- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-05
- Bylos Nr.
- e2S-305-345/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34480-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- N. M., R. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų N. M. ir R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų ieškinį atsakovams N. M. ir R. M. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai D. V. ir D. Č. prašo priteisti iš atsakovų N. M. ir R. M. 35 913,16 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti 35 913,16 Eur sumai atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar kitus trečiuosius asmenis.
II. Ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovų D. V. ir D. Č. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino.Ieškovų D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 35 913,16 Eur (trisdešimt penkių tūkstančių devynių šimtų trylikos eurų ir 16 euro centų) sumai areštavo atsakovams N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ir/arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims; nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui nekilnojamojo turto, nurodė areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį turtą, turtines teises ir/ar pinigines lėšas, esančias atsakovų atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, taip pat leidžiant atsakovams mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus bei atsiskaityti su ieškovais D. V. ir D. Č. pagal pareikštą ieškinį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovų pareikšto ieškinio suma – 35 913,16 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad reali atsakovų turtinė padėtis nėra žinoma (turimas nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, turtinės teisės, piniginės lėšos, kreditoriniai įsipareigojimai ir pan.), atsakovams laikytina didele bei sudaro objektyvų pagrindą užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą taikant laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą atsakovų turtinę padėtį ir taip paneigtų grėsmę, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl yra pagrindas atsakovų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodant, kad areštuojamo turto vertė turi būti ne didesnė nei 35 913,16 Eur (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai N. M. ir R. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovų D. V. ir D. Č. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Apeliantai nurodo, jog ieškovai nepateikė į bylą įrodymų bei nenurodė faktinių aplinkybių ir motyvų, kurie pagrįstų ieškovų nurodytą būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą.Teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepranešė apie tai atsakovams, nepareikalavo iš atsakovų pateikti jų turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus. Byloje nesant įrodymų, pagrindžiančių atsakovų finansinę padėtį, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog būsimas teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, remdamasis vien aplinkybe, kad ieškinio suma yra didelė. Teismas nevertino preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir aplinkybės, kad ieškinys reiškiamas netinkamam atsakovui. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp ieškovų ir atsakovės N. M., o laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ne tik atsakovės N. M. bet ir netinkamo atsakovo R. M. priklausančiam nekilnojamam ir kilnojamam turtui. Atsakovas Rytis mažulis yra profesorius, kompozitorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Iš darbo sutarties ir nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog atsakovo finansinė padėtis yra gera. Kartu su sutuoktine atsakovas augina du nepilnamečius vaikus, todėl iš teismo nustatytos 1MMA dydžio sumos, jo šeima negalės išgyventi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti, kai yra abi šios sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju neegzistuoja visos sąlygos, būtinos ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Atskirojo skundo motyvai, jog ieškovai nepateikė į bylą įrodymų bei nenurodė faktinių aplinkybių ir motyvų, kurie pagrįstų ieškovų nurodytą būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą atmestini. Ieškovai ieškinyje nurodė aplinkybes ir pakankamai motyvavo savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be kitų motyvų nurodė, jog tikėtina, kad atsakovės gaunamos pajamos yra minimalios, o už gautas pinigines lėšas iš ieškovų už atsakovei priklausančio turto pardavimą, atsakovo vardu buvo įsigytas turtas.Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepranešė apie tai atsakovams, nepareikalavo iš atsakovų pateikti jų turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, nelaikytina procesinių teisės normų pažeidimu, nes įstatymas leidžia tokį klausimą spręsti atsakovams nepranešus.Apeliantų motyvai, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog būsimas teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, remdamasis vien aplinkybe, kad ieškinio suma yra didelė atmestini. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo automatiškai taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines aplinkybes. Didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1507-330/2015; 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016). Tai, ar ieškinio suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką. Kai yra įrodymų, kad ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, t. y. kai paneigiama objektyvi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, atsakovai pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis pagrindžiančius jų finansinę padėtį – Nekilnojamojo turto registro išrašus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato diplomą ir darbo sutarties kopiją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant ieškinio sumą, kaip vieną iš galimų priežasčių taikyti laikinąsias apsaugos priemones, svarbu atsižvelgti į atsakovų turimo turto masę. Registro centro duomenimis butas Gabijos g. 4-83, Vilniuje priklauso atsakovui R. M. ir jo sutuoktinei, o apie atsakovei N. M. priklausantį turtą duomenų nėra. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato diplomas turtinės atsakovo padėties necharakterizuoja, o darbo sutartis rodo, jog atsakovas dirba ir gauna nuolatines pajamas. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovų reikalavimai yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma yra didelė, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliantai nurodo ,jog teismas nevertino preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir aplinkybės, kad ieškinys reiškiamas netinkamam atsakovui. Šis argumentas atmestinas, nes ar ieškinys yra pagrįstas ir pareikštas tinkamam ar netinkamam atsakovui, nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ar netaikymo) byloje stadijoje. Atskirojo skundo motyvai, jog atsakovas kartu su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus, todėl iš teismo nustatytos 1MMA dydžio sumos, jo šeima negalės išgyventi netenkintini. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovo palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 straipsniai). Atsakovų piniginių lėšų areštas ekonominiu požiūriu yra itin varžanti priemonė, kurią pritaikius galimas nuostolių atsiradimas, todėl banko sąskaitose esančios piniginės lėšos gali būti areštuojamos tik nesuradus kito turto ir su tam tikrais apribojimais. Registro centro duomenimis atsakovui kartu su sutuoktine priklauso butas Gabijos g. 4-83, Vilniuje, kurio rinkos vertė yra 72 800 Eur.Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju kyla reali grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai įvertino ieškovo nurodytas faktines aplinkybes ir dėl to tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, dėl ko nėra pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320 str.,337 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d nutartį palikti nepakeistą.