- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-30
- Bylos Nr.
- 1-1609-738/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-1-32133-17-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Birutė Drozdienė
- Kaltinamasis
- T. J.
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, T. T. Jurgelis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamąją vietą deklaravęs tuo pačiu adresu, teistas:
2013-02-07 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 m., įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;
2013-06-14 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį bauda - 5 MGL (650 Lt);
2014-07-16 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 20 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 16 MGL dydžio bauda, baudos sumokėtos;
2016-12-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - 1 metams ir 4 mėnesiams laisvės atėmimo, jos vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant jį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti iš nurodytos gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
2016-12-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį terminuotas laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant nuteistajam įpareigojimą – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
2017-02-15 Kauno apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti iš dalies sudedant 2016-12-22 ir 2016-12-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskiriant paskirtos galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis BK 75 paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant teismo įpareigojimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. J. 2017-06-27 apie 0.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, konflikto su sugyventinei R. S. metu sugriebė ją už plaukų ir tampė po kambarį, taip savo šeimos nariui - nukentėjusiajai sugyventinei R. S. sukėlė fizinį skausmą.
T. T. Jurgelis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir parodė, kad 2017-06-26 po darbo grįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriuose gyvena su nukentėjusiąją ir jos neįgaliu vaiku, pasikvietė draugą E. M., atėjo ir kaimynė. Vakare, apie 21 val. 30 min. grįžo į namus nukentėjusioji, tada jis nuėjo migdyti R. neįgalaus 6 metų vaiko. Tuo metu R. susipyko su kaimyne, o jis išleidęs kaimynę, nuėjo atsigulti ir užmigdyti vaiko. Tada į kambarį įbėgo Rūta ir pradėjo šaukti. Kilus tarp jų konfliktui, jis kelis kartus patampė jai už plaukų. Jis buvo blaivus, išgėręs 2 stikliukus, t. y. apie 50 gramų brendžio, o Rūta buvo daugiau gėrusi, nes ji prieš tai buvo išėjusi ir su draugais gėrė alų. Dėl savo veiksmų gailisi.
Nukentėjusioji R. S. teismo posėdyje parodė, kad ji 2017-06-26 apie 17 val. išėjo iš namų, tuo metu vaikas buvo darželyje, o iš darželio jį turėjo T. J.. Būdama su draugais lauke išgėrė dvi skardines alaus ir apie 22 val. parėjo į namus. Parėjusi į namus rado kaimynę ir tai jai nepatiko ir dėl to tarp jos ir T. kilo konfliktas. Namuose dar buvo ir Tado draugas. Konflikto T. T. mane sugriebęs už plaukų tampė, suėmęs už pečių mane papurtė, porą kartų trenkė jos galvą į grindis. Jai skaudėjo, tačiau didesni sužalojimai nepadaryti, į medikus nesikreipė. Pripažino, jog prie kylant T. T. nuėjo migdyti vaiko. Paskui atvyko policijos pareigūnai ir T. išvežė. Dėl įvykusio T. J. jos neatsiprašė, tačiau ji jam atleido.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais teismo ištirtais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais.
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2017-06-26 apie 23.48 val., Kauno AVPK OVS budėtojas gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, moteris girdi kaimynystėje smurtaujantį vyrą, girdi moters klyksmus ir vaiko verkimą. Įvykio vietoje nustatyta, kad T. J., savo sugyventinę R. S. tampė už plaukų po kambarį, grasino (b. l. 5-8.).
Liudytojos G. G. apklausta apklausos protokole užfiksuota, jog Kaune, (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su savo būsimu vyru, apie 4 metus laiko. Kaimynus iš 30 buto pažįsta iš matymo, jie gyvena virš jų buto. 2017-06-26 dieną, jau buvo vėlus metas, tiksliai valandų nežino, pas kaimynus T. ir jo merginą bute buvo garsi muzika, bet per daug nekreipė dėmesio, apie 23.45 val. tame bute įvyko matomai konfliktas, buvo girdimi šaukimai, rėkimai, abu balsai ir moteriškas ir vyriškas. Buvo girdėti, kad kažkas griūna. Ar jie buvo neblaivūs, ji nežino, negali to pasakyti. Ji suprato, kad galimai vyksta muštynės, nes kažkas griuvo. Dar buvo girdėti berniuko balsas, ji tada išsigando, galvojo gal ten mušasi, gal ten yra skriaudžiami žmonės, todėl paskambino į policiją. Ji pati įvykio nematė, tik girdėjo garsus, pagal kuriuos suprato. Daugiau apie įvykį nieko nežino (b. l. 16).
Liudytojo E. M. apklausos protokole užfiksuota, jog dažnai būna pas Tadą namuose, Kaune, (duomenys neskelbtini), ir dažnai mato tarp Tado ir Rūtos konfliktus, jie pykstasi, mano, kad dažniau konfliktuoja labiau Rūta, jai vis kažkas netinka, nesutaria su Tadu. Kiek jam T. T. rūpinasi ir jos neįgaliu vaiku, veža jį į darželį. 2017-06-26 vakare apie 21 val., jis atėjo pas Tadą į namus. Jie visi buvo namuose. Jie visi trise išgėrė po kelis stikliukus brendžio, bet R. jau buvo daugiau išgėrusi negu jie. Jiems besikalbant tarp R. ir T. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko būtent, jis nežino, nesuprato. R. pradėjo T. vadinti necenzūriniais žodžiais, jie konfliktavo. T. T. jai sugriebė už plaukų ir taip ją nustūmė. Daugiau jokių muštynių nebuvo tarp jų. Vaikas buvo kitame kambaryje, bet ar jis matė, jis nežino. Neužilgo atvyko policija. Kas iškvietė policiją, jis nežino, bet gali būti, kad kaimynai, nes buvo garsus barnis (b. l. 18).
Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo T. J. visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, T. J. asmeninio konflikto su nukentėjusiąją savo sugyventine R. S. metu, tampydamas ją už plaukų smurtavo prieš savo šeimos narę, taip sukeldamas fizinį skausmą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
T. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, teistas, tačiau už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 48-46), galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 42), 213 m. gydėsi VĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo abstinencijos būklė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 47), iš specialisto išvados Nr. 93TPK-622/2017 matyti, kad T. J. skirti psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 48).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, nepripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad jis buvo neblaivus, kadangi nustatytas tik 0,34 promilių girtumas (b. l. 44), laikytina, kad neblaivumas neturėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Konfliktas šeimoje kilo galimai dėl pačios nukentėjusiosios girtumo, nes ji pirma pradėjo konfliktą dėl namuose rastos kaimynės, nors pati buvo su draugais ir gėrė alkoholį, palikusi savo neįgalų vaiką pasirūpinti ir prižiūrėti sugyventiniui.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 str.), žala nepadaryta, nukentėjusioji atleido. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę T. Jurgelis dirbantis, teistas už visiškai kitokių nusikalstamų veikų padarymą, prieš nukentėjusiąją smurtavo pirmą kartą, galiojančių nuobaudų neturi, kas rodo, kad kaltinamasis linkęs pažeidinėti įstatymus, todėl jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį mažesnį, nei numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir taip pat į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, smurtavo prieš savo sugyventinę išprovokuotas jos pačios, jis prižiūrėjo neįgalų vaiką, mėgino jį užmigdyti, o nukentėjusioji pati būdama neblaivi ir nepatenkinta, kad namuose rado kaimynę, nors pati grįžo į namus iš susitikimo su draugais, be to kaltinamasi šiuo metu su nukentėjusiąja jau gyvena atskirai, teismo paskirtų įpareigojimų jis laikėsi, kas rodo, kad kaltinamasis nėra vien tik nusikalsti linkusi asmenybė, teismas taip pat laiko, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, skiriant kaltinamajam teismo įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., mažintina vienu trečdaliu.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktinių įrodymų nėra. Kardomoji priemonė nepaskirta.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas T. J. sulaikyme išbūtas laikas 2017-06-27 – 1 diena (b. l. 19, 20).
T. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą naikintina.
Byloje 2017-06-29 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-7852, kurioje nurodyta, kad advokatas Valerijus Karpovas teikė antrinę teisinę pagalbą T. J. byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 eurų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo S. G..
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto S. G.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendė:
T. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad paskirtoji bausmė yra 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017-02-15 nutartimi, kuria subendrintos bausmės paskirtos 2016-12-22 ir 2016-12-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės, dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (trims) metus 2 (dviem) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str., T. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, realios bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-03-02 iki 2016-03-04 ir 2017-06-27 (tris dienas).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš T. J. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.