Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, išnagrinėjęs R. Š. prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. Kauno miesto apylinkės teismo 1993 m. spalio 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal tuo metu galiojusio 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 147 straipsnio 2 dalį (atviroji vagystė) ir 225 straipsnio 2 dalį (piktybinis chuliganizmas). Pritaikius Lietuvos Respublikos 1993 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. I-182 „Dėl amnestijos apžymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą“ 3 straipsnį, neatlikta bausmės dalis sumažinta 1/3. Galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams 5 dienoms. 1994 m. kovo 18 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties pagrindu, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, R. Š. paleistas lygtinai priverstinai įdarbinant 1 metams 2 mėnesiams 27 dienoms. Bausmė atlikta, teistumas išnykęs.

Teisme 2016 m. gruodžio 29 d. gautas pareiškėjo R. Š. prašymas perkvalifikuoti veiką, už kurią jos buvo nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 1993 m. spalio 18 d. nuosprendžiu, iš tuo metu galiojusio BK 225 straipsnio 2 dalies ir 147 straipsnio 2 dalies, pagal šiuo metu galiojančio BK 284 straipsnio 1 dalį (140 straipsnio 1 dalį). Nurodė, kad jo motina F. Š. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriui teikė prašymą skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms iki 8 metų bei gerai išauklėjusioms 5 ir daugiau vaikų. Minėtos savivaldybės administracija 2016 m. lapkričio 10 d. pateikė motinai atsakymą, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu, Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 255, dėl sūnų A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), K. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), teistumo, savivaldybės administracija neturi teisės atlikti pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai pasiūlymo dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo F. Š.. Prašo jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojantį BK 184 straipsnį, kuris pagal savo sunkumą nepatenka į sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategoriją. Pažymi, kad to nepadarius, jo motinai būtų apribota teisė gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, remiantis ta aplinkybe, kad jis buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą, o pagal norminius teisės aktus daugiavaikės motinos vaikas nelaikomas gerai išauklėtu, jeigu neatsižvelgiantį į amžių, jis teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pareiškėjo R. Š. padarytos nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos pagal 1961 m. BK 147 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį ir tai atitinka šiuo metu galiojančio 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius. Pritaikius amnestiją, R. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams 5 dienoms. Bausmė atlikta, teistumas išnykęs.

Vadovaujantis „Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo” 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 10 straipsniu bei naujojo BK 3 straipsnio 2 dalimi, pagal senąjį BK nuteistų asmenų nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos ir klausimas dėl bausmių švelninimo sprendžiamas tik tuo atveju, jeigu jų atžvilgiu taikytinos naujojo BK normos yra švelninančios bausmę arba kitokiu būdu lengvinančios nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, palyginti su toje byloje taikytomis senojo BK normomis.

Kaip matyti, galiojusiame 1961 m. BK 8¹ straipsnio 2 dalyje - BK 225 str. 2 dalyje numatytas nusikaltimas nebuvo priskirtas sunkiems nusikaltimams, sunkiu nusikaltimu buvo laikomas tik nusikaltimas numatytas 1961 m. BK 225 straipsnio 3 dalyje (itin piktybinis chuliganizmas). 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas tyčinių veikų, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei, tačiau jis negali būti laikomas sunkiu ar labai sunkiu nusikaltimu 2000 m. BK prasme, nes tik 2000 m. baudžiamojo kodekso buvo išskirtos nusikaltimų rūšis, o 1961 m. BK 8¹ straipsnio 2 dalyje toks nusikaltimas nenumatytas.

Be to, 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė neviršijo penkerių metų laisvės atėmimo, o šiuo metu galiojančio BK 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad sunkus tyčinis nusikaltimas yra tas, už kurį numatyta bausmė viršija šešerius metus. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad R. Š. pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį yra nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Pažymėtina, kad už 1961 m. BK 147 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką buvusi numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų, visiškai sutampa su galiojančio BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausme – taip pat laisvės atėmimu iki šešerių metų. Galiojančio baudžiamojo kodekso aspektu ši veika tiek pagal 1961 m., tiek ir pagal 2000 m. BK, priskirtina apysunkių nusikaltinų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Taigi, šioje dalyje pareiškėjo prašymas teisiškai nereikšmingas, nes ir jo patenkinimo atveju pareiškėjo teisinė padėtis šiuo atveju visiškai nepasikeistų.

Taip pat pažymėtina, kad pagal galiojančius BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį be jų sankcijose numatytos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės yra numatytos ir kitos alternatyvios švelnesnės bausmės, ko nebuvo numatyta 1961 m. BK 225 straipsnio 1 dalyje ir 147 straipsnio 2 dalyje, tačiau šiuo atveju už minėtų veikų padarymą nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas jau atliko.

Taip pat nustatyta, kad R. Š. šiuo metu yra laikomas neteistu, kadangi jo teistumas yra išnykęs, laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Kauno miesto apylinkės teismo 1993 m. spalio 18 d. nuosprendžiu, jis atlikęs visiškai. Tiek pagal galiojantį, tiek ir pagal 1961 m. BK, šiam konkrečiam atvejui, teistumas išnyko praėjus 3 metams nuo realios bausmės atlikimo dienos, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas kaip netikslingas, neturintis teisinės reikšmės, juridinio pagrindo bei negalintis palengvinti jo teisinės padėties.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išvardintais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ ir 364 straipsniais, teismas

nutaria:

R. Š. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.