Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-11-07 · Civilinė byla Nr. 2A-371

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-11-07
Bylos Nr.
2A-371
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė (pran.), Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
J.B.
Atsakovas
S. L., D. L., V. J.
Trečiasis asmuo
D. R., B. P.
Kategorijos
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-371/2005Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.5.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Alės Bukavinienės (pranešėja),kolegijos teisėjų: Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės,sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J.B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. liepos 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr.2-326-524/2005 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui S. L. , D. L. , V. J. , tretieji asmenys D. R. , B. P. , dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų padarytos žalos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, CK 6.272 straipsnio ketvirtuoju punktu, priteisti solidariai 110 000 Lt iš kiekvienos ikiteisminio tyrimo išvardintos institucijos, kuri savo veiksmais ir neveikimu padarė moralinę ir materialinę žalą, nes jis negalėjo laiku susigrąžinti neparduoto turto. Nurodė, kad jis yra dvigubo arkinio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. VĮ Registrų centre minėtas sandėlis neteisėtai yra įregistruotas K. B. vardu. K. B. šio sandėlio nestatė ir ieškovas jam šio turto nėra pardavęs. Klaipėdos apskrities viršininko administracija suklastojo 2001 m. gruodžio 27 d. aktą, kurio pagrindu sandėlis ir žemės sklypas buvo įregistruotas K. B. vardu. Pagal J. B. pareiškimą dėl sukčiavimo buvo iškelta baudžiamoji byla, kurią ikiteisminio tyrimo pareigūnai S. L. , D. L. , V. J. neteisėtai nutraukė. Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras S. L. iškėlė baudžiamąją bylą ir buvo atsakingas už jos eigą bei kontrolę, tačiau vilkino bylą, nepagrįstai atmetė J. B. 32 skundus, Klaipėdos rajono apylinkės prokuroras D. L. priėmė nepagrįstą nutarimą nutraukti baudžiamąją bylą, Klaipėdos apylinkės teisėja V. J. keturiomis nutartimis nepagrįstai atmetė ieškovo skundus dėl prokurorų neteisėtų veiksmų bei baudžiamosios bylos vilkinimo. Dėl Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo pareigūnų kaltės ieškovui padaryta materialinė ir moralinė žala, pagal jo pareiškimą baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-00115-04 dėl užvaldyto svetimo turto J. B. buvo pripažintas nukentėjusiuoju 500 000 Lt sumai.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad iš ieškinio, jo patikslinimų nustatyta, kad ieškovas nepakankami aiškiai formuluoja savo reikalavimus ir jų pagrindimus. Iš ieškinio patikslinimo matyti, kad jis yra pareikštas jame paminėtiems atsakovams, kaip dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų padarytos žalos CK 6.272 straipsnio ketvirtojo punkto pagrindu. CK 6.271 straipsnio pagrindu ieškovas analizuoja trečiųjų asmenų veiklą, nenurodydamas jų atsakovais. CK 6.272 straipsnyje numatyta atsakomybė už žalą, padarytą ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Tai yra specialioji teisės norma, kurioje numatyta specialių valstybės institucijų atsakomybė už žalą, padarytą procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės – neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, sulaikymas, neteisėtas administracinės nuobaudos skyrimas. Teismo teigimu, šioje civilinėje byloje ir prie jos pridėtoje baudžiamojoje byloje Nr.68-1-00115-04 nenustatyti neteisėti paminėti procesiniai dokumentai ieškovui. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2004 m. sausio 27 d. pagal J. B. pareiškimą ir 2005 m. birželio 29 d. nutrauktas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (baudž. b. Nr.68-1-00115-04 t. 3, b.l. 187). Baudžiamojoje byloje 2004 m. gruodžio 10 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (baudž. b. b.l. 157) taip pat negali būti pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti nei CK 6.271 straipsnio nei CK 6.272 straipsnio tvarka. Pagal CK 6.272 straipsnį atlyginama ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. Ieškovas pagal CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles privalėjo įrodyti jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Ieškovo pozicija dėl pripažinimo nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje 500 000 Lt negali būti žalos padarymu civilinėje byloje nutraukus baudžiamąją bylą, nes ir baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti tenkinamas tik jo dydį pagrindus įrodymais. Tačiau baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio tenkinimas yra susijęs su padaryta nusikalstama veika. Minėtoje baudžiamojoje byloje tokia veika nebuvo nustatyta, o atsakovais nurodyti pareigūnai tik tai konstatavo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas negali būti taikomas visa apimtimi. Įstatymas numato šiuo atveju piniginę kompensaciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti už patirtus dvasinius išgyvenimus, praradimus ir kt. Teismo teigimu, ieškovas tokių pagrindų neįrodė. Ieškovo pareiškimu buvo iškelta baudžiamoji byla, jokių neteisėtų procesinių prievartos priemonių, galinčių sukelti tokius išgyvenimus, nebuvo jam taikyta. Teismas įvertinęs CK 6.273 straipsnio, 6.271 straipsnio, 6.272 straipsnio, 6.250 straipsnio antrosios dalies nuostatas bei bylos medžiagą konstatavo, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes nėra civilinės atsakomybės pagrindo – neteisėtų procesinės prievartos priemonių taikymo ieškovui, todėl negalimos ir kitos šios rūšies civilinės atsakomybės sąlygos.

Šalies argumentai

Ieškovas J. B. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodytais argumentais, taip pat nurodo:

1. Teismas priimdamas sprendimą netyrė ir nepasisakė dėl teisėjos V. J. priimtų nutarčių teisėtumo.

2. Teismas neištyrė ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų.

3. Teismas nepagrįstai šios bylos nagrinėjimo nesustabdė iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla pagal ieškovo 2005 m. birželio mėnesį pateiktą pareiškimą dėl 2001 m. gruodžio 21 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto klastojimo.

Atsiliepimas

Atsakovai S. L. ir D. L. atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 5 straipsniu, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Pagal CPK 135 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 4 punktus kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui) ir ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui). Taigi, tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti abu ieškinio elementus, kadangi būtent ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Ieškinio pagrindą sudaro ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, priimta vadinti faktiniu ieškinio pagrindu. Taigi, būtent faktinį ieškinio pagrindą ieškovas privalo nurodyti ieškinyje. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, tai yra negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo. Įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Kita vertus, CPK 135 straipsnyje nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui yra minimalūs, todėl ieškovui nėra draudžiama ieškinyje, be faktinio ieškinio pagrindo, nurodyti ir teisinį ieškinio pagrindą.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas teismui pateiktame ieškinyje bei patikslintame ieškinyje neaiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą. Iš pareikšto ieškinio bei jo patikslinimo turinio nėra pakankamai aiškus tiek ieškovo reikalavimas, tiek ir faktinis ieškinio pagrindas, tai yra pareiškėjas nenurodė pakankamai informacijos tam, kad būtų galima tiksliai apibrėžti teisminio nagrinėjimo dalyką. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą ir ieškovo reikalavimas iš dalies rodo, kad ieškovas prašo jam priteisti moralinę ir materialinę žalą, kuri ieškovui buvo padaryta ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtais veiksmais. Ieškovas atsakovais nurodo ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Tačiau pagal CK 6.272 straipsnį, žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlygina valstybė. Atsakovu tokiais atvejais yra valstybė, o valstybės kaip juridinio asmens teises ir pareigas įgyvendina atitinkamos jos institucijos. CK 6.273 straipsnyje nustatyta, kad byloje dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybė 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 ,,Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ nustatė, kad valstybei žalos atliginimo bylose atstovauja valstybės institucija (valstybinio administravimo subjektas), dėl kurios arba dėl kurios pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Tokio pobūdžio ieškiniuose reikia nurodyti, kad atsakovas yra valstybė, tai yra Lietuvos Respublika, atstovaujama atitinkamos valstybės institucijos.

Civilinė atsakomybė, būdama teisinės atsakomybės rūšimi, gali atsirasti tik tada, kai asmens veiksmai nesiderina su teisės nustatytu elgesio standartu. Civilinė atsakomybė atsiranda tik jeigu žalą padariusio asmens elgesys yra neteisėtas, pasireiškiantis neteisėtais aktyviais veiksmais (veikimu) arba neteisėtu pasyviu elgesiu (neveikimu). Neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovas. Jeigu asmens veikla teisės požiūriu yra nepriekaištinga, jo civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl šios veiklos, yra negalima. Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai, įpareigotas asmuo jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tokiu pažeidimu padaro žalą kitam asmeniui. Pagal CK 6.272 straipsnį valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žalos padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. Šioje normoje įtvirtinta, kad žala atlyginama nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ar teismo kaltės, tačiau turi būti nustatyta, kad veiksmai buvo neteisėti. Teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. Nei nagrinėjamoje civilinėje nei prie jos prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-00115-04 nėra duomenų, jog atsakovų priimti procesiniai sprendimai būtų pripažinti neteisėtais. Minėtoje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal J. B. pareiškimą 2004 m. sausio 27 d. ir 2005 m. birželio 29 d. nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (baudž. byla, t. 3, b.l. 187-191). Nors prokuroro D. L. 2004 m. gruodžio 10 d. nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą buvo panaikintas (baudž. byla, t. 3, b.l. 157-160), tačiau jis negali būti pagrindu civilinei atsakomybei atsirasti nei CK 6.271 straipsnio, CK 6.272 straipsnio tvarka. Apelianto argumentas, jog teismas priimdamas sprendimą turėjo pasisakyti dėl teisėjos V. J. priimtų nutarčių teisėtumo, atmestinas, nes ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamų proceso veiksmų ir priimtų nutarčių teisėtumas nagrinėjamas BPK nustatyta tvarka. Pagal CK 6.272 straipsnio trečiąją dalį be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Ieškovas prašydamas priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą, pagal CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo pareigas, turėjo įrodyti jam padarytos žalos dydį, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė.

Ieškovas ieškinyje taip pat kelia klausimą dėl savo nuosavybės teisių į dvigubo arkinio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), praradimo. Ieškovas teigia, kad minėtą turtą neteisėtai užvaldė K. B. . Tačiau byloje nėra duomenų, kad minėtas klausimas būtų išspręstas. Ieškovas bylos medžiagoje nurodo, kad su neva neteisėtai užsiregistravusiu nuosavybę į sandėlį K. B. vyksta teisminiai procesai, tačiau šioje byloje duomenų apie nuosavybės klausimo išsprendimą nėra. Todėl iš esmės, esant neišspręstam ginčui dėl nuosavybės, negalima ir dėl šios priežasties konstatuoti, kad valdžios institucijų ar atskirų pareigūnų veiksmais buvo pažeistos ieškovo, kaip sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), savininko teisės.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai šios bylos nagrinėjimo nesustabdė iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla pagal ieškovo 2005 m. birželio mėnesį pateiktą pareiškimą dėl 2001 m. gruodžio 21 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto klastojimo taip pat atmestinas, nes nėra pateikta įrodymų apie šių bylų prejudicinį ryšį (CPK 163 str. 3 p., 182 str. 3 p.).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alė BukavinienėTeisėjos Danutė MilašienėMarytė Mitkuvienė