Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant T. K., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui R. J., išnagrinėjo T. K. skundą dėl 2009-02-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria jam paskirti teismo įpareigojimai šešių mėnesių laikotarpiui.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

T. K. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir prašo panaikinti jam skirtus teismo įpareigojimus. Nurodė, kad toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, jo teisės nėra suvaržytos jokiais teismo nuosprendžiais ar sprendimais, praeityje neteistas. Apylinkės teismo nutartimi pažeidžiamos Konstitucijos 18, 22, 24, 31, 32 straipsniuose įtvirtintos nuostatos. Jokių veiksmų nurodytų organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje nėra daręs. Nesuprantamas ir minėto įstatymo 14 straipsnyje nurodytas įpareigojimų rūšių sąrašas – draudimas susitikti ar palaikyti ryšį su tam tikrais asmenimis, kurių didžiosios daugumos visai nepažįsta, draudimas lankytis tam tikrose viešose vietose – kavinėse. Nepriimtina ir tai, kad visus draudimus kontroliuos policijos pareigūnai ir, kad jiems suteikiama teisė būti bei patekti į jo gyvenamąjį būstą ne Konstitucijoje išvardintais atvejais, jau nekalbant apie galimą paros laiką, kuris yra svarbus, nes gyvena su tėvais ir naktiniai pareigūnų vizitai į namus trikdo jų miegą, kas neigiamai atsiliepia jų sveikatai. Mano, kad tokie įpareigojimai yra akivaizdus kišimasis į jo privatų gyvenimą, tuo pažeidžiamos Konstitucijoje numatytos teisės ir laisvės. Dėl to Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas dėl teismo įpareigojimų skyrimo naikintinas.

Teismo posėdyje T. K. prašo skundą tenkinti, o Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas R. J. - skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

LR Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 str. numatyta, kad prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Taigi, asmeniui, kuriam yra pagrindas taikyti prevencines poveikio priemones, jų paskyrimas padeda griežčiau stebėti tokį asmenį, suvaržant jo laisvę.

LR Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 6 str. 6 d. nustato, kad jei asmuo, kuriam pritaikytas oficialus perspėjimas, nesilaiko šio perspėjimo reikalavimų, policijos įstaigos vadovas arba jį pavaduojantis policijos pareigūnas gali įgalioti policijos pareigūną spręsti, ar prašyti teismo skirti tokiam asmeniui teismo įpareigojimus. To paties įstatymo 7 str. nustato teismo įpareigojimų skyrimo tvarką.

Įstatymo nustatyta tvarka surinkus pakankamai duomenų apie tai, kad T. K. aktyviai palaiko ryšius su nusikalstamomis grupuotėmis ir gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, 2008-02-21 įgaliotas policijos pareigūnas jam pareiškė oficialų perspėjimą būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų. T. K. buvo supažindinta su galimomis teisinėmis pasekmėmis. Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad T. K. po oficialaus perspėjimo nesilaikė šio perspėjimo reikalavimų, todėl su teikimu buvo kreiptasi į teismą dėl teismo įpareigojimų jam skyrimo. Kreipiantis į apylinkės teismą dėl teismo įpareigojimų skyrimo T. K., LR Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 7 str. 1 ir 2 d. nustatyta tvarka nebuvo pažeista.

Skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje medžiagoje pakanka duomenų, leidžiančių manyti, jog T. K. turi ryšių su nusikalstamomis grupuotėmis ir gali daryti sunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 3 d., LR BK 249 str. 3 d., BK 260 str. 1 d., 2 d., BK 261 str., todėl teismo įpareigojimai T. K. paskirti teisėtai ir nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos.

T. K. skundo teiginiai, kad skirtais teismo įpareigojimais pažeidžiamos Konstitucijos 18, 22, 24, 31, 32 straipsnių nuostatos ir, kad skirtais teismo įpareigojimais suteikiama policijos pareigūnams teisė būti bei patekti į jo gyvenamąjį būstą ne Konstitucijoje numatytais atvejais, neatsižvelgiant į tai, kad gyvena kartu su tėvais ir jo tikrinimas naktimis trikdytų tėvų poilsį, neigiamai atsilieptų jų sveikatai, laikomi nepagrįstais. T. K. skunde tik formaliai nurodė, kokie Konstitucijos straipsniai, jo manymu, buvo pažeisti skiriant jam teismo įpareigojimus, tačiau nenurodė, kokios konkrečiai jo teisės ir laisvės būtų pažeistos. Teismo posėdžio metu T. K. paaiškino, kad nedirba, yra teistas, bausmės vykdymas jam yra atidėtas. T. K. neužsiima jokia veikla, dėl kurios negalėtų vykdyti teismo skirtų įpareigojimų. Iš nutarties 2 punkte nurodyto įpareigojimo matyti, kad esant būtinumui, jam suteikiama teisė išvykti iš gyvenamosios vietos ir kitu laiku, apie tai informavus priežiūrą vykdantį pareigūną ir gavus jo leidimą. Paskirtų įpareigojimų turinys nesuteikia jokio pagrindo teigti, kad jie iš esmės pažeidžia T. K. ar jo šeimos interesus.

2004 m. gruodžio 29 d. Konstitucinio Teismo nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija), 4 straipsnio (2001 m. birželio 26 d., 2003 m. balandžio 3 d. redakcijos), 6 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalies ir 8 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai buvo išaiškinta, kad LR organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nurodyti straipsniai neprieštarauja Konstitucijos 18, 22, 24, 31, 32 straipsniams. 2003 m. birželio 10 d. Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad ribojant bei mažinant nusikalstamumą taikomos ne tik represinės, bet ir prevencinės priemonės. Jomis siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, kurių padarymo tikimybė būtų didesnė, jeigu tokių priemonių nebūtų imtasi, jų paskirtis - neleisti asmeniui nusikalsti ir šitaip apsaugoti ir viešąjį interesą.

Atsižvelgiant į pateiktą medžiagą ir išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 7 str., 10 punktu, LR BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

T. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė neskundžiama.