- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 1A-784-579-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00772-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Gytis Večerskas, Regina Majauskienė
- Civilinis atsakovas
- UAB DK „(duomenys neskelbtini)“, UAB DK
- Nukentėjusysis
- P. L.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
- Kategorijos
- 2.4.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-20-1-00772-2012-5) Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.3.4.
2013 m. spalio 3 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų G. V., Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs LR BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuteistas 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda.
Iš civilinio atsakovo UAB DK (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam P. L. priteista 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje P. L. ieškinys atmestas kaip nepagrįstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 6 d., 23.15 val., vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini)pr., pažeidė Kelių eismo taisyklių 123, 133 punktų reikalavimus tuo, kad nepasirinko reikiamo važiavimo greičio transporto priemonės nesuvaldė dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų įvažiavimo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, dėl ko susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu ir į kairę sukusiu/apsisukančiu automobiliu „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu P. L. – įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas automobilio „Audi 100“ vairuotojas P. L., kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir automobilio „Ford Galaxy“ keleivė E. A., kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sugadintos transporto priemonės.
Šalies argumentai
Skunde civilinis atsakovas UAB DK (duomenys neskelbtini) prašo Kauno apylinkės teismo 2013-06-26 nuosprendį dalyje dėl visos 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos priteisimo iš UAB DK (duomenys neskelbtini) panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – skirtumą tarp draudiko P. L. atlygintos (7 132 Lt) ir teismo nustatytos neturtinės žalos (10 000 Lt), tai yra 2 968 Lt, priteisti iš apdraustojo asmens, atsakingo už žalos padarymą, tai yra A. G.. Teismas visą neturtinės žalos sumą nuspręsdamas priteisti iš civilinio atsakovo UAB DK (duomenys neskelbtini) pažeidė imperatyvius įstatymų reikalavimus, nukrypo nuo teismų praktikos formuojamų žalos atlyginimo principų bei draudiko civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Kokia apimtimi ir kokio dydžio išmoką dėl eismo įvykio metu trečiajam asmeniui padarytos žalos moka draudikas, nustato Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - TPVCAPDĮ) bei 2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau - Taisyklės). Vadovaujantis TPVCAPDĮ bei Taisyklių nuostatomis, jei eismo įvykio metu nukentėjusių yra keli asmenys, draudimo išmoka dėl žalos asmeniui, turtui ir (ar) neturtinės žalos mokamos atsižvelgiant į kiekvieno nukentėjusio trečiojo asmens patirtą žalą, tačiau draudimo išmokų suma negali viršyti TPVCAPDĮ 11 str. nustatytų draudimų sumų. Kadangi eismo įvykis, kurio metu dėl A. G. neteisėtų veiksmų nukentėjo tretieji asmenys (P. L. ir E. A.), įvyko 2012-06-06, mokėtinų draudimo išmokų ribas nustato TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 2 p., kuriame imperatyviai nustatyta, jog transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo Įvykio negali viršyti 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui, tame tarpe 2500 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Civilinės atsakomybės draudikas (šiuo atveju civilinis atsakovas UAB DK (duomenys neskelbtini) ) pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį prisiima ribotą atsakomybę, t. y. atlygina padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos. Todėl šiuo atveju dėl 2012-06-06 eismo įvykio metu nukentėjusiųjų patirtos ir UAB DK (duomenys neskelbtini) atlygintinos neturtinės žalos suma negali viršyti TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 2 p. nurodytos 2 500 eurų sumos, t. y. 8 632 Lt. UAB DK (duomenys neskelbtini) iki pirmos instancijos teismo nuosprendžio priėmimo buvo išmokėjusi dalį atlygintinos neturtinės žalos nukentėjusiajai E. A. – 1500 Lt sumą. Apie likusią maksimaliai galimą nukentėjusiajam P. L. mokėti neturtinės žalos sumą (7 132 Lt) civilinio atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ nurodė rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu, tačiau teismas neįsigilino į šiuos civilinio atsakovo argumentus ir pažeisdamas materialines teisės normas priėmė neteisėtą sprendimą ir priteisė iš UAB DK (duomenys neskelbtini) visą 10 000 Lt neturtinės žalos sumą. Tai prieštarauja formuojamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB(duomenys neskelbtini) v. UAB (duomenys neskelbtini) Nr. 3K-3-165/2009; 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje AB (duomenys neskelbtini) v. UAB (duomenys neskelbtini) bylos Nr. 3K-3-503/2005). Taigi draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-479-360-2012). Kadangi civilinės atsakomybės draudikas pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį prisiima ribotą atsakomybę, todėl tuo atveju kai draudimo išmoka nepadengia visos padarytos žalos, nukentėjęs asmuo gali ją išreikalauti iš žalą padariusio asmens bendraisiais pagrindais (CK 6.254 straipsnio 2 dalis).
Skunde pažymima, jog šiuo metu P. L. UAB DK (duomenys neskelbtini) yra išmokėjusi likusią pagal TPVCAPDĮ nustatytą neturtinės žalos dalį – 7 132 Lt patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Kadangi maksimali sutartinės atsakomybės dėl neturtinės žalos riba 2 500 eurų (8 632 Lt) civilinio atsakovo UAB DK (duomenys neskelbtini) nukentėjusiesiems jau yra išmokėta, laikytina, jog UAB DK (duomenys neskelbtini) pagal nustatytus reikalavimus yra įvykdžiusi savo pareigą maksimaliai kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą, todėl UAB DK (duomenys neskelbtini) neturi jokio teisinio pagrindo civiliniam ieškovui P. L. mokėti visos Kauno apylinkės teismo priteistos 10 000 Lt neturtinės žalos, tai yra dar papildomai 2 868 Lt sumą.
Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nuteistasis A. G. prašo civilinio atsakovo UAB DK (duomenys neskelbtini) skundą atmesti. Skundą tenkinus mano, jog nukentėjusiajam P. L. neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas iki 7 132 Lt. Nurodo, jog su prašoma priteisti neturtine žala nei nuteistasis, nei jo gynėja nesutiko, ji akivaizdžiai per didelė, todėl turi būti mažinama. Teismas visiškai nemotyvuotai priteisė 10 000 Lt neturtinės žalos. Teismas nesivadovavo kriterijais, į kuriuos turi būti atsižvelgiama priteisiant neturtinės žalos dydį. P. L. negalėjo įvardinti jokių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis ėmėsi visų priemonių siekdamas išvengti avarinės situacijos, neanalizuota, nevertinta nuteistojo turtinė padėtis – nuteistasis išlaiko neįgalią mamą, vaikus iš pirmos santuokos, dirba dvejose darbovietėse ir gaunamas užmokestis yra minimalus. Nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, gyvybiškai svarbūs organai nepažeisti, nenustatyta, kad liga gali progresuoti ar jis gali netekti darbingumo, nenustatyta sveikatos sutrikdymo turtinių padarinių. Be to, civilinio atsakovo atstovė teismo posėdžio metu ne kartą pabrėžė, kad sutiktų mokėti iki 10 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam. Tiek teismas, tiek atsakovas UAB DK (duomenys neskelbtini) pasiūlydamas 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti visiškai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kur tokos kategorijos bylose priteistos neturtinės žalos dydis neviršija 5 000 Lt (LAT Nr. 2K-207/2009, 2K-721/2007, 2K-821/2007, 2K-3-31/2011).
Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo gynėjos, prašiusios skundą atmesti, prokuroro, prašiusio skundą tenkinti, sprendžia, kad Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas turi būti tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismo nuosprendį skundžia tik civilinis atsakovas UAB DK (duomenys neskelbtini) ir tik dalyje dėl teismo nustatytos neturtinės žalos, priteistos nukentėjusiajam P. L., paskirstymo tarp civilinių atsakovų – nuteistojo A. G. ir UAB DK (duomenys neskelbtini), todėl teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrina tik šioje dalyje (BPK 320 str. 3 d.).
Skunde neginčijamas nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis, tai yra neginčijamas teismo nustatytos pinginės kompensacijos, skirtos atlyginti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, dydis, tačiau nesutinkama su teismo sprendimu, jog visą šią žalą turi atlyginti draudikas UAB DK (duomenys neskelbtini). Skunde teigiama, jog teismas, priimdamas sprendimą visą P. L. atlygintiną neturtinės žalos piniginę kompensaciją – 10 000 Lt priteisti iš draudiko, pažeidė imperatyvias įstatymų normas, todėl šioje dalyje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su šiais skundo argumentais ir laiko juos pagrįstais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla laikantis baudžiamojo proceso įstatymų ir sprendžiamas vadovaujantis ne tik baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų normomis, bet ir kitais galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais.
Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą vadovaujamasi ne vien tik žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo principu, tačiau ir kitomis žalos atlyginimą reglamentuojančiomis civilinės teisės normomis.
Civilinės atsakomybės draudiko procesinę padėtį baudžiamajame procese apsprendžia draudiko ir žalą padariusio asmens prievolės nukentėjusiajam pobūdis bei nukentėjusiojo materialinė teisė gauti visišką žalos atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari, todėl nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų tiek jie abu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Civiliniame procese tai reiškia ieškovo teisę ieškinyje nurodyti atsakovu tiek žalą padariusį asmenį, tiek jo civilinės atsakomybės draudiką, kartu arba atskirai. Taigi, žalą padariusio asmens ir jo civilinės atsakomybės draudiko prievolės solidarumas bei ieškovo, kaip nukentėjusiojo, materialinė teisė gauti visišką žalos atlyginimą, įtvirtinta CK 6.251 straipsnio 1 dalyje ir 6.263 straipsnio 2 dalyje, suponuoja ieškovo teisę nustatyti subjektų, turinčių prievolę atlyginti jo patirtą žalą, procesinę padėtį (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas – P. L. civilinį ieškinį pareiškė tiek draudimo bendrovei, tiek ir tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui – A. G., konkrečių reikalavimų atskirtai kiekvienam atsakovui ieškovas neišskyrė, todėl apylinkės teismas spręsdamas civilinio ieškinio klausimą privalėjo vadovautis civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis draudiko ir žalą padariusio asmens sutartinius santykius bei jų atsakomybę draudiminio įvykio metu.
Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenim: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui ar už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.254 straipsnio 2 dalis, 6.987 straipsnis). Bendra taisyklė yra ta, kad draudikas prisiima ribotą atsakomybę ir atlygina žalą sutartyje numatytos draudimo sutarties ribose. Tuo tarpu žalą padariusio asmens ar materialiai už jį atsakingo asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Kadangi civilinės atsakomybės draudikas pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį prisiima ribotą atsakomybę, todėl tuo atveju kai draudimo išmoka nepadengia visos padarytos žalos, nukentėjęs asmuo gali ją išreikalauti iš žalą padariusio asmens bendraisiais pagrindais (CK 6.254 straipsnio 2 dalis).
Eismo įvykio metu apelianto civilinės atsakomybės ribas nustatė sutartis, Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas bei 2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės. Pažeidimo padarymo metu galiojęs šio įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nustatė, jog transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo Įvykio negali viršyti 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui, tame tarpe 2500 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo, kas sudaro 8 632 Lt, ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Vadovaujantis šiuo įstatymu bei minėtų taisyklių nuostatomis, jei eismo įvykio metu nukentėjusių yra keli asmenys, draudimo išmoka dėl žalos asmeniui, turtui ir (ar) neturtinės žalos mokamos atsižvelgiant į kiekvieno nukentėjusio trečiojo asmens patirtą žalą, tačiau draudimo išmokų suma negali viršyti TPVCAPDĮ 11 str. nustatytų draudimų sumų. Žalą, viršijančią draudimo kompanijos mokėtinas išmokas pagal sutartinius įsipareigojimus, privalo atlyginti žalą padaręs asmuo, šiuo atveju A. G..
Byloje nustatyta, jog eismo įvykio metu nukentėjo tretieji asmenys – P. L. ir E. A.. UAB DK (duomenys neskelbtini) iki pirmos instancijos teismo nuosprendžio priėmimo buvo išmokėjusi dalį atlygintinos neturtinės žalos nukentėjusiajai E. A. - 1500 Lt sumą, todėl likusi maksimali galima nukentėjusiajam P. L. draudimo bendrovės mokėtina neturtinės žalos suma buvo – 7 132 Lt. Teismas nustatė, jog nukentėjusysis P. L. dėl eismo įvykio patyrė neturtinę žalą, vertinamą 10 000 Lt. Neturtinės žalos dydžio klausimo apeliantas neginčija, skundų dėl šios žalos dydžio nepareikšta. Nors nuteistasis atsiliepime teigia, jog P. L. nustatyta per didelė neturtinės žalos kompensacija, tačiau atsikirtimuose į apeliacinį skundą savarankiškų reikalavimų proceso dalyvis reikšti negali, o skundo dėl šio klausimo nuteistasis nepateikė. Todėl aukštesnysis teismas neturtinės žalos įvertinimo pinigais, jos dydžio klausimo nenagrinėja. Kadangi teismo nustatyta P. L. atlygintinos neturtinės žalos suma viršija draudimo bendrovės sutartinius įsipareigojimus 2 868 litais, teismas iš draudimo bendrovės turėjo priteisti tik dalį P. L. atlygintinos neturtinės žalos, neviršijančios bendrovės sutartinių įsipareigojimų, t. y. 7 132 Lt, o likusią dalį, t. y. 2 868 Lt, turėjo priteisti iš A. G.. Teismo įpareigojimas draudamo kompanijai atlyginti P. L. visą nustatytą neturtinę žalą – 10 000 Lt pažeidžia Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. imperatyviomis nuostatomis įtvirtintas draudimo kompanijos civilinės atsakomybės ribas, todėl nuosprendis šioje dalyje yra neteisėtas ir turi būti pakeistas. Kadangi byloje esantys duomeny (t. 2, b. l. 34) patvirtina, jog bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje dienai UAB DK (duomenys neskelbtini) pagal savo sutartinius įsipareigojimus atlyginti neturtinę žalą dėl nagrinėjamo įvykio buvo pilnai įvykdžiusi, P. L. 2013-07-15 sumokėta 7 132 Lt dydžio draudimo išmoka, likusi neatlygintos neturtinės žalos suma, viršijanti draudimo bendrovės sutartinius įsipareigojimus, t. y. 2 868 Lt, priteistina iš nuteistojo A. G..
Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto nukentėjusiojo P. L. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimo (BPK 328 str. 4 p.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
civilinio atsakovo UAB DK (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendį dalyje, kurioje išspręstas P. L. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimas, pakeisti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta iš civilinio atsakovo UAB DK (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam P. L. priteisti 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.
Iš nuteistojo A. G. nukentėjusiajam P. L. priteisti 2 868 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.