Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Kristina Domarkienė Civilinė byla Nr. 2S-1286-796/2016

Teisėja Erika Tamošaitienė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03204-2016-9

2016 m. rugsėjo 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys V. D., antstolis Jonas Petrikas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, nesutikdamas su antstolio J. P. priimtais patvarkymais: 2016-02-17 patvarkymu dėl skolos išieškojimo, 2016-02-17 patvarkymu dėl įpareigojimo pristatyti apžiūrai išieškomą turtą, 2016-02-17 patvarkymu dėl įpareigojimo pristatyti ginklą bei ginklo realizavimo, 2016-02-17 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Nurodo, jog antstolio areštuotą turtą (automobilį ir ginklus) jis naudoja savo profesinėje matininko veikloje ir darbo vietoje, tai yra nepamainomos darbo priemonės, skirtos komfortui darbe ir apsaugai susiduriant su palaidais šunimis, pasiutusiais gyvūnais ir chuliganizmo apraiškomis. Taip pat nurodo, jog būtina panaikinti jo banko sąskaitos areštą, kadangi tai trukdo disponuoti lėšomis, skirtomis vaikui išlaikyti, be to, jo alga sudaro pusę vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), todėl iš jos negali būti vykdomas išieškojimas.Antstolis Jonas Petrikas 2016-03-17 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad išieškojimą vykdo remdamasis teisės normomis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 624 straipsnio 3 dalis numato, jog vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės, o CPK 664 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turtas, iš kurio gali būti išieškoma antrąja išieškojimo eile, būtent į šios eilės turtą antstolis ir nukreipė išieškojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Nurodo, kad vadovaujantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo nurodomi daiktai: automobilis ir ginklai, kuriuos jis naudoja savo profesinėje veikloje, darbo vietoje, nepatenka į įstatyme nustatytą sąrašą daiktų, iš kurių išieškojimas negalimas. Nurodė, kad pareiškėjas nei antstoliui į vykdomąją bylą, nei teismui su skundu nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, duomenų, jog automobilis „M. S. Gear“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ginklai: dujinis pistoletas „Blow Mini 2003“, mažos galios revolveris „Alfa 620“, mažos galios revolveris „ME 38 Compact G“, yra tiesiogiai jo darbui reikalingi įrankiai, be kurių jis negali vykdyti savo profesinės veiklos.Teismas, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, nenustatė, jog skolininkas gautų tikslinės paskirties ar kitokias išmokas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, tokios informacijos jis nenurodo ir savo skunde. Vertino, jog nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas išlaiko nepilnametį vaiką. Todėl vertino, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininko banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Teismas vadovaudamasis CPK 736 straipsniu darė išvadą, kad antstolis, priimdamas 2016-02-17 patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio, teisės normų nepažeidė. Teismas pažymėjo tai, kad skolininko darbo užmokestis sudaro tik pusę MMA, todėl tai jo neatleidžia nuo pareigos įvykdyti prisiimtą prievolę išieškotojui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti 2016-02-17 antstolio priimtus patvarkymus dėl skolos išieškojimo, dėl įpareigojimo pristatyti apžiūrai išieškomą turtą, įpareigojimo pristatyti ginklą bei ginklo realizavimo, nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes reikalingas liudytojų dalyvavimas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nepateikė būtinų įrodymų dėl skiriamo išlaikymo vaikui, juos teikia apeliacinės instancijos teismui. Nurodo, jog vykdo matininko veiklą, savo įkurtoje VšĮ „Atoslūgis“ teikia kraštovaizdžio tvarkymo paslaugas. Teigia, jog į darbą vyksta automobiliu, gyvena ir laiko daiktus automobilyje.Taip pat nurodo, jog areštuoti ginklai pareiškėjui reikalingi darbe kaip apsisaugojimo priemonė, tuo pagrindu teikia įrodymus, jog 2008–2009 metais įvykio metu buvo susidūręs su šunimi, kuris įkando į ranką, įplėšė striukę. Taip pat nurodo, jog įsigyti ginklai yra jo asmeninė nuosavybė ir negali grįžti į rinką. Antstolis Jonas Petrikas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-02 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog skunde nurodytos aplinkybės nepagrįstos rašytiniais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad automobilis ir ginklai yra tiesioginės pareiškėjo profesijos priemonės ir be jų neįmanoma atlikti darbo funkcijų. Pareiškėjas teigia, jog galimai mokamus pinigus vaiko išlaikymui perduoda sūnaus mamai grynaisiais, todėl banko sąskaitų areštas neturi įtakos vaiko išlaikymui skiriamoms lėšoms.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konst at uoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Civilinio proceso kodekso 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo V. K. skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos. Apeliantas nenurodo, kokius liudytojus iškviesti liudyti, jų neįvardija, nenurodo, kokias bylos išnagrinėjimui svarbias faktines aplinkybes jų parodymais siekia įrodinėti, todėl skirti žodinį bylos nagrinėjimą nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, priimant patvarkymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas, dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, dėl įpareigojimo pristatyti ginklą bei ginklo realizavimo ir įpareigojimo pristatyti apžiūrai areštuotą turtą, pagrįstumo ir teisėtumo.Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikia naujus įrodymus: sūnaus A. K. gimimo liudijimą kaip įrodymą, jog turto areštas, kuriuo areštuotos pareiškėjo lėšos, yra negalimas, kadangi pareiškėjas iš minėtų lėšų moka išlaikymą vaikui. Taip pat pateikia fotonuotraukas bei pareiškėjo mamos rašytinį liudijimą, kurias motyvuoja, jog areštuoti pareiškėjo ginklai reikalingi savigynai darbe. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir jis nežinojo, kad gali pateikti įrodymus savo argumentams pagrįsti.CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Atsižvelgiant į tai, jog jie buvo pateikti su atskiruoju skundu ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę su jais susipažinti ir pateikti atsiliepimus, pateiktų naujų įrodymų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, rašytiniai įrodymai priimtini (CPK 314 str.). Iš pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/15/00638 pagal Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro 2015-04-22 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. VM9-1162 dėl 5756,88 Eur skolos ir 10 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. K. išieškotojo V. D. naudai. Antstolis nustatė, jog skolininko nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikyta hipoteka. 2015-05-20 patvarkymu paskyrė ekspertizę šio turto vidutinei rinkos vertei nustatyti. 2015-06-09 turto arešto aktu šį nekilnojamąjį turtą antstolis areštavo. 2015-09-04 surašytas turto perdavimo išieškotojui aktas, kurio pagrindu išieškotojui perduotas skolininkui priklausantis įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2640 Eur vertės (v. b. l. 134). Toliau vykdydamas išieškojimą antstolis nustatė, jog V. K. vykdo individualią veiklą ir dirba VšĮ „Atoslūgis“ (v. b. l. 199, 204). Iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų nustatyta, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso automobilis „M. S. Gear“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 196–197). Valstybinio ginklų registro duomenimis nustatyta, jog V. K. priklauso ginklai: dujinis pistoletas „Blow Mini 2003“, mažos galios revolveris „Alfa 620“, mažos galios revolveris „ME 38 Compact G“ (v. b. l. 198). 2016-02-17 patvarkymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (PLAIS) pateikė nurodymą priverstinai nurašyti 3766,54 Eur skolos sumą iš skolininko V. K. banko sąskaitų (v. b. l. 208). 2016-02-17 patvarkymu dėl skolos išieškojimo antstolis nurodė VšĮ „Atoslūgis“ iš skolininko darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b. l. 210). 2016-02-17 patvarkymu dėl įpareigojimo pristatyti ginklą bei ginklo realizavimo antstolis įpareigojo skolininką iki 2016-03-04 pristatyti jam priklausančius ginklus į Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo skyrių (v. b. l. 211-212). 2016-02-17 patvarkymu dėl įpareigojimo pristatyti apžiūrai areštuotą turtą antstolis įpareigojo skolininką per 5 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos pristatyti jam priklausantį automobilį antstoliui apžiūrai arba suteikti galimybę antstoliui nekliudomai jį apžiūrėti jo buvimo vietoje (v. b. l. 213).Antstolis jam pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis Civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. CPK 624 straipsnio 2 dalis numato priverstinio vykdymo priemones, kurių gali būti imamasi vykdant išieškojimą, tarp kurių yra ir išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, taip pat išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis. CPK 664 straipsnis numato išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto eilę: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, o antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 straipsnio 1, 2 dalys). Atskiruoju skundu V. K. prašo panaikinti 2016-02-17 antstolio priimtus patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš jo gaunamo darbo užmokesčio, nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Kaip vieną iš motyvų pareiškėjas nurodo, jog išlaikymą vaikui moka grynaisiais pinigais sūnaus mamai J. K.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje, 662–674 str.) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius, 733–743 str.). CPK 668 straipsnyje nurodytas turtas, t. y. skolininko jau turimas turtas, iš kurio negalima išieškoti, nes taip apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Šio turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (Instrukcijos 93.1–93.6 punktai). CPK 739 straipsnyje numatyta, iš kokių piniginių lėšų negalima išieškoti: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai bei išeitinės išmokos. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad 2016-02-17 patvarkymo pagrindu nuo jo sąskaitos buvo nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos LR CPK nustatyta tvarka. Byloje nepateikta duomenų, kad į šias sąskaitas yra pervedamos išmokos, numatytos CPK 739 str. Ta aplinkybė, jog apeliantas teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nėra pagrindas netaikyti piniginių lėšų nurašymo nuo jo sąskaitų arba neatlikti išskaitų iš jo gaunamo darbo užmokesčio. Pažymėtina, jog antstolis patvarkyme dėl skolos išieškojimo, vadovaudamasis CPK 736 straipsniu, pagrįstai nurodė, jog nuo darbo užmokesčio dalies neviršijančios vieno MMA galima išskaityti tik 20 procentų.Apeliantas taip pat nurodo, jog automobilis ir ginklai reikalingi pareiškėjui vykdyti jo profesinę veiklą. CPK 668 str. 1 d. numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 93 punktas apibrėžia turto ir daiktų sąrašą, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas. SVI 93.5 punktas numato, jog tai asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai ir pagalbinės priemonės. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog automobiliu vyksta į darbą teikdamas kraštovaizdžio tvarkymo paslaugas. Vertinant CPK 668 str. nuostatą, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar areštuotas automobilis būtinas pareiškėjui vykdant jo veiklą. Nustatyta, jog skunde dėl antstolio veiksmų, taip pat atskirajame skunde apeliantas nurodo vienintelį motyvą, jog automobiliu vyksta į darbą. Nurodo, jog vykdo matininko veiklą, teikia kraštovaizdžio tvarkymo paslaugas. Vykdomosios bylos duomenimis, pareiškėjas yra VšĮ „Atoslūgis“ direktorius (v. b. l. 158). Juridinių asmenų registro duomenimis, įmonės tikslai – „kita veikla“, „profesinis tobulinimas“. Pareiškėjas nenurodo, kokiu būdu jis negalėtų vykdyti savo individualios veiklos, kadangi vien tik vykimas į darbo vietą automobiliu nesudaro teisinio pagrindo vertinti, jog automobilis yra neatsiejama priemonė, būtina pareiškėjo veiklai vykdyti. Šiuo atveju, kaip nurodė pats pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų bei teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo automobilis laikytinas komforto, tačiau ne būtinąja priemone atlikti būtinąsias darbo funkcijas. Pareiškėjas nurodo, jog areštuoti ginklai dujinis pistoletas „Blow Mini 2003“, mažos galios revolveris „Alfa 620“, mažos galios revolveris „ME 38 Compact G“ yra reikalingi apsaugai susiduriant su palaidais šunimis, pasiutusiais gyvūnais ir chuliganizmo apraiškomis. Pareiškėjas pridėjo fotonuotrauką, kurioje, kaip nurodo, matyti įplėšta vyriška striukė su galimomis kandimo žymėmis. Taip pat pateikė savo mamos rašytinį liudijimą, kuriame nurodyta, jog 2008–2009 metais jį buvo užpuolęs šuo. Pažymėtina, jog VšĮ „Atoslūgis“, kurioje pareiškėjas, kaip nurodo, vykdo matininko veiklą, įkurta 2014 metais, todėl pareiškėjo pateikti įrodymai, susiję su 2008–2009 metais vykusiais įvykiais, nevertintini kaip susiję su pareiškėjo darbu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo priešingai vertinti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Įstatymas imperatyviai nurodo, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į turtą, kuris yra būtinas skolininko darbui pagal jo profesiją. Apeliantas nepateikia pagrįstų duomenų, nenurodo papildomų aplinkybių, kaip areštuoti ginklai susiję su jo veiklos, atliekamų darbo funkcijų būtinumu. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog ginklai reikalingi apsaugai, nesudaro pagrindo taikyti CPK 668 str. 1 d. nustatytą ribojimą areštuoti profesinei veiklai būtiną turtą, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl to nėra pagrindo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.