Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2015 m. gegužės 30 d. apie pietus pramogavo su kolektyvu prie ežero. H. S. paprašė patampyti jį ant slydžių su kateriu. Valtis priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai vadovauja D. Š., kuris ir atvežė valtį. Į katerį taip pat įlipo P. C. ir T. N.. Nuplaukus apie 3-4 km nusprendė padaryti paskutinį ratą ir grįžti atgal į krantą. Tuomet H. neišsilaikė ant slidžių ir nukrito į vandenį. Jis priplaukė prie jo, numetė virvę, bet H. virvės nepagavo. Tada padarė dar vieną ratą, priartėjęs prie H., padidino greitį, nesuvaldė valties ir H. su slidėmis atsitrenkė į katerį, kliudė sraigtą. Tada užgesino variklį ir šoko į vandenį traukti H. Jį ištraukti iš vandens padėjo P. Nuplaukėme į krantą, iškvietė policiją ir greitąją. Turi teises vairuoti vandens transporto priemones iki tam tikro galingumo. Prieš išplaukiant nežinojo valties galingumo, techninio paso nematė. Tempiant slidininką yra saugumo reikalavimai, turi būti tam tikras greitis, virvės ilgumas, atstumas nuo kranto. Pas nukentėjusįjį buvo tinkama apranga, virvės ilgis buvo leistinas. Įvykis įvyko dėl jo (kaltinamojo) klaidos. Buvo per arti H. ir nespėjo išsukti vairo. Pripažįsta kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo, tame tarpe ir kad plaukdamas valtimi neparinko lydinčio slidininką asmens, nepasirinko saugaus greičio, greičio nesumažino ir plaukė toliau, padarė bangą. Su nukentėjusiu pažįstamas 15 metų, bendravo, plaukiojo su motociklais po jūras, šventė kartu šventes. Po įvykio parvežė jį iš ligoninės, apmokėjo už jo palatą, skirtą vienam asmeniui. Iš karto po įvyko kiek turėjo pats, surinko per visus draugus, davė V. perduoti H. apie 950 Eur. Žino, kad yra ligonių kasos, Sodros ir nukentėjusiojo ieškiniai, ieškinius pripažįsta, sutinka pilnai atlyginti žalą ligonių kasai ir Sodrai. H. S. ieškinį pripažįsta iš dalies, jis teismo posėdyje sumokėjo jam 2500 Eur, sutinka jam atlyginti dar apie 5000 Eur. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, daugiau taip nebesielgs, prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis H. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 30 d. buvo atvykęs į kaimo turizmo sodybą, esančią Zarasų rajone, prie (duomenys neskelbtini) ežero. Nutarė paplaukioti su vandens slidėmis. Valtį „(duomenys neskelbtini)“ vairavo D. V.. Jis matė, kad valtyje buvo gelbėjimo liemenės, ar buvo gelbėjimo ratai, inkaras, gesintuvas, vaistinėle, metamoji virvė – nematė. D. V. jį anksčiau yra tampęs prieš keletą metų po ežerą, po kitus vandens telkinius su pripučiama specialia padanga. Prieš išplaukiant nuo (duomenys neskelbtini) ežero kranto D. V. jokių plaukiojimo aspektų su juo neaptarė, tik prieš išplaukiant jis D. V. prašė, jog jis plauktų saugiu greičiu, t. y. nedideliu greičiu ir kad nedarytų staigių manevrų. Jis pats plaukimo metu buvo blaivus, ar buvo blaivus D. V. - nežino. Valtyje kartu plaukė P. C. ir T. N., jie plaukė dėl pramogos, jokių kitų tikslų neturėjo. Jis negirdėjo, jog D. V. prieš išplaukiant nuo kranto, būtų prašęs, kuomet jį vilko vandens slidėmis, jį stebėti P. C. ir T. N., jį stebėjo pats D. V., kartas nuo karto atsisukdamas. Virvės ilgis, kuria buvo tempiamas su vandens slidėmis, buvo kaip įprasta - apie 20-30 metrų. Jį D. V. tempė su vandens slidėmis, darė staigų manevrą - posūkį į kažkurią pusę. Nuo to manevro jis parvirto ant šono ir liko plūduriuoti. Tai įvyko toli nuo kranto, mano, kad galėjo būti apie 1 kilometras nuo kranto. Valtis jį paliko ir plaukė, kad apsisuktų ir priplaukę jam galėtų paduoti virvę, į kurią jis įsikibęs galėtų atsistoti ant slidžių vandens paviršiuje. Pamatė, kad valtis į jį atplaukia dideliu greičiu, už vairo stovėjo D. V.. Prieš pat jį bandė užsukti valtį, kad padarytų bangą, bet D. V. nespėjo suvaldyti motorinės valties, tada valtis atsitrenkė į jį šonu, valties galinė dalis užėjo ant jo, tada jį sužalojo motorinės valties variklio sraigtas. Sąmonės praradęs nebuvo. Kai jis buvo sužalotas, tuo metu krante nieko nebuvo, mano, kad niekas nematė kaip jis buvo sužalotas. Jį iš ežero ištraukė P. C. ir D. V.: įšoko į vandenį ir įkėlė jį į valtį, po to su valtimi plukdė į krantą. Po įvykio jis gydėsi Zarasų ligoninėje, po to Vilniaus universitetinėje ligoninėje, esančioje Lazdynų mikrorajone, gydėsi ambulatoriškai Kauno Dainavos poliklinikoje, po to buvo nusiųstas į Palangos reabilitacine ligoninę. Mano, kad buvo sužalotas dėl netinkamo D. V. vairavimo, kadangi jis nesilaikė taisyklių. Dėl to jam padaryta fizinė, moralinė, turtinė ir neturtinė žala. Byloje neturtinei žalai atlyginti yra pareiškęs 30 000 Eur civilinį ieškinį. D. V. jam asmeniškai už patirtą sužalojimą jokių pinigų nedavė, vėliau iš savo sutuoktinės sužinojo, jog buvo surinkta kažkokia pinigų suma iš kaimo turizmo sodyboje buvusių svečių. Jam nėra niekas žinoma apie tai, kad D. V. sumokėjo už palatą, kurioje jis gydėsi (1 t., b. l. 47, 61-62). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 15000 Eur.

Liudytojas P. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 30 d., buvo kaimo turizmo sodyboje, (duomenys neskelbtini), viso apie 20 asmenų. Motorinę valtį „(duomenys neskelbtini)“ buvo atvežęs vienas iš pažįstamų vardu D. Jis plaukiojo minėta valtimi, ją vairavo D. V., kartu plaukė T. N., o H. S. buvo tampomas su vandens slidėmis. D. V. buvo blaivus, jis taip pat buvo blaivus. Valtyje buvo dvi gelbėjimo liemenės, gelbėjimo ratai, inkaras, gesintuvas, vaistinėlė ir metamoji virvė. Virvė, už kurios laikėsi H. S., kai plaukiojo su vandens slidėmis iki sužalojimo, buvo maždaug apie 15 metrų ilgio. Matė kaip H., plaukdamas su vandens slidėmis ir laikydamasis už virvės, griūva, virvė jam išsprūsta iš rankų. Tuomet D. suka valtį dideliu ratu ir grįžta link H., kad šis pagautų virvę. H. virvės nepagauna, tada D. suka antrą ratą, kuris buvo mažesnis, ir valtis atsisuka priešais vandenyje buvusį H. ir užplaukia tiesiai ant H. Lygtai D. bandė sukti vairą ir išvengti susidūrimo, tačiau valties greitis buvo didelis. Tuomet sustabdęs valtį, pirmas į vandenį šoko D., jis stovėdamas prie valties krašto kartu su D. į valtį įkėlė H., ir iškarto nuplaukė į krantą. Kuomet buvo sužalotas H., nuo kranto buvo nutolę apie 300 metrų. Jis matė, kaip valties šonas trenkėsi į H., ir jis pakliuvo po motorinės valties sraigtu. Prieš išplaukiant jokio pokalbio apie tampymą valtimi po ežerą tarp H. ir D. negirdėjo ir negali pasakyti ar jie aptarė plaukimo aspektus. Jis (P. C.) plaukė grynai dėl pramogos, D. V. nei prieš išplaukiant, nei velkant vandens slidininką H. S. (duomenys neskelbtini) ežeru, nei jo, nei T. N. neprašė stebėti H. S., jis H. S. nestebėjo. D. V. tiesiogiai ryšį palaikė su H. S., nes vienas kitą girdėjo. D. V. pats pastebėjo kuomet H. S. išsprūdo virvė iš rankų, nes jie tai pamatė visi vienu metu. Prieš išplaukiant D. V. nei priminė nei aptarė saugaus plaukiojimo reikalavimų su juo, o ar juos aptarė su T. N. ir H. S., jis to tikrai negirdėjo (1 t., b. l. 146-148, 150-150).

Liudytojas T. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 30 d. su sutuoktine buvo (duomenys neskelbtini) esančioje kaimo turizmo sodyboje. Sodyboje taip pat buvo D. V., H. S., D. Š., P. C. ir daugiau žmonių. D. Š. buvo atsivežę motorinę valtį „(duomenys neskelbtini)“. Apie 14.00 val. draugai sugalvojo paplaukioti motorine valtimi. D. V. paėmė valtį, į valtį taip pat įsėdo jis ir P. C., su slidėmis norėjo plaukti H. S.. Valtį vairavo D. V.. Jo nuomone, vizualiai D. V. atrodė blaivus. Plaukiojimo metu visi asmenys, kurie sėdėjo valtyje, buvo užsidėję gelbėjimosi liemenes. Ar valtyje buvo gesintuvas, gelbėjimo ratas, inkaras, vaistinėlė ir metamoji virvė, nematė. Virvė, už kurios laikėsi H. S. galėjo būti apie 15-20 metrų ilgio (dėl ilgio tiksliai pasakyti negali, tačiau atstumas tarp valties ir H. S. tikrai buvo didelis). Esant maždaug ežero viduryje, H. S. traukiamas nukrito į vandenį, paleido virvę. Dėl kokios priežasties jis nukrito, pasakyti negali. Tada D. V. apsukinėjo valtį, kad galėtų priplaukti prie H. S., o jis tuo metu vyniojo ir traukė į valtį virvę. Apiplaukus ratu, pirmą kartą plaukiant pro vandenyje esantį H. S., valtis plaukė per greitai ir H. S. nesugavo jo metamos virvės. H. S. sušuko, kad nepagavo virvės, kad dar kartą apsisuktų. Tada D. V. dideliu greičiu apsuko valtį, tačiau jos nesuvaldė ir su valties galu užplaukė tiesiai ant plūduriuojančio H. S., kuris pakliuvo po valties sraigtu. Pastebėję sužalotą H. S., D. V. su P. C. ištraukė H. S. iš vandens į valtį, ir nuplaukė į krantą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Prieš jiems pradedant plaukti saugaus plaukiojimo reikalavimų niekas neaptarinėjo, kadangi prieš tai visą dieną jie plaukiojo motorine valtimi. Vienintelis reikalavimas, kad prieš išplaukiant reikėjo užsidėti gelbėjimo liemenes. Jis (T. N.) užsidėjo liemenę. Ar D. V. su H. S. prieš išplaukiant aptarinėjo plaukimą, maršrutą, jis negirdėjo. D. V. pats atsisukdavo ir pasižiūrėdavo ar nenukrito H. S., jų jis tai daryti neprašė. Dėl kokių priežasčių D. V. priplaukė prie H. S. dideliu greičiu, jis pasakyti negali (1 t., b. l. 155-156, 160-162).

Liudytojas D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje draugas D. V. kreipėsi į jį tikslu įsigyti motorinę pramoginę valtį „(duomenys neskelbtini)“ LT-(duomenys neskelbtini). Kadangi 2015-05-29 jie ruošėsi vykti į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Zarasų rajone, D. V. jo paprašė nutransportuoti valtį iki minėtos sodybos, tikslu ją ten išbandyti. 2015-05-29 jis pats su priekaba nutransportavo valtį iki sodybos, kur ją perdavė D. Vandens slidžių, virvės, skirtos tempti asmenį, nevežė. Pati valtis buvo pilnai sukomplektuota, joje buvo gelbėjimosi liemenės, gelbėjimosi ratas, inkaras, gesintuvas, vaistinėlė, metamoji virvė. Sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime buvo daugiau draugų, buvo ir H. S.. Kai 2015-05-30 buvo sužalotas H. S., jo prie (duomenys neskelbtini) ežero nebuvo, apie sužinojo vėliau. Kiek jis žino iš kitų kalbų, D. V. vairavo valtį, kartu su juo valtyje buvo T. N. ir P. C.. Po H. S. sužalojimo jis apžiūrėjo valtį, tačiau ant jos jokių kraujo pėdsakų nepastebėjo. Kai iškėlė valtį į krantą pamatė, kad yra sulenktas sraigtas. Sraigtas vėliau buvo suremontuotas. Motorinė valtis „(duomenys neskelbtini)“ LT-(duomenys neskelbtini), kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vėliau buvo parduota ir išvežta į užsienį. 2015 m. gegužės 27 ar 28 dieną, tiksliai nepamena, skambino pirmiausia į Kauno laivybą, pasiteirauti, dėl leidimo plaukti šiuo metų laiku (duomenys neskelbtini) ežere, motorine valtimi, kurios galingumas 150 AG. Kaune pasakė, kad galima, bet pasiūlė pasiteirauti ir Vilniuje, aplinkos ministerijoje. Paskambinus į Aplinkos ministeriją, telefonu atsiliepęs pareigūnas, kurio pavardės nežino, patvirtino, kad šia vandens transporto priemone, šiuo metų laiku galima plaukti (duomenys neskelbtini) ežere. Taip pat nuvykus į sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, sodybos savininkas taip pat patvirtino, kad galima plaukioti jų atsivežta valtimi. Šiame ežere tuo laiku panašiomis valtimis plaukiojo ir kiti asmenys (1 t., b. l. 5, 12-14; 3 t., b. l. 88-89).

Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi jam priklausančią vilą, esančią (duomenys neskelbtini), kurią nuomoja. Pamena tokį atvejį, kad 2015 metų gegužės mėnesio pabaigoje, buvo atvejis, kad motorinės valties sraigtu buvo sužalotas vandens slidininkas ant (duomenys neskelbtini) ežero. Žino, kad valtį vairavęs asmuo ir nukentėjęs vandens slidininkas buvo jo vilos nuomininkai, jų vardų, pavardžių neatsimena. Pamena, kad prieš įvykį vilą išsinuomojo asmenys iš Kauno. Tokio dalyko, kad koks nors asmuo ar asmenys 2015 metų gegužės pabaigoje prieš šį įvykį jo būtų teiravęsi, ar galima plaukti su motorine pramogine valtimi bei nurodę valties galingumą, o jis pasakęs, kad plaukioti galima, negalėjo būti. Kadangi jis pats asmeniškai turi motorinę valtį, vandens motociklą, todėl jam yra gerai žinomos aplinkosaugos taisyklės bei draudimai plaukioti šiomis priemonėmis. Todėl jis negalėjo sakyti 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje asmeniui ar asmenims, kad galima ant (duomenys neskelbtini) ežero plaukioti su pramogine motorine valtimi, kurios galingumas yra 110 kw, kadangi jam buvo žinoma, kad tokiomis valtimis leidžiama plaukioti tik nuo liepos 1 dienos. Įvykio metu jis viloje (duomenys neskelbtini) ežero nebuvo, įvykio aplinkybių nežino (3 t., b. l. 91-92).

Liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Lietuvos saugios laivybos administracijos Pramoginės laivybos skyriaus vedėju. Vairuojant motorinę valtį, kurios parametrai - maksimalus ilgis - 6,3 metrai; maksimalus plotis - 2,45 metrai; maksimali grimzlė - 0,45 metrai, variklio tipas - pakabinamas, variklio galingumas - 110 kW, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, laivavedžiui privaloma turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar tarptautinį laivavedžio kvalifikacijos liudijimą (LR VVTK 18 str. 2 p. ir 2015-09-15 rašte Nr. 13 (1.21)S-1035 nurodytas teisės aktas). D. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikius nustatytos kompetencijos laivavedžio kvalifikacijos egzaminą, 2009 m. rugsėjo 11 d. buvo suteikta laivavedžio kvalifikacija ir išduotas Motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinis kvalifikacijos liudijimas Nr. 009060. Vidaus vandenų transporto priemonių saugų plaukiojimą Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse reglamentuoja Europos vidaus vandenų kelių (toliau-EVVK) laivybos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 3-451 „Dėl Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių paskelbimo“. Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklėse bei kituose saugią laivybą Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, koks turi būti saugus vandens slidžių vilkimo lyno ilgis. Vadovaujantis kitų šalių patirtimi ir laivybos praktika, rekomenduojamas vilkimo lyno ilgis turėtų būti ne trumpesnis kaip 15 - 20 metrų. Nei motorine valtimi tempiantis vandens slidininką laivavedys, nei vandens slidininkas neprivalo papildomai išklausyti specialių apmokymų. Vandens slidžių ir analogiškų priemonių naudojimo tvarką Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse reglamentuoja Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių (toliau-Laivybos taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010-07-19 įsakymu Nr.3-451 „Dėl Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių paskelbimo“. Taisyklių 6.35 str. numato, kad Motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikaciją turintis laivavedys, išklausęs laivavedžių rengimo kursus mokymo įstaigoje ir išlaikęs Administracijoje kvalifikacijos egzaminą, privalo gerai žinoti Laivybos taisykles bei saugaus plaukiojimo ir elgesio ypatingomis sąlygomis reikalavimus. Tempiantis pramoginiu laivu slidininką ar kitą vilkstinę laivavedys neprivalo papildomai lankyti specialių mokymų. Vandens slidžių ir analogiškų priemonių naudojimo tvarką reglamentuoja Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių 6.35 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys. Plaukime dalyvaujančios grandys pagal susiklosčiusią situaciją privalo laikytis kitų laivybos taisyklių straipsnių reikalavimų ir vadovautis protingumo kriterijais. Specialiųjų saugumo reikalavimų, motorine valtimi tempiant vandens slidininkus, teisės aktai nenumato. Jei laivavedį lydintis asmuo, kuriam pavedama stebėti vandens slidininką, šias pareigas vykdo pirmą kartą, laivavedys, atsakingas už laivo ir vilkstinės saugumą, turi ji supažindinti su jo atliekamomis funkcijomis laive ir aptarti sutartinius paduodamus signalus tempiant vandens slidininką. Vadovaujantis Laivybos taisyklių 6.35 str. 2 d., velkančio laivo laivavedį turi lydėti asmuo, kuriam pavedama prižiūrėti vilkiką ir stebėti slidininką ir kuris geba atlikti šį darbą. Vadovaujantis Laivybos taisyklių 1.02 str. 4 d., laivavedys atsako už šių taisyklių nuostatų laikymąsi savo laive ir vilkstinėje. Asmuo, stebintis ir prižiūrintis abi plaukimo grandis, turi gebėti atlikti šį darbą, todėl kvalifikuotas laivavedys turėtų priminti jam ir slidininkui saugaus plaukiojimo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, tempiant vandens slidininką H. S., jam išsprūdo iš rankų tempimo lynas ir jis nukrito į vandenį. Stebintis slidininką asmuo apie tai turėjo informuoti motorinės valties laivavedį. Laivavedys D. V., vadovaudamasis Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių 6.35 str. 4 dalimi, privalėjo nutraukti valties eigą ir ištraukti iš vandens vilkimo lyną, nes jam buvo negalima jo vilkti paskui laivą. Po to laivavedys D. V., vadovaudamasis EVVK laivybos taisyklių 1.04 str., atsižvelgdamas į vėjo stiprumą, kryptį ir bangavimą, turėjo saugiu greičiu bei atstumu priplaukti prie vandenyje esančio slidininko, nesukeliant grėsmės jo sveikatai ir gyvybei ir priklausomai nuo jo būklės, gelbėti ar paduoti jam virvę pakartotinam tempimui. Saugus valties priplaukimo atstumas gelbėjant žmogų esantį vandenyje teisės aktuose nereglamentuojamas. Tempimo virvę vandenyje esančiam slidininkui galima išmesti (perduoti) per pakankamai saugų atstumą. Motorinės valties greitis tempiant vandens slidininkus nereglamentuojamas ir neribojamas. Atsižvelgiant į gamtines ir kitas aplinkybes, jis turi būti toks, kad motorinė valtis laisvai plauktų glisuojant, o tempiamas vandens slidininkas būtų lengvai iškeltas iš vandens ir stabiliai slystų jo paviršiumi. Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau-Administracija) pagal kompetenciją teikia specialisto konsultacijas ir atsako į užduotyse suformuotus klausimus dėl įvykusių vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ar incidentų. Nustatyta tvarka atlikęs vidaus vandenų transporto priemonių avarijos ar incidento tyrimą, paskirtas tyrimo vadovas tyrimo ataskaitoje pateikia galutines priežastinio ryšio išvadas. Administracija, vien tik pagal pateiktą policijos ikiteisminio tyrimo medžiagą galutinių specialisto išvadų pateikti negali, nes Administracija savo ruožtu vykdo vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ar incidentų tyrimus ir tyrimo išvadas teikia saugios laivybos požiūriu ir vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Šiuo atveju apie įvykusią avariją Administracijai laiku nebuvo pranešta ir tyrimas nebuvo vykdomas. Jeigu vandens slidininkas H. S. patvirtina laivavedžio D. V. nurodytus teiginius, kad pastarasis būdamas budrus ir anksčiau prieš tempiant pirmą kartą yra atlikęs jam saugos instruktažą bei daug kartų plaukiojo ir tempė jį su vandens slidėmis, tuomet prieš kiekvieną atrakciją aptarinėti tarpusavio veiksmų nėra būtinybės. Šiuo konkrečiu atveju laivavedys D. V. EVVKL laivybos taisyklių reikalavimų ar nuostatų nepažeidė. Laivavedys D. V. pažeidė EVVK laivybos taisyklių 6.35 straipsnio „Vandens slidžių ir analogiškų priemonių naudojimas“ 2 dalį, kurioje nurodoma, kad velkančio laivo laivavedį turi lydėti asmuo, kuriam pavedama prižiūrėti vilkiką bei stebėti slidininką ir kuris geba atlikti šį darbą (supažindintas ar instruktuotas). Tempiamą vandens slidininką reikia stebėti nuo pat pradžios, kai jis yra tempiamas kilvaterio srove paskui laivą, kol vyksta grandžių įsibėgėjimas, kad sėkmingai jį iškelti į vandens paviršių. Laivavedys, užtikrindamas plaukimo saugumą vandens telkinyje, privalo gerai matyti pasitaikančias kliūtys bei pavojus priekyje ir šonuose iki traverso. Norint laivavedžiui stebėti laivagalyje ar nedideliu kampu į šonus už kilvaterio bangų slystantį slidininką, reikia atsigręžti atgal, nutraukiant pagrindinį dėmesį į priekį. Atsikabinus vandens slidininkui nuo tempimo lyno, vadovaujantis EVVK laivybos taisyklių 6.35 str. 4 dalimi, kai „vilkimo lyno negalima vilkti paskui laivą, jei už jo nesilaiko vandens slidininkas“, laivavedys nedelsiant turėjo sumažinti motorinės valties greitį ir sustoti. Tik virvę ištraukus iš vandens į laivą, laivavedys lėta eiga galėjo tęsti manevrą ir imantis visų atsargumo priemonių, atsižvelgiant į vėjo kryptį saugiai priplaukti prie vandenyje esančio žmogaus. Tolimesni jo veiksmai priklausė nuo žmogaus esančio vandenyje pageidavimų ir būsenos, kurie išsamiau aprašyti protokolo 9 p. Kaip jis suprato, H. S. nukritus į vandenį, laivavedys D. V. motorinę valtį apsuko ir dideliu greičiu plaukė ratu aplink vandenyje esantį H. S., kuriam buvo metama virvė, tačiau jos sugauti nepavyko. Tokiu pavojingu manevravimu motorinė valtis vandens telkinyje galėjo sukelti dideles kilvaterio bangas, kurios savo ruožtu kėlė pavojų vandenyje esančio žmogaus saugumui. Be to bangų veikiamam žmogui buvo sunkiau pagauti išmestą virvę. Nepateisinama laivavedžio rizika, pavojingi ir bereikalingi jo manevrai ir veiksmai, įžvalgumo, budrumo, žinių, patirties ir atsakomybės stoka, privedė prie to, kad nesuvaldęs laivo tiesiog užplaukė ant vandenyje esančio žmogaus, sukeldamas jam sunkias pasekmes. Šiuo atveju laivavedys D. V. pažeidė: 1. EVVK laivybos taisyklių 1.04 straipsnio „Bendroji pareiga būti budriems“ 1 d. ir 2 d. a) p. reikalavimus ir šių taisyklių 1.05 straipsnio reikalavimą. Vidaus vandenų laivybą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai ir Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklės (toliau EVVKLT), patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010-07-19 įsakymu Nr. 3-451, vandens slidininkui tempti nereglamentuoja atstumo (lyno ilgio) nuo jį tempiančio laivo (motorinės valties), tačiau atsižvelgiant į kitų šalių patirtį ir gerą laivybos praktiką, rekomenduojamas slidininką tempiamo lyno ilgis galėtų būti 15-20 metrų. Vandens slidininko pareigos, be EVVKLT, kituose laivybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nėra numatytos. Tačiau Lietuvos Respublikoje yra veikianti Lietuvos sporto federacija, kuri jungia vandens slidininkų sąjungą ir joje gali būti patvirtintos vidaus taisyklės. Tempiamas slidininkas ir nukritęs į vandenį, tiesiog yra laikomas vandens slidininku įkritusiu į vandenį, tačiau nukritusio į vandenį padėtis (statusas) keičiasi ir asmuo pradeda mąstyti apie išsigelbėjimą ir negali dėl savo padėties laikytis ir vykdyti vandens slidininko pareigų. Vandens slidininkas teoriškai turi galimybę priplaukti prie laivo ir užsikabinti už jo, jei laivas ne eigoje (išjungtas varantysis sraigtas ir laivas stovi ant inkaro), priešingu atveju, prie esančio vandenyje žmogaus saugiu atstumu gali priplaukti laivavedys ir sustabdęs laivą, išmesti gelbėjimosi ratą ar kitaip išgelbėti žmogų. Lietuvos saugios laivybos administracijos Pramoginės laivybos skyriuje Kaune iki 2015 metų rugsėjo 23 d., vyresniuoju valstybiniu inspektoriumi dirbo G. Č., 2015 m. rugsėjo 23 d. minėtas asmuo mirė, o jam (D. P.), kaip skyriaus vedėjui, nėra žinoma, jog G. Č. suteikė informaciją asmenims dėl aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis (2 t., b. l. 27-32; 3 t., b. l. 96-98).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2015-11-07 buvo apžiūrėta įvykio vieta. (duomenys neskelbtini), ant (duomenys neskelbtini) ežero kranto matomas pontoninis lieptas, šalia jo už 10 metrų nuo kranto matoma baltos spalvos motorinė valtis. Valtis virve pritvirtinta prie krante esančio kuolelio. Ant valties kairiojo šono pavaizduota Lietuvos vėliava, Didžiosios Britanijos vėliava bei užrašytas numeris LT-(duomenys neskelbtini), užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Valties gale yra medžiaginė skiautė ir marlė bei raudonos spalvos skystis, panašus į kraują. Valties priekyje matoma viena mėlynos spalvos slidė (1 t., b. l. 31-35).

Iš Vidaus vandenų transporto priemonės registracijos liudijimo kopijos matyti, kad laivo tipas – motorinė, laivo paskirtis - pramoginis, laivo modelis - (duomenys neskelbtini), unikalus identifikavimo numeris - (duomenys neskelbtini), kilmės šalis - Ukraina, korpuso medžiaga - PVC plastikas, korpuso spalva - balta, maksimalus ilgis - 6,30 metrų, maksimalus plotis - 2,45 metrų, maksimali grimzlė - 0,45 metrų, žmonių skaičius - 12, keliamoji galia - 1010 kilogramų, variklio galingumas -110,00 kW, pagaminimo metai - 2014, savininkas - UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 36).

Iš Pramoginio ir asmeninio laivo techninės apžiūros akto Nr. 020141 kopijos matyti, kad pramoginio laivo "(duomenys neskelbtini), registro Nr. LT-(duomenys neskelbtini) techninė apžiūra atlikta 2015-05-26 Kaune, kitos apžiūros data - 2017-05-26 (1 t., b. l. 37).

Iš 2015-09-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3068/15(08) matyti, kad H. S. sužalojimai visumoje kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl sužalojimų pasėkoje išsivysčiusio sunkaus šoko, atskirai kiti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 105-106).

Iš 2016-07-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EG 2040/2016(01) matyti, kad H. S. padaryta daugybinės plėštinės žaizdos kairės plaštakos - riešo srityje, liemens - nugaros - sėdmenų srityse, kairės pėdos srityje, atviri kairės rankos delnakaulių ir riešakaulių lūžiai, atviri kairės pėdos kaulų lūžiai, II-IV juosmeninių slansktelių skersinių ataugų lūžiai, ko pasėkoje išsivystė šokas dėl nukraujavimo. Sužalojimai padaryti bukabriauniais daiktais, galėjo būti padaryti valties sraigtu, galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku (2015-05-30). Dėl sužalojimų pasėkoje išsivysčiusio sunkaus hemoraginio šoko sužalojimai visumoje kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 74).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertizės akto Nr. PEKG 24 (114)/2017 (01) matyti, kad H. S. nustatyti šie kūno sužalojimai: plėštinė-pjautinė žaizda kairio riešo sąnario-kairės plaštakos srityje su atvirais kairiųjų riešakaulių didžiojo ir mažojo daugiakampio, I, II ir III delnakaulių pamatų skeveldriniais lūžiais ir šių kaulų defektais, riešo kapsulės pažeidimu, kairės plaštakos nykščio pakylos raumenų daliniu pažeidimu, kairės plaštakos nugarinės dalies raiščių bei sausgyslių pažeidimais ir jų defektais; plėštinės žaizdos kairės pusės krūtinės ląstos apatinėje dalyje, juosmens ir sėdmens srityse, stuburo juosmeninių II, III ir IV slankstelių dešinės pusės skersinių ataugų lūžiai, plėštinės - kirstinės žaizdos kairės blauzdos - pėdos srityje su kairės pėdos šokikaulio ir čiurnakaulio laivakaulio, II padikaulio, sezamoidinio kaulo ir kulnakaulio atvirais lūžiais ir šių kaulų defektais, su kairės pėdos priekinio blauzdos raumens sausgyslės, deltinio raiščio, padinės fascijos ir pėdos pirštų sausgyslių lenkėjų pažeidimais. Sužalojimai komplikavosi sunkiu hemoraginiu šoku. H. S. nustatyti kūno sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku, aštriabriauniu, kirstinių bei pjautinių savybių turinčiu daiktu (daiktais), galėjo būti padaryti valties sraigtu, galimai bylos aplinkybėse nurodytu laiku. H. S. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami tik visumoje, nes jų visuma sukėlė sunkią, pavojingą gyvybei komplikaciją - hemoraginį šoką dėl nukraujavimo, kas kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15 punktas ir šio punkto komentaras (VTMT prie LRTM direktoriaus 2011-08-26 įsakymas Nr. 233 dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo, p. 16)). H. S. nustatyti liekamieji padariniai - kairio riešo sąnario judesių žymus apribojimas, kairio nykščio judesių nežymus sutrikimas, kairės čiurnos sąnario ryškus judesių apribojimas (kontraktūra), kairės pėdos II-V pirštų funkcijos sutrikimas - yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su patirtais kūno sužalojimais. Medicininių duomenų apie buvusias ligas liekamųjų padarinių apimtose kūno srityse nėra, todėl spręsti, ar liekamuosius padarinius galėjo įtakoti H. S. buvusios ligos nėra objektyvaus pagrindo (4 t., b. l. 129-136).

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.