- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-15
- Bylos Nr.
- T-24-548/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45486-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- A. B.
- Kategorijos
- 2.5.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. B. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. rugpjūčio 6 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog A. B. teistas, atlieka pirmą realią laisvės atėmimo bausmę, nuosekliai siekė švelnesnių bausmės atlikimo sąlygų: nuo 2020 m. liepos 15 d. nuteistasis bausmę atlikinėjo lengvojoje grupėje, nuo 2023 m. gruodžio 29 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistasis bausmės atlikimo metu visą laikotarpį buvo dirbantis, nors šiuo metu yra pensinio amžiaus, tačiau yra motyvuotas dirbti ir toliau tęsia darbinę veiklą, turi didelį darbinės veiklos stažą, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“. Asmens finansinė padėtis stabili, neturi finansinių įsipareigojimų. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu disciplinuotas, per bausmės atlikimo laiką nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, skatintas 12 kartų. Bausmės atlikimo metu nestebimas asmens impulsyvus, agresyvus elgesys, nestebima, kad nuteistasis prarastų savitvardą. Nuteistasis paragintas dalyvauti AA ar kituose užsiėmimuose šia tematika bei spręsti laisvėje susidariusias problemas, lankėsi alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimuose, relaksacijos užsiėmimuose, kuriose mokėsi atsipalaidavimo be psichiką veikiančių medžiagų poveikio. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdo Komisijos rekomendacijas, dalyvauja konsultacijose, susijusiose su mąstymo ir elgesio koregavimu. Socialinio tyrimo išvadoje pateikiama informacija, kad nuteistasis nuosekliai laikosi tvarkos, įsitraukia tiek į pozityvaus, tiek į tikslinių priemonių įgyvendinimą, turi nusimatęs ateities planus. Nuteistasis palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, atkūrė santykius su sutuoktine, vyksta pas juos trumpalaikėms išvykoms, kurių metu pažeidimų nefiksuota. Lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą. Stebima akivaizdi nuteistojo pažanga. Šiuo metu kriminogeniniai dinaminiai veiksniai valdomi, todėl manytina, kad nuteistojo integracija į visuomenę gali būti sėkmingas, o bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija konstatuoja, kad nuteistasis atitinka BVK 82 straipsnyje nustatytus materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus ir mano, jog jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.
A. B. buvo nuteistas 2018 m. spalio 26 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2017 m. rugsėjo 4 d., bausmės pabaiga – 2029 m. rugsėjo 4 d.
Anksčiau neteistas.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyti tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.
Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis 2025 m. rugsėjo 4 d. yra atlikęs du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, su intensyvios priežiūros taikymu sutinka, patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau formaliai egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.
Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nors pagal „OASys“ metodiką A. B. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuteistajam ir anksčiau buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Be to, vis dar išlieka nemažai nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančių dinaminių kriminogeninių veiksnių (smurtinio elgesio istorija; ankstesni smurtiniai veiksmai; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, savivokos stoka), kurie nustatyti atsižvelgiant į ir nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Aptarti veiksniai turi neabejotinos neigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir gali paskatinti nuteistąjį, paleistą lygtinai vėl daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, tik nuosekli dinaminių kriminogeninių veiksnių korekcija, ją vis dar vykdant įkalinimo įstaigoje, leistų spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, juo labiau, kad net ir žemos nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nestebimos aktyvios nuteistojo pastangos mažinant nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius. O be to ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistojo elgesyje visuomet buvo fiksuojama kaip žema, todėl spręsti, jog ši aplinkybė išskirtinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, ypač egzistuojant aptartiems, nemažinamiems dinaminiams kriminogeniniams, veiksniams, nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinimo metu nustatyti ir apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (palaiko artimus socialinius ryšius su šeimos nariais; neturi finansinių įsipareigojimų; nors asmuo yra pensinio amžiaus, tačiau stebima teigiama nuostata į darbinę veiklą), tačiau šie apsauginiai veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iki įvykio dažnai girtaudavo su kartu gyvenusiu broliu bei jo sugyventine, dėl alkoholio vartojimo kildavo konfliktai. Nors šiuo metu rizika dėl alkoholio vartojimo bei smurtinio elgesio po to, yra valdoma, tačiau pažymėtina, kad ši rizika valdoma struktūruotoje aplinkoje, tai yra, nuteistojo polinkis vartoti alkoholį ir smurtauti po jo vartojimo, nuteistajam būnant laisvėje, gali vėl turėti įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai, todėl šios rizikos valdymui reikia papildomų intervencijų, kad jos valdymas nekeltų abejonių.
Nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tai yra nuteistasis tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nuo 2020 m. liepos 15 d. bausmę atlikinėjo lengvojoje grupėje, nuo 2023 m. gruodžio 29 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo metu 12 kartų skatintas, vidaus tvarkos pažeidimų nėra padaręs, trumpalaikių išvykų metu visuomet laikosi nustatytos tvarkos, dalyvauja įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Minėtinos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Pažymėtina, jog A. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), dėl to svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tokiu būdu teismas negali spręsti, kad nuteistasis pataisos proceso metu, jau yra tiek pakoregavęs savo nusikalstamą elgesį, kad paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, jog be formalių pagrindų, svarbiausias veiksnys – tai nekeliantis abejonių manymas, kad nuteistasis savo atitinkamu ir teigiamu elgesiu įrodė, jog jis padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o paleistas lygtinai nenusikals ir laikysis įstatymų, ir jis gali būti integruotas į visuomenę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo, tiek šiuo metu savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažįsta, nors dalyvavo pokalbiuose su socialine darbuotoja apie mąstymo ir elgesio koregavimą. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad nuteistasis nėra padaręs reikšmingų teigiamų pokyčių dėl savo teisei priešingo elgesio, negeba prisiimti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus. Šiuo metu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, dar nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis jau yra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo ir toliau laikysis įstatymų nebenusikals.
Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, ypač nenustačius išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Visumoje duomenų, teismas dar negali daryti išvados, kad A. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nuteistojo elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam A. B. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 10 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.