Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1950-05-30, Raseinių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, II grupės invalidas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. sunkiai sutrikdė savo artimo giminaičio – dukters, sveikatą, būtent, 2011-02-17, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), priklausančio A. M., virtuvėje, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo dukra L. G. metu, tyčia smogė jai vieną kartą kumščiu į veido sritį, padarydamas jai kraujosruvą veide, bei tuo pačiu metu vieną kartą dūrė jai peiliu į pilvo sritį, padarydamas jai durtinę – pjautinę kiauryminę žaizdą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai L. G. sunkų sveikatos sutrikdymą.

A. M. kaltu, padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, prisipažino ir parodė, kad jis yra II grupės invalidas, buvo gydytas Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje dėl psichikos sutrikimo, tikslios diagnozės nežino, tačiau bijo didelių erdvių, yra nervingas. Nurodė, kad sveikatos sutrikimas atsirado dėl to, kad jis dalyvavo Černobylio atominės elektrinės sprogimo likvidavimo darbuose. Jis pilnai suvokia, kokią nusikalstamą veiką padarė, ir labai gailisi dėl savo veiksmų. 2011 m. vasario 17 d., apie 10.00 val., jis iš parduotuvės parsinešė 3 butelius alaus, alaus butelių talpa buvo po 2 litrus, alus buvo 8 laipsnių stiprumo. Alų gėrė savo namuose kartu su savo žmona A. M. ir savo dukra L. G.. Begeriant jis pasigedo 50 litų, todėl pradėjo bartis ant dukters ir žmonos, nes nežinojo, kuri iš jų paėmė pinigus. Taip kilo žodinis konfliktas, L. G. pradėjo jį plūsti visokiais necenzūriniais žodžiais ir tada jis susinervinęs dešine ranka trenkė dukrai per veidą bei tuo pačiu metu pagriebęs nuo virtuvinio stalo peilį smogė tuo peiliu savo dukrai į pilvo sritį. Viskas vyko virtuvėje, dukra po jo smogto smūgio peiliu atsisėdo ant lovos susiėmusi už pilvo. A. M. incidento metu virtuvėje nebuvo, kitų asmenų virtuvėje taip pat nebuvo. Jis suprato, kad sužalojo dukrą peiliu, kai šiai iš pilvo pradėjo bėgti kraujas. L. G. tada telefonu paskambino savo sugyventinio sūnui E. Z. ir pasakė, kad ją peiliu sužalojo tėvas. Netrukus į virtuvę atėjo E. Z., kuris ir iškvietė medikus. Pastarieji Larisą išvežė į ligoninę. L. G. gyvena pas savo sugyventinį, yra gana konfliktiška, girtaujanti, neprižiūri savo vaikų, o išgėrusi tampa agresyvi. Kaltinamasis parodė, kad labai gailisi dėl to, ką padarė, bet dukra jį tiesiog išprovokavo. Jis peilį, kuriuo dūrė dukrai, atidavė policijai. Tas peilis yra namų gamybos ir buvo naudojamas namuose maistui pjaustyti. A. M. taip pat parodė, kad jis su dukra susitaikė, jos atsiprašė, o dukra jam atleido. L. G. nėra jo tikra dukra. 1971 metais jis susituokė su A. M., kuri jau turėjo dukterį Larisą. Vedęs Antaniną jis įsidukrino ir jos dukterį Larisą. L. G. apie tai, kad ji yra jo įdukrinta, žinojo jau daugelį metų.

Tikrinant A. M. parodymus įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), (t. 1, b. l. 74-71), šis parodė, kurioje vietoje ir kokiomis aplinkybėmis jis sužalojo savo dukrą L. G..

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. M. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytoja A. M. parodė, kad 2011-02-17, apie 17.00 val., ji savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), girtavo kartu su savo dukra L. G. ir vyru A. M.. Tarp jos ir Antano kilo konfliktas dėl dingusių 50 litų. Vyras kaltino paėmus šiuos pinigus, tuomet ji išėjo, o vyras liko kartu su Larisa tame pačiame kambaryje, kur ir buvo girtaujama. Kaip Antanas sužalojo dukrą, ji nematė, vėliau vyras pasakojo, kad E. Z. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir Larisą išvežė į ligoninę. Peilis, kuriuo Antanas sužalojo Larisą, yra virtuvinis, buvo naudojamas buityje. Antanas peilio nesinešioja. Girtas Antanas būna agresyvus, tikriausiai dėl padarinių, atsiradusių dirbant Černobylyje. Ji pati konflikto metu sužalota nebuvo, niekam pretenzijų neturi.

Iš 2011-02-18 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini), buto patalpoje, kurioje įrengta virtuvė, ant pakabinamos virtuvinės spintelės viršaus rastas peilis, taip pat virtuvėje ant grindų prie plautuvės rastas kibiras su raudonos spalvos skysčiu (vandeniu) bei rausvu skuduru (t. 1, b. l. 9-14).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas virtuvinis peilis, plastmasine rankena, 18,5 cm ilgio, ant peilio geležtės matėsi nedidelės rudos spalvos dėmės (t. 1, b. l. 46-49).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 835/11(02) matyti, kad nukentėjusiajai L. G. konstatuota poodinė kraujosruva veide, kuri padaryta kietu buku daiktu, durtinė – pjautinė kiauryminė žaizda pilve padaryta aštriu duriančiu – pjaunančiu įrankiu. Durtinė – pjautinė kiauryminė žaizda pilve atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasekoje galimai 2011-02-18 ( t. 1, b. l. 36-37).

Iš valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-196 seka, kad nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu 2011-02-17, A. M. buvo konstatuojama – agarofobija su panikos sutrikimu, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nusikalstamos veikos padarymo metu A. M. nebuvo laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būsenoje. Šiuo metu A. M. konstatuojama – agarofobija su panikos sutrikimu. Jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šis sutrikimas yra pastovaus pobūdžio. A. M. gali būti apklausiamas, duoti teisingus parodymus, stoti prieš ikiteisminį tyrimą ir teismą, gali atlikti bausmę. A. M. priverčiamosios medicininės priemonės netaikytinos (t. 1, b. l. 110-112).

Virš paminėti ir aptarti įrodymai, jų visuma, įvertinant jų nuoseklumą ir tarpusavio ryšį, patvirtina tai, kad A. M. 2011-02-17, apie 17 val., sunkiai sutrikdė savo artimo giminaičio – dukters L. G. sveikatą. Būtent paties kaltinamojo prisipažinimas apie pavartotą smurtą prieš L. G., kaltinamojo nurodytos aplinkybės apie suduotus smūgius ir jų lokalizaciją bei šių aplinkybių atitikimas teismo medicinos ekspertizės pateiktoms išvadoms apie L. G. kūno sužalojimo pobūdį ir galimas atsiradimo priežastis, sužalojimų pasekoje kilusias pasekmes, liudytojų parodymai apie kaltinamojo nevienkartinį agresyvumą ir jo elgesį būtent to įvykio metu, neduoda jokio pagrindo abejoti, kad L. G. sužalojo A. M.. Kaltinamasis aiškina, kad suduodant smūgius dukrai norėjo priversti ją atiduoti iš jo dingusius pinigus bei dėl to, kad nukentėjusioji pradėjo plūstis jo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai buvo suduotas smūgis, tame tarpe ir peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą – pilvą, laikytina, kad kaltinamasis suprato savo veiksmų keliamą pavojų kito žmogaus sveikatai ir numatė galimas pasekmes. Tokie kaltinamojo nusikalstami veiksmai visiškai atitinka ir kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, sukeltas pasekmes, atsižvelgtina ir į paties kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Lengvinančia kaltinamojo atsakomybę aplinkybe teismas laiko jo prisipažinimą ir tikrai nuoširdų gailėjimąsi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Iš visų bylos aplinkybių matyti, jog kaltinamąjį padaryti nusikalstamą veiką paskatino atsitiktinio pobūdžio situacija, o ne jau susiformavusios antivisuomeninės nuostatos. A. M. charakterizuotinas teigiamai, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, Vilkijos seniūnija nurodė, jog nėra gavusi žodinių ar rašytinių nusiskundimų dėl A. M. elgesio. Nusikalstama veika padaryta spontaniškai, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, neesant išankstinės tyčios. Įvykis nutiko šeimoje, pabrėžtina ir tam tikra nukentėjusiosios elgesio įtaka susiklosčiusiai situacijai (tėvui papriekaištavus dėl dingusių pinigų, ji vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, buvo agresyvi). Kaltinamasis su nukentėjusiąja yra susitaikęs, jie bendrauja toliau, nukentėjusioji neturi jam jokių pretenzijų, civilinio ieškinio taip pat nereiškė, dėl turtinės žalos atlyginimo yra susitarta. A. M. yra senyvo amžiaus, II grupės invalidas, turintis psichinį sutrikimą, teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, jog jam konstatuota atvirų erdvių baimė, nerimas, baimės jausmas, psichiatrų yra sekamas po 1986 m., kai dalyvavo Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime. Tad, teismo nuomone, atsižvelgiant į visas virš paminėtas aplinkybes, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskyrus kaltinamajam už inkriminuojamą nusikaltimą įstatymo sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės, bet paskiriant trumpalaikį laisvės atėmimą. Teismo nuomone, įvertinus kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, psichinius susirgimus, tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, būtent tokios bausmės paskyrimas atitinka teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Būtent tokią bausmę skirti prašė ir valstybinė kaltintoja. Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, todėl teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, už veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, skiria jam švelnesnę, negu įstatymas numato bausmę – areštą.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl L. G. gydymo 1212,18 Lt sumoje yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Ši suma priteistina iš A. M., kuris savo nusikalstamais veiksmais sunkiai sutrikdė sveikatą L. G. ir dėl to ji buvo gydoma ligoninėje (Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 299 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą, jį atliekant poilsio dienomis areštinėje.

Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti bei įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Priteisti iš A. M. Valstybinei ligonių kasai pareikštą 1212,18 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dvylika litų aštuoniolika centų) civilinį ieškinį.

Daiktinius įrodymus, pateiktus Kauno apygardos teismui kartu su baudžiamąja byla, tai yra, įvykio vietos apžiūros metu paimtą virtuvinį peilį, kaip bevertį, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.