti šias išlaidas ieškovei nėra teisinio pagrindo, todėl šį reikalavimą atmetė.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-04-16 sprendimą dalyje, kurioje iš atsakovo ieškovės naudai priteista po 500 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2012-09-01 iki 2013-06-30 ir ieškovės ieškinį atmesti; skirti ieškovei iki 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iki 50 procentų šios sumos skiriant atsakovui; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 2 000 Lt advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 280 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.Nurodo, jog 2010 m., 2011 m., 2012 m., iki 2012-08-31, teikė išlaikymą, skirtą ieškovei, periodiškai po 600 Lt kas mėnesį bankiniais mokėjimo pavedimais mokėjo trečiajam asmeniui – ieškovės motinai, o nuo 2012-10-15 iki 2013-06-14 bankiniais mokėjimo pavedimais paramą teikė tiesiogiai sumokėdamas į ieškovės sąskaitą banke. Šiuos mokėjimus atsakovo vardu atlikdavo L. J.. Atkreipė dėmesį, jog 2012 m. rugsėjo mėnesį nesumokėjęs paramos ieškovei, ją sumokėjo 2012 m. spalio mėnesį, sumokėdamas paramą du kartus dviem mokėjimo pavedimais.

2. Pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes išimtinai rėmėsi ieškovės teiginiais apie tai, kad atsakovas nuo 2012 m. rugsėjo visiškai neteikia jai išlaikymo, tačiau šių teiginių niekaip nepatikrino. Pažymi, jog teismui buvo žinoma ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos numeris, tačiau teismas neįpareigojo ieškovės pateikti sąskaitos išrašus, iš kurių būtų galima nustatyti, jog atsakovas savo pareigą teikti išlaikymą jai tinkamai vykdė.

3. Pirmos instancijos teismas neteisingai nurodė paramos ieškovei teikimo pabaigą – sprendime nurodyta data iki 2013-06-30, tuo tarpu ieškovės mokyklos internetiniame tinklapyje nurodyta, kad mokslo metų pabaiga abiturientams yra 2013-05-30, taip pat nurodyta, jog valstybiniai egzaminai vyksta 2013 m. birželio 3, 5, 7 dienomis, todėl paskutinė ieškovės mokymosi mokykloje diena laikytina 2013-06-07. Pažymi, jog 2013-06-14 bankiniu pavedimu sumokėjo ieškovei 350 Lt paramą, laikydamas, jog paramą moka už 2013 m. birželio mėnesį.

4. Teigia, jog pareigą teikti paramą ieškovei faktiškai tinkamai vykdė nuo 2012-09-01 iki 2013-06-30, skirtumas tarp teismo priteistos iš atsakovo paramos ieškovei dydžio (5 000 Lt) ir atsakovo faktiškai teiktos paramos (4 110 Lt) ieškovei minėtu laikotarpiu yra 890 Lt. Pažymi, jog 2012 m. teikė paramą atsakovei kas mėnesį pervedamas į trečiojo asmens sąskaitą po 600 Lt, tačiau ieškovei sulaukus pilnametystės, kuomet nuo 2012 m. spalio mėnesio pradėjo pervedinėti pinigus tiesiogiai ieškovei, jam tapo per sunku teikti 600 Lt mėnesinę paramą, nes turėjo pareigą išlaikyti ir kitą savo vaiką, ieškovės brolį, kuriam suteikė 30 000 Norvegijos kronų, apie tai buvo informuota ir ieškovė. Apelianto teigimu, ieškovė, žinodama šią informaciją, turėjo suprasti, kad jis neturi galimybių mokėti po 600 Lt ieškovei, nes tuo pačiu turėjo finansiškai padėti jos broliui.

5. Nurodo, jog ieškovė gaunamą paramą naudoja ne būtiniems poreikiams tenkinti, o brangiai kainuojančioms pramogoms ir pomėgiams (kelionėms, fotoaparatui, vairavimo kursams). Šios aplinkybės, anot apelianto, parodo, jog ieškovė nepagrįstai išlaidauja, todėl yra pagrindas pripažinti, jog ieškovei teikta finansinė parama po 300 - 500 Lt kas mėnesį buvo pakankama, todėl nėra pagrindo priteisti minėtą 890 Lt skirtumą.

6. Dėl sąmoningai ieškovės nuo teismo nuslėptos informacijos apie atsakovo teiktą finansinę paramą, prašo skirti CPK 95 str. numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pažymi, jog ieškovei buvo žinoma atsakovo gyvenamoji vieta Norvegijoje, ir tai, jog jis faktiškai neturės galimybės sužinoti apie jo atžvilgiu pradėtą teisminį procesą.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai į motyvai.

Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas R. P. pateikė rašytinius įrodymus apie paramos mokėjimą apelianto pilnamečiams vaikams nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio ir kitus dokumentus (b.l. 109-145); dalis pateiktų įrodymų yra tiesiogiai susiję su apeliacinio skundo argumentais.

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, procesiniai dokumentai buvo atsakovui (apeliantui) įteikti viešo paskelbimo būdu; terminas apeliaciniam skundui apeliantui buvo atnaujintas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas (apeliantas) negalėjo realizuoti savo teisę teikti įrodymus pirmosios instancijos teisme, todėl didžioji dalis kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų priimama ir prijungiama prie bylos. Atsakovo busto nuomos sutarties Norvegijoje kopija, susirašinėjimas dėl leidimo laikinai gyventi Norvegijoje galiojimo pratęsimo (b.l.110-117 nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla, todėl nepriimami.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje iš esmės tinkamai įvertino teismui pateiktus įrodymus, aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias paramos pilnamečiam vaikui priteisimą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra; tačiau, atsižvelgiant į apeliacinio teismo priimtus naujus įrodymus, teismo sprendimas iš dalies pakeičiamas (CPK 326 str.1 d. 3 p. ).

Skundžiamu teismo sprendimu teismas priteisė ieškovei V. P., atsakovo R. P. dukrai, paramą po 500 Lt per mėnesį nuo 2012-09-01, kai atsakovas liovėsi teikti dukrai paramą, iki jos mokymosi (duomenys neskelbtini) pabaigos – 2013-06-30. Priteistos paramos suma už 9 mėnesius sudaro 4 500 Lt (apeliaciniame skunde klaidingai nurodyta 5000 Lt suma). Pagal atsakovo pateiktus įrodymus ieškovei V. P. už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-06-30 buvo sumokėta 4110 Lt paramos (b.l. 132-141). Apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimą ir skirtumo tarp teismo priteistos sumos ir sumokėtos paramos sumos (390 Lt) nepriteisti, motyvuodamas, kad ieškovė nepagrįstai išlaidavo, gaunamą paramą naudojo brangiai kainuojančioms pramogoms ir pomėgiams (kelionėms, fotoaparatui, vairavimo kursams), todėl jo teikiamas išlaikymas (300-500 Lt) per mėnesį buvo pakankamas vidurinės mokyklos moksleivės protingiems poreikiams tenkinti. Su tokiu apelianto argumentu sutikti negalima. Ieškovė prašė priteisti 700 Lt finansinės paramos iš atsakovo kas mėnesį, tačiau pirmosios instancijos teismas laikė šią sumą pernelyg didele. Nustatydamas paramos dydį (500 Lt), teismas išeliminavo iš ieškovės būtinų išlaidų sąrašo išlaidas, nesusijusias su kasdienių protingų poreikių tenkinimu: išlaidas, susijusias su ieškovės kelione į užsienį, brangaus fotoaparato įsigijimu, dalį vairavimo kursų išlaidų. Teismas taip pat neatsižvelgė į ieškovės odontologinio gydymo išlaidas, nes jų didžiąją dalį mokėjo ieškovės motina, pačiai ieškovei būnant nepilnametei. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad dėl tokių išlaidų atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą išlaidas patyręs asmuo - ieškovės motina. Atsakovo argumentas, kad jis negalėjo teikti didesnio išlaikymo, nei 300-500 Lt per mėnesį, nes buvo suteikęs ženklią vienkartinę materialinę paramą (30 000 Norvegijos kronų) pilnamečiam sūnui, ieškovės broliui, taip pat atmetamas. Pagal bylos medžiagą iki ieškovės pilnametystės tėvas teikė jai 600 Lt, po jos pilnametystės parama sumažėjo iki 350-450 Lt per mėnesį. Teismas pagrįstai nurodė, kad paramos teikimas yra tęstinio pobūdžio; nors ir pilnametė, vidurinės mokyklos moksleivė neturėjo realių galimybių užsidirbti ir prisidėti prie savo išlaikymo; duomenų, kad jos poreikiai po pilnametystės sumažėtų, byloje nėra. Ieškovės lūkesčiai iki vidurinės mokyklos baigimo gauti paramą, ne mažesnę, nei buvo teikiamas išlaikymas jai būnant nepilnametei, buvo teisėti. Skundo argumentas, kad brandos egzaminai mokykloje baigėsi 2013-06-07, todėl teismas nepagrįstai pritiesė paramą iki 2013-06-30, atmetamas, kaip nepagrįstas. Baigęs mokyklą moksleivis neturi realių galimybių pradėti dirbti kitą dieną po egzaminų, darbo paieškos reikalauja laiko; įsidarbinimo apveju darbo užmokestis taip pat mokamas ne iš karto, taigi teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovei bus reikalinga parama pasibaigus egzaminams iki birželio mėnesio pabaigos.

Reziumuojant, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo nustatyta paramos suma – 500 Lt per mėnesį yra protinga ir teisinga, atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl finansinės paramos ieškovei būtinumo ir dydžio. Atsižvelgiant į atsakovo argumentus bei pateiktus rašytinius įrodymus apie teikiamos ieškovei paramos dydį, teismo sprendimas keistinas, priteisiant ieškovės naudai 390 Lt paramos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-06-30.

Apelianto prašymas skirti ieškovei CPK 95 str. numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis tenkinamas. Įstatymas numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą (CPK 95 str. 1,2 d.). Ieškinys iš dalies patenkintas, t.y. ieškovė turėjo pagrindą kreiptis į teismą, jos ieškinys negali būti vertinamas kaip aiškiai nepagrįstas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė sąmoningai klaidino teismą, aiškindama, kad atsakovas nuo 2012-09-01 visiškai nutraukė paramos mokėjimą, nenurodė atsakovo gyvenamosios vietos adreso Norvegijoje; procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovas mokėjo paramą reguliariai, pervedant pinigus į ieškovės banko sąskaitą, tačiau mažesnio dydžio, nei tikėjosi ieškovė; ji negalėjo suklysti dėl pinigų paskirties, nes kiekviename pavedime buvo nurodoma mokėjimo paskirtis – „alimentai nuo R. P.“; ieškovė bendravo su tėvu Skype sistemoje, t.y. labiau tikėtina, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos Norvegijoje jai buvo žinomos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokais veiksmais ieškovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, yra pagrindas skirti jai CPK 95 str. numatytą baudą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės motina N. P. taip pat dalyvavo procese trečiojo asmens ieškovės pusėje teisėmis, tačiau neatskleidė teismui paminėtų svarbių faktinių aplinkybių, tokiais savo veiksmais skatindama ieškovės netinkamą elgesį procese. Atsakovas ženklai sumažino ieškovei teikiamą paramą po jos pilnametystės, nors parama jai buvo ne mažiau reikalinga nei iki pilnametystės; kartu tėvas suteikė ženklią paramą ieškovės pilnamečiam broliui; toks nelygiavertis požiūris į paramos pilnamečiams vaikams teikimą taip pat galėjo turėti įtakos ieškovės apsisprendimui nuslėpti gaunamos paramos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio pateikimo teismui metu ieškovė buvo visiškai priklausoma nuo tėvų, jai skirtina nedidelio 150 Lt dydžio bauda.

Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 166,65 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 129,59 Lt. Pakeitus teismo sprendimą, ieškovei priteisiamas paramos įsiskolinimas 390 Lt sumoje; ieškiniu ji prašė priteisti paramą už 9 mėn. po 700 Lt (6300 Lt), t.y. ieškinys pagrįstas 6 proc.; atitinkamai priteistų bylinėjimosi išlaidų suma iš atsakovo atitinkamai mažinama iki 30 Lt ieškovei (500 x 6 proc.) ir 22,80 Lt valstybei ((270+110)x 6 proc.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, tai pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas; atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo laiko sąnaudas; išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio; tokios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 str.). Apeliantas sumokėjo už apeliacinį skundą 150 Lt žyminio mokesčio, tačiau netinkamai nurodė apeliaciniu skundu ginčijamą sumą – 5 000 Lt; teismo sprendimu ieškovei buvo priteista parama bendroje 4 500 Lt sumoje, nuo kurios priklausytų 135 Lt žyminis mokestis, t.y. apeliantas permokėjo 15 Lt žyminio mokesčio, kuris jam turi būti gražintas (CPK str.). Atlikus priteistinos iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų sumos valstybei (22,80 Lt) ir grąžintinos permokėto žyminio mokesčio sumos (15 Lt) įskaitymą, iš atsakovo valstybei priteisiama 7,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Apeliantas taip pat prašo priteisti dokumentų vertimo iš norvegų kalbos išlaidas -130 Lt. Vertimo išlaidos susijusios su nesusijusių su byla dokumentų (atsakovo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Norvegijoje patęsimu) vertimu (b.l.110-117), todėl nelaikytinos šios bylos bylinėjimosi išlaidomis.

Apelianto bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme - 135 Lt žyminio mokesčio už skundo padavimą ir 2 000 Lt atstovavimo išlaidų (b.l.148,149). Atsižvelgiant į tai, kad rekomenduojamas maksimalus užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra 1,5 MMA (1 500 Lt), byla nesudėtinga, pagrindo didinti maksimalų honorarą nėra, atsakovo pagrįstų bylinėjimosi išlaidų suma sumažinama iki 1 635 Lt. Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (91,4 proc.) atsakovui iš ieškovės priteisiama 1494, 39 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331, 95 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „priteisti ieškovei V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 390 Lt (tris šimtus devyniasdešimt litų) paramos įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-06-30; priteisti ieškovei V. P. iš R. P. 30 Lt (trisdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų; priteisti valstybei iš R. P. 7,80 Lt (septynis litus, 80 centų) bylinėjimosi išlaidų.“

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui R. P. iš ieškovės V. P. 1494,39 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt keturis litus, 39 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nubausti V. P. 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimt litų) pinigine bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Išaiškinti, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.

V. Zelianka